Trečiadienį, rugpjūčio 29-ąją, jam būtų sukakę 82 metai.
Paaiškėjo, kad senatorius J.McCainas mirė nuo smegenų vėžio netrukus po to, kai atsisakė gydymo.
Senatorius mirė praėjus metams po to, kai jam buvo diagnozuotas smegenų auglys – glioblastoma. Tas pats smegenų auglys prieš trejus metus tapo ir garsios rusų atlikėjos Žanos Friskės mirties priežastimi.
Diagnozavo atsitiktinai
J.McCainui smegenų auglys buvo diagnozuotas kone atsitiktinai po to, kai kairėje jo akyje atsirado kraujo krešulys.
„Vėlesni audinių tyrimai parodė, kad kraujo krešulys buvos susijęs su smegenų augliu, žinomu, kaip glioblastoma“, – skelbiama senatoriaus biuro išplatintame pranešime.
Auglys J.McCainui buvo diagnozuotas 2017 metų liepą. Senatoriui buvo taikytas kombinuotas chemoterapijos ir spindulinės terapijos gydymas, taip pat jis patyrė komplikacijų dėl pneumonijos ir diverkulito. Nepaisant to, liko savo pareigose.
Tačiau rugpjūčio 24-ąją, likus dienai iki mirties, J.McCainas atsisakė tęsti gydymą.
„Praėjusią vasarą senatorius J.McCainas pasidalijo su amerikiečiais naujiena, kurią mūsų šeima jau žinojo: jam buvo diagnozuota glioblastoma ir prognozės nebuvo guodžiančios.
Metus Johnas kovojo ir jo būklė viršijo visus lūkesčius. Tačiau ligos progresas ir jo senėjimas lėmė siaubingą nuosprendį“, – skelbiama šeimos pranešime visuomenei.
Žinoma, kad anksčiau senatorius jau triskart gydėsi nuo vėžio – kaskart vis skirtingo. Jis sirgo skirtingų formų melanoma ir odos vėžiu.
Nusinešė ne vieno žinomo žmogaus gyvybę
Glioblastoma, kuri nusinešė J.McCaino gyvybę, laikoma pačia pavojingiausia centrinės nervų sistemos onkologine liga, nes ja sergant vėžinės ląstelės dauginasi milžinišku greičiu.
Statistika rodo, kad pacientai, kuriems diagnozuojama glioblastoma, vidutiniškai išgyvena vos 14-14,5 mėnesio.
Tik 5 proc. žmonių su tokia diagnoze dėl šiuolaikinės medicinos ir naujausių gydymo būdų išgyvena 5 metus ir daugiau.
„Tai labai sudėtinga diagnozė“, – interneto svetainei TIME teigė Jungtinės Karalystės Niukaslo universiteto Neurologijos mokslų tyrėja daktarė Elizabeth Stoll.
Glioblastoma tapo ne vieno žinomo žmogaus mirties priežastimi. Ji nusinešė rusų dainininkės Ž.Friskės, rusų komiko Michailo Zadornovo, JAV senatoriaus Edwardo Kennedy ir buvusio JAV viceprezidento Joe Bideno sūnaus tesinininko Josepho „Beau“ Bideno gyvybę.
Gydymą sunkina ribų nebuvimas
Smegenų augliai kasmet diagnozuojami apie 250 tūkst. žmonių ir sudaro apie 2 proc. visų vėžio atvejų.
Glioblastoma (piktybinė glioma) – labiausiai paplitęs smegenų auglys. Ši liga sudaro 52 proc. visų pirminių smegenų auglių.
Tiesa, per pastaruosius 40 metų pacientų, kurie su tokia diagnoze išgyvena 5 metus, padaugėjo nuo 22,4 iki 35 procentų.
„Pagrindinė problema, esant tokiam augliui, yra tai, kad jis apima visus smegenis, o ne atskirą jų dalį, nes genetinis lūžis yra visur.
Nuo tokių auglių, kaip neurinoma ar meningioma ar net vėžio metastazės, kurios turi ribas, glioblastoma skiriasi tuo, kad šio auglio ribų nebūna matyti nei nuotraukose, nei operacijos metu. Todėl iš tiesų neįmanoma visiškai pašalinti šio naviko.
Dažniausiai jis sutinkamas galvos smegenyse, kartais – nugaros. Tai – labiausiai paplitęs pirminis galvos smegenų auglys“, – interneto svetainei „Gazeta“ yra sakęs neurochirurgas daktaras Aleksejus Kaščejevas.
Dažniau serga išsilavinę
Paprastai glioblastoma pasitaiko vyrams, bet nėra žinoma, kodėl. Taip pat neaiškios ir pagrindinės tokio auglio atsiradimo priežastys, nors kartais tai gali būti nulemta genų.
2017 metų kovą 63 tyrėjai iš 20 institutų ištyrę 30 tūkstančių pacientų išskyrė 13 naujų DNR lokusus, susijusius su padidėjusia smegenų auglio rizika. Penki iš jų buvo susiję su padidėjusia glioblastomos rizika. Anksčiau buvo aptikta dar 13 tokių lokusų.
Šie duomenys leidžia atlikus genetinį tyrimą nustatyti, ar pacientui gresia tam tikro auglio atsiradimas ir dėl ankstyvos diagnostikos gerokai padidinti sėkmingo gydymo tikimybę.
Tarp rizikos veiksnių užsikrėtimas Epšteino-Baro virusu, kurį sukelia tokie kancerogenai, kaip vinilo chloridas ar jonizuojanti spinduliuotė, bei persirgimas neurofibromatoze – paveldima liga, kuria sergant atsiranda odos ir vidinių organų auglių.
