Kiek vėliau paaiškėjo, kad naudojami „Roundup“ chemikalai prisidėjo prie jo mirtinos ligos – vėžio.
Vyriškiui, gyvenančiam Kalifornijoje, JAV, už patirtą žalą pavyko prisiteisti didžiulę sumą pinigų. Anot jo, šie pinigai labai pravers žmonai ir vaikams po jo mirties.
Tokios naujienos sulaukė nemenko atgarsio ir Lietuvoje, mat lietuviai baiminasi, kad chemikalų gali būti ir daugelyje jų vartojamų produktų, o apie tai ant pakuočių nėra įspėjama.
Prieš metus kai kurie Europos Parlamento nariai susirūpino dėl galimo glifosato kancerogeniškumo, tačiau Europos Sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis tikina, kad pats glifosatas negali sukelti vėžio, bet skirtinguose mišiniuose jis gali turėti vienokį ar kitokį poveikį.
„Monsanto“ žada skųsti šį sprendimą
Kalifornijos prisiekusiųjų teismas chemikalų milžinei „Monsanto“ liepė sumokėti beveik 290 mln. JAV dolerių už tai, kad įmonė mirtina liga sergančio sporto aikštelės prižiūrėtojo nesugebėjo įspėti, jog herbicidas „Roundup“ gali sukelti vėžį.
Prisiekusieji vienbalsiai nusprendė, kad „Monsanto“ veikė „piktybiškai“ ir kad jos gaminamas chemikalas „Roundup“ bei profesiniam naudojimui skirta šio herbicido versija „RangerPro“ „gerokai“ prisidėjo prie Dewayne Johnsono mirtinos ligos.
Kaip rašo BNS, remdamiesi naujienų svetaine „Daily Mail“, Kalifornijoje gyvenantis D. Johnsonas, kuriam 2014 metais buvo diagnozuota ne Hodžkino limfoma, teismui pareiškė, jog dirbdamas vienoje Kalifornijos mokykloje ne kartą naudojo profesionaliam naudojimui skirtą „Roundup“ versiją.
„Noriu iš visos širdies padėkoti visiems prisiekusiesiems“, – po nuosprendžio paskelbimo pareiškė 46 metų amžiaus D. Johnsonas.
„Džiaugiuosi, jog esu čia; priežastis yra kur kas svarbesnė negu aš. Tikiuosi, šis reikalas sulauks būtino dėmesio“, – pridūrė jis.
Klausydamasis nuosprendžio, D. Johnsonas vos tramdė ašaras, o vėliau, susitikęs su prisiekusiaisiais, visgi apsiverkė, kaip ir kai kurie žiuri nariai.
Ieškovui atstovavę teisininkai rėmėsi 2015 metais Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros padaryta išvada, kad glifosatas – pagrindinis „Roundup“ ingredientas – yra galbūt kancerogeninis. Vėliau šį chemikalą prie galbūt kancerogeninių medžiagų priskyrė ir Kalifornijos valstija.
„Monsanto“ viceprezidentui Scottui Partridge teismo sprendimas nepadarė įspūdžio.
„Prisiekusieji viską neteisingai suprato“, – pareiškė jis reporteriams.
„Užjaučiame poną Johnsoną ir jo šeimą“, – pareiškė „Monsanto“, bet pažadėjo apskųsti sprendimą ir „toliau aktyviai ginti šį produktą, kuris saugiai naudojamas jau 40 metų ir tebėra svarbi, veiksminga ir saugi priemonė, kuria naudojasi ūkininkai ir kiti žmonės“.
Tuo tarpu D. Johnsono advokatas Brentas Wisneris pažymėjo, jog sprendimas „rodo, kad yra itin daug įrodymų“, kad šis produktas kelia grėsmę.
„Kai esi teisus, iš tiesų lengva laimėti“, – pareiškė jis.
D. Johnsono pareikštas ieškinys buvo pirmasis, kuriame šis herbicidas buvo įvardytas kaip vėžio priežastis, tačiau stebėtojai sako, jog dabar, kai „Monsanto“ pralaimėjo šią bylą, įmonė, kurią neseniai įsigijo Vokietijos „Bayer“, gali sulaukti tūkstančių naujų ieškinių.
„Roundup“ yra vienas pagrindinių „Monsanto“ produktų. Įmonė herbicidą pradėjo gaminti 1976 metais, o netrukus po to pradėjo genetiškai modifikuoti augalus ir kai kuriuos iš jų pavertė atspariais šiam chemikalui.
