Laukti tenka pusmetį
Lietuvos sveikatos strategijoje numatyta pasiekti, kad iki 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir pailgėtų jų gyvenimo trukmė, pagerėtų sveikata ir sumažėtų Lietuvos gyventojų sveikatos netolygumai. Tačiau tam būtina užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius. O kraujagyslių ligomis sergančių asmenų statistika rodo, kad tikslas dar labai toli, mat Lietuvoje net 56,1 proc. mirčių būna nulemtos vienos iš šių ligų.
Pasiteiravus keturių didžiųjų šalies miestų tretinio ir antrinio lygio įstaigų apie eiles norint apsilankyti pas kraujagyslių ligų specialistus situacija paaiškėjo nesanti tokia gera, kokios tikėtumeisi, jei sirgtum.
Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje artimiausiu metu patekti pas minėtus medikus galima tik birželio pabaigoje, o pas kai kuriuos gydytojus kardiologus vietų nėra net iki liepos pabaigos.
Santaros klinikose norint patekti pas specialistus tenka laukti porą mėnesių.
Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė Zita Katkienė teigė, kad ligoninės registratūroje talonas dėl gydytojo kardiologo konsultacijos yra ir šiandienai, bet tai greičiau atsitiktinumas.
Kauno klinikų situacija yra šiek tiek geresnė, tačiau jei norima patyrusio gydytojo, taip pat teks palaukti. Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė patikino, jog šiuo metu registruotis pas gydytoją galima tą pačią arba kitą dieną, tačiau jei konsultacijos norima pas konkretų gydytoją, žinomą docentą ar profesorių, pacientams konsultacijos laukimo trukmė gali būti ilgesnė“, – teigė ji.
Antrinio lygio paslaugas teikiančių poliklinikų situacija eilių klausimu taip pat ne itin gera. Daugelyje didžiųjų miestų poliklinikų, teikiančių antrinio lygio paslaugas, gydytojų konsultacijos laukti, teritorinių ligonių kasų (TLK) duomenimis, tenka mėnesį ir daugiau.
Planinio apsilankymo pas gydytoją kardiologą eilėje tenka laukti apie 8 mėnesius.
„Planiniams apsilankymams eilė mūsų įstaigoje labai ilga, šiuo metu pacientus registruojame gruodžio mėnesiui. Žinoma, yra būtinoji pagalba, šiems atvejams kasdien paliekame rezervuotų laisvų talonų. Greičiau specialisto konsultacijos sulaukia ir prevencinės programos dalyviai bei turintieji širdies nepakankamumo indikacijų“, – pasakojo Antakalnio poliklinikos vadovo pavaduotoja medicinai Ingrida Savickienė.
Eilės ir prie svarbių tyrimų
Dar viena problema dėl eilių, kalbant apie sergančiuosius kraujagyslių ligomis, iškyla, kai imame domėtis eilėmis prie vadinamųjų brangiųjų tyrimų – angiografijos. Tai diagnostinis kraujagyslių tyrimas, dažniausiai atliekamas siekiant išsiaiškinti, kurioje žmogaus kūno vietoje yra kraujotakos sutrikimų. Kasmet Lietuvoje atliekama 7100 tokių procedūrų.
Medikai sako, kad angiografijų kabinete yra du pacientų srautai: planiniai ir ūmios būklės ligoniai. Paprastai šeimos gydytojo siunčiami pacientai skundžiasi skausmu krūtinėje, spaudimu, silpnumu.
Kardiogramoje esantys pakitimai leidžia spėti ir apie širdies kraujagyslių pakitimus. Ligoninėje atlikus angiografiją sprendžiama, ar kraujagysles plėsti, ar būtina atlikti kraujagyslių šuntavimo operaciją.
Tačiau vidutiniškai tokios gyvybę gelbėjančios procedūros tenka laukti apie mėnesį, laukimo trukmė skirtingose įstaigose, TLK duomenimis, svyruoja nuo kelių iki daugiau nei 120 kalendorinių dienų.
Laukti eilėse netenka ir ligoninėse gydomiems pacientams, kai minėtus tyrimus skiria gydantysis gydytojas.
Nepagrįsti ribojimai?
Įdomu tai, jog, nepaisant didžiulio šių tyrimų poreikio, tik 16 asmens sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje gali teikti angiografijos paslaugas. Mat pagal galiojančius Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, tyrimai gali būti atliekami tik licenciją teikti kraujagyslių chirurgijos paslaugas turinčiose įstaigose. Tai reiškia, kad atliekant tyrimą privalomas kraujagyslių chirurgo dalyvavimas, tačiau yra manančių, kad toks reikalavimas yra perteklinis ir ribojantis konkurenciją, kartu prisidedant ir prie eilių formavimo. Kyla ir klausimas, ar praktiškai kraujagyslių chirurgo dalyvavimas procese yra būtinas.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus pripažįsta, kad kraujagyslių chirurgas, atliekant procedūrą, negriežia pirmuoju smuiku, todėl jo dalyvavimas galimas, tačiau tikrai nebūtinas.