Dar vienas rizikos veiksnys – aukštesnis išsilavinimas. Moterims, kurios bent trejus metus mokėsi universitete, smegenų auglys pasireiškia 23 proc. dažniau, nei toms, kurios turi tik vidurinį išsilavinimą.
Labiau išsilavinusiems vyrams tokia rizika yra tik 19 proc. didesnė, palyginti su mažiau išsimokslinusiais.
Be to, šia liga suserga 14 proc. daugiau vyrų, turinčių didesnes pajamas. Tarp moterų tokia koreliacija, beje, nepastebėta.
Taip pat smegenų augliai 20 proc. dažniau pasitaiko vadovams arba kitiems aukštas pareigas užimantiems žmonėms, palyginti su dirbančiais rankų darbą. Pastariesiems 50 proc. labiau gresia klausos nervo neurinoma.
Tyrėjai mano, kad smegenų auglių atsiradimą gali lemti ir kai kurie dar neištirti veiksniai.
Veiksmingiausia smegenų auglį gydyti derinant keletą skirtingų metodų: spindulinę arba chemoterapiją su chirurginiu auglio pašalinimu (nors, kaip minėta, dėl sudėtingos lokalizacijos ir dydžio dažnai pašalinti smegenų auglį paprasčiausiai yra neįmanoma), taip pat imunoterapiją, kuri gali padėti sustiprinti paties organizmo imuninį atsaką į piktybinius darinius ir padidinti vėžinių ląstelių jautrumą vaistams.
Artimųjų rūpestis mažina mirties riziką
Beje, gali būti, kad jeigu J.McCainas būtų miręs dar anksčiau, jei atsitiktinai jam nebūtų aptiktas auglys.
„Pats pavojingiausias auglys yra tada, kai nėra jokių simptomų“, – sakė Glioblastomos tyrimų fondo vadovė Gita Kwatra.
Taip pat gydymą apsunkina tai, kad auglį galima aptikti tik tada, kai jis užauga iki tokio dydžio, kad gali būti pastebimas atliekant magnetinio rezonanso tyrimą.
Glioblastomos gydymo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip gerai ligoniu rūpinasi artimieji ar slaugės.
Smegenys kontroliuoja visą kūną, todėl jų pažeidimai dažnai lemia priepuolius, galvos skausmus ir kitas sveikatos bėdas. Taip pat pacientams gali pasireikšti nuotaikų svyravimai, asmenybės pokyčiai dėl ko juos darosi sudėtinga prižiūrėti.
Nepaisant to, rūpestis svarbus. 2017 metais ištyrus 88 poras, kurių vienas narys turėjo auglį, paaiškėjo, kad jeigu jos ar jo partneris ar partnerė gerai tvarkėsi su susiklosčiusia situacija, tai sumažindavo paciento mirties riziką 16 procentų.
„Šeimą tai labai veikia ir tai yra ta dalis, apie kurią nekalbama“, – mano Kalifornijos universiteto San Fransiske Neuroonkologijos skyriaus vadovė daktarė Susan Chang. Ji sukūrė pagalbos šeimoms, kurių vienas narys turi smegenų auglį, programą. Šios programos rėmuose tokių pacientų artimieji ir juos slaugantieji lanko pagalbos grupes, juos konsultuoja psichologai ir čia jie sužino apie medicinos draudimo subtilybes.
Problemos su kuriomis tenka susidurti gali atrodyti visiškai netikėtomis.
Pavyzdžiui, J.McCaino duktė vasarį prisipažino jaučianti kaltę dėl to, kad būnant tokioje situacijoje ji gyveno savo įprastą gyvenimą. Taip pat duktė pabrėžė, kad dauguma sergančiųjų artimųjų susiduria su panašiais sunkumais.
Kodėl J.Carteris pasveiko, o J.McCainas ne?
2015 metais buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris pranešė sėkmingai išsigydęs smegenų vėžį. Tačiau, skirtingai, nei J.McCaino atveju, J.Carterio sėkmę nulėmė kitokia auglio prigimtis.
J.Carterio auglį sukėlė melanomos metastazės, palietusios ir kepenis. Kepenų auglys buvo pašalintas, o smegenų auglį padėjo išgydyti imunoterapija.
Jeigu anksčiau ir metastazinė smegenų melanoma, ir glioblastoma reiškė vienodai nepalankias prognozes, tai šiandieniais vaistais pirmąją ligą jau galima sėkmingai išgydyti.
„Metastazinės melanomos gydymo rezultatai dėl imunoterapijos dabar yra priešingi glioblastomos gydymo rezultatams“, – paaiškino Kalifornijos universiteto San Diege Onkologijos centro direktorius daktaras Ezra Cohenas interneto naujienų svetainei „Los Angeles Times“.
Kaip sakė daktaras, imunoterapijos veiksmingumą gydant melanomą nulemia išreikšta ląstelių mutacija. Tai leidžia imuninei sistemai greičiau aptikti pažeistas ląsteles ir jas sunaikinti.
O glioblastomos atveju ląstelių pokyčiai nesukelia tokios išreikštos imuniteto reakcijos.
Tačiau daktaras E.Cohenas tiki, kad ateityje ir glioblastomos gydymas gali būti surastas. Pasak jo, visai daug žadantys rezultatai parodo, kad kai kurie preparatai gali veikti ir tam tikrus glioblastomos ląstelių receptorius.