Po teismo sprendimo „Bayer“ akcijos atpigo daugiau kaip 10 proc.
Rugpjūčio 13 d. BNS pranešė, kad investuotojams vertinant netikėtą JAV teismo sprendimą dėl „Monsanto“, šią JAV chemikalų gamintoją neseniai įsigijusios Vokietijos chemijos ir farmacijos milžinės „Bayer“ akcijos pirmadienį atpigo daugiau kaip dešimtadaliu.
Nors stebėtojai prognozuoja, kad dabar „Monsanto“ gali sulaukti tūkstančių naujų ieškinių, „Bayer“ pareiškė, jog prisiekusiųjų padarytos išvados prieštarauja moksliniams įrodymams ir kad kiti teismai gali „padaryti kitokias išvadas“.
Atsižvelgdama į prieštaringą reputaciją, kurią yra pelniusi JAV įmonė, gaminanti genetiškai modifikuotas sėklas ir „augalų apsaugos“ priemones, kaip antai pesticidus, „Bayer“ planuoja atsisakyti „Monsanto“ pavadinimo.
Ant maisto pakuočių turėtų nurodyti, kad buvo naudojami chemikalai
Vaida Tulabaitė, „Vilkės ūkio“ savininkė, socialiniame tinkle „Facebook“ žinoma kaip „Vilkė“, parašė komentarą (kalba netaisyta) dėl visos šios situacijos. Į pranešimą sureagavo daugiau nei 200 žmonių, o pasidalino virš 500.
Be to, garsi rašytoja Vaiva Rykštaitė, gyvenanti Havajuose, persidalino šiuo komentaru, tad aprašoma problema sulaukė dar didesnio susidomėjimo bei pasipiktinimo.
„Glifosato (Roundup) ir jo skilimo produktų yra visur: duonoje, kiaušiniuose, sausainiuose, daržovėse, pyraguose, tortuose, pieno produktuose... Kai tą suvoki, ir priimi sprendimą neberemti šios pramonės, tada gyvenimas pasikeičia...
Maniškis pasikeitė ir aš tuo labai džiaugiuosi. Pradėjau už maistą mokėti 10 kartų brangiau ir pradėjau jausti pagarbą švariam maistui, pagarbą žmonėms, kurie jį augina, pagarbą sau, nes nebenoriu prisidėti prie žmonijos ir žemės nuodijimo.
Žmogus susirgo vėžiu ir teisme įrodė, kad to priežastis – glifosatas. Jis prisiteisė 260 mln USD.
Glifosato yra populiarriame chemikale Roundup, kuriuo labai plačiai purškiamos ir Lietuvos žemės.
Šis teismas jau neginčijamas FAKTAS, kad šis chemikalas mirtinai pavojingas.
Tokių faktų pilna visame pasaulyje mokslinių studijų ir tyrimų pavidale.
LIETUVOJE ŠIS CHE,MIKALAS NEUŽDRAUSTAS IR NET NEPRIVALOMA ŽYMĖTI ANT PARDUODAMŲ PRODUKTŲ, KAD JIS BUVO NAUDOJAMAS.
Dalinkitės žmonės. Tikiuosi tokių laimėtų teismų daugės ir beprotystė išnyks iš žemės.
Dar šis tas apie glifosatą (Roundapą).
DAUGUMA ŽMONIŲ TURI LABAI MENKAS ŽINIAS APIE TAI, KAIP IR KUR, KOKIUOSE MAISTUOSE YRA GLIFOSATO. DAUGUMA GALVOJA, KAD PURŠKIAMI TIK JAVAI.
Oi ne... labai populiaru nupurkšti glifosatu dirvas prieš sėjant ar sodinant bet ką: įvairias daržoves, javus, grikius, žirnius, net kanapes. Deja produkto pakuotė neįspėja apie tai, ar buvo naudojamas šis chemikalas ar ne auginant.
Šiuo metu dar toks metas, kai reikia pažinoti ūkininką iš kurio perki maistą, suvokti jo vertybes. Bet labai džiaugiuosi, kad švaraus maisto banga kyla, kad vis daugiau žmonių atsisako nuodytis chemikalais ir formuoja teisingą paklausą“, – rašė V.Tulabaitė.
Vytenis Andriukaitis atmetė kaltinimus
2017 m. Europos Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai ir komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis aptarė tvarų pesticidų naudojimą ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą.