Mediko nuomone, šiandien itin aktualus ir kitas klausimas – brangi technika nėra optimaliai panaudojama.
Tai daug diskusijų sukeliantis klausimas, kad galbūt tyrimams nėra pakankamai panaudojama turima brangi technika, todėl turime tokį fenomeną kaip eilės.
Kalbant apie angiografijai reikiamą įrangą, ji priskiriama prie išskirtinai brangios įrangos, ir čia turbūt jau reikėtų vertinti ne tik vienų ar kitų specialistų buvimą, bet ir technikos pasiskirstymą tarp regionų. Ko gero, tikrai ne visos įstaigos gali turėti tokią brangią įrangą ir ją panaudoti, o tos, kurios turi, nebūtinai samdo kraujagyslių chirurgus, kurie pagal SAM nutarimą privalo dalyvauti tyrime.
„Iš dalies sutikčiau su teiginiu, kad konkurencija šiuo atveju yra ribojama“, – svarstė D.Steponkus.
Jis pripažino, kad laukti eilėje daugiau nei 120 dienų nėra normali praktika.
„Reikia priimti kokį nors sprendimą, to imtis turėtų ir probleminių regionų gydymo įstaigos, ir Ligonių kasa. Juolab kad problemos skirtinguose regionuose gali būti kitokios. Pavyzdžiui, lygiai ta pati problema buvo mūsų krašte, kai formavosi eilės prie magnetinio rezonanso tyrimo, tačiau pakako to, kad buvo atidaryta viena privati įstaiga, atliekanti tokius tyrimus, ir kelių mėnesių laukti dabar nebereikia, žmogus tyrimo sulaukia per porą savaičių. Šiuo atveju tai buvo privataus sektoriaus lėšos, tačiau didelio skirtumo nėra, svarbiausia, kad žmonėms netektų laukti“, – kalbėjo D.Steponkus.
Pamiršta atšaukti vizitus
Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėjos Žydrūnės Baigienės, konsultacijos ar planinio tyrimo laukimo trukmė gali būti įvairi ir dažnai priklauso nuo to, kurį gydytoją specialistą pasirenka pats pacientas.
„Duomenys rodo, kad yra galimybė rasti specialistą, pas kurį tektų laukti trumpiau, jei pacientai rinktųsi pagal laukimo trukmę. Tad siuntimą turintis pacientas turėtų pasidomėti, kokioje gydymo įstaigoje pas reikiamą specialistą galima patekti per trumpesnį laiką. Tačiau pacientams neretai svarbūs ir kiti, neretai subjektyvūs, kriterijai, todėl pasirinkus specialistą, pas kurį susidaro didesnė eilė, tenka laukti.
Be to, pacientams, užsirašiusiems pas gydytojus, nuolat primename, kad jie būtų drausmingi ir, jei yra kokių nors priežasčių, trukdančių atvykti pas gydytoją, informuotų juos apie tai, t.y. atšauktų vizitą. Tai svarbu, nes kiekvienas neatvykęs pacientas pailgina eilę kitiems pacientams, kuriems tos pagalbos reikia galbūt skubiau.
Taip pat primename, kad labai svarbu kreipti dėmesį į kraujagyslių ligų, kurios jau daugelį metų yra pagrindinė sergamumo ir mirštamumo priežastis Lietuvoje, prevenciją. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys nuo 50 iki 65 m. bei vyrai nuo 40 iki 55 m. kartą per metus gali pasitikrinti sveikatą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. PSD apdraustiems žmonėms už sveikatos patikrinimą pagal šią prevencinę programą mokėti nereikia, nes už šias paslaugas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“, – teigė specialistė.
Norint nemokamai išsitirti dėl kraujagyslių ligų pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pagal programą poliklinikose, kur žmonės registruoti, nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma, padaromi kiti tyrimai, leidžiantys išsiaiškinti, ar nėra pavojaus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasak jos, šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Prireikus pacientui duodamas siuntimas į specializuotus centrus išsitirti išsamiau, skiriamas gydymas.
Jei žmogus nėra programoje nustatyto amžiaus, bet pagrįstai nerimauja dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento sveikatos būklę medikas skirs tyrimus ar prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Skaičiuojama, kad maždaug pusė visų mirčių šalyje įvyksta dėl kraujagyslių ligų. Didžioji dalis sergančiųjų yra darbingo amžiaus žmonės. Daugelyje didžiųjų miestų poliklinikų, teikiančių antrinio lygio paslaugas, gydytojų konsultacijos tenka laukti mėnesį ir ilgiau.