Diskusijos dėl pesticidų netrukus pavirto itin karštais debatais dėl glifosato, plačiai naudojamo, tačiau itin prieštaringo augalų apsaugos produkto. Leidimas jį naudoti ES galiojo iki 2017 m. gruodžio 15 d.
Nors kai kurie Europos Parlamento nariai, susirūpinę dėl galimo glifosato kancerogeniškumo pabrėžė, kad šis chemikalas turi būti palaipsniui išimtas iš naudojimo, kiti atmetė šį „baimės kurstymą“, ir reikalavo, kad ES sprendimas būtų pagrįstas mokslu.
Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmų internetinėje svetainėje zur.lt teigiama, kad komisaras V.P.Andriukaitis pasiūlė atsižvelgti į mokslinius argumentus ir taikyti „sveiko proto“ metodą, o ne „kelti paniką“.
Glifosatas, kaip atskiras elementas, pavojaus nekelia
Portalui lrytas.lt susisiekus su komisaru, jis pabrėžė, kad glifosatas nekelia pavojaus nei reprodukcinei sveikatai, nei endokrininei sistemai.
„Glifosatas yra atskira mišinių sudedamoji dalis. Kalbant apie konkretų mišinį, pavyzdžiui, „Roundup“, kiekvienos šalies tiriančios institucijos registruodamos mišinius, nustato jų naudojimo sąlygas.
Jos sprendžia, kur šias priemones naudoti, kokioms sąlygoms esant, pavyzdžiui, nenaudoti prie vandens telkinių ar derliaus nuėmimo metu, viešose aikštėse bei stadionuose.
Glifosatas, kaip atskiras elementas, yra išnagrinėtas ES agentūrų ir ES šalių narių tiriamųjų institucijų, tokių kaip Europos maisto saugos tarnybos (EFSA), Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) ir pan. Taigi, pats glifosatas nėra pripažintas kaip kancerogeninis, tačiau skirtinguose mišiniuose jis gali turėti vienokį ar kitokį stiprinantį poveikį.
„Roundup“ mišinio kompozicija gali varijuoti, bet pats glifosatas nėra vėžį sukeliantis preparatas. Glifosato naudojimas yra pratęstas ir jeigu atsirastų kokių papildomų įrodymų, būtų iš naujo nagrinėjama jo naudojimas“, – tvirtino V.P.Andriukaitis.
Kasmet vykdoma maisto produktų taršos kontrolė
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet vykdo augalinių maisto produktų taršos kontrolę ir atrenka maisto produktų mėginius pesticidų, nitratų, sunkiųjų metalų, akrilamido ir kitų teršalų likučiams nustatyti.
„Šiais metais jau ištirti 243 maisto produktų mėginiai dėl pesticidų likučių, iš jų 62 proc. mėginių pesticidų likučiai neviršijo leistinų normų, 38 proc. mėginių pesticidų likučių nebuvo nustatyta.
Tiriant vieną mėginį, įvertinama per 320–350 rūšių pesticidų. Neatitikimų rasta dviejose siuntose: avietėse, užaugintose Lietuvoje, ir greipfrutuose iš Turkijos.
Kasmet tiriami ne tik švieži vaisiai ir daržovės, bet ir kavos pupelės, alyvuogių aliejus, džiovinti vaisiai ir kt. Taip pat atrenkami grūdų (žieminių bei vasarinių kviečių ir miežių, rugių, kvietrugių, žirnių, maistinių pupų, avižų ir grikių) bei jų malybos produktų (miltų, kruopų) mėginiai herbicido glifosato nustatymui.
Mėginiai yra atrenkami iš grūdų supirkimo punktų, sandėlių, malūnų, gamybos įmonių bei prekybos tinklų.
2017 m. iš viso atrinkti 42 mėginiai, iš jų 12 – grikių mėginiai.
Didesni nei teisės aktuose nustatyti leistini kiekiai buvo nustatyti ekologiškose grikių kruopose.
Šias kruopas buvo uždrausta realizuoti, apie tyrimų rezultatus informuota ekologine žemdirbyste užsiimančių ūkininkų kontrolę vykdanti valstybės įmonė „Ekoagros“ ir grikių augintojai.
Šiais metais taip pat numatyta atrinkti 42 grūdų ir jų malybos produktų mėginius.
Per pastarąjį pusmetį atrinkti 5 mėginiai glifosato nustatymui, tačiau nei viename šio herbicido nebuvo nustatyta.
Intensyviau mėginiai bus atrenkami prasidėjus šių metų grūdų derliaus nuėmimui“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė.
