Šizofrenija – lėtinė liga, kurią iš pradžių sunku nustatyti

Šizofrenija Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, serga maždaug vienas procentas gyventojų. Pasak gydytojo psichiatro Mindaugo Šablevičiaus, ši diagnozė nebūtinai reiškia, kad žmogus bus neveiksnus ir negalės savimi pasirūpinti. Remdamasis savo 15 metų darbo patirtimi, psichiatras teigia, kad ketvirtadalis pacientų gali gyventi gana visavertį gyvenimą, ir pateikia itin įkvepiantį pavyzdį: šizofrenija sirgęs matematikas Johnas Forbes’as Nashas gavo ekonomikos Nobelio premiją. Ši istorija pasakojama filme „Nuostabus protas“. 1958-aisiais žurnalas „Fortune“ J. F. Nashą paskelbė gabiausiu savo kartos mokslininku.

 Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius teigia, kad šizofrenija sergančių žmonių Lietuvoje yra maždaug vienas procentas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius teigia, kad šizofrenija sergančių žmonių Lietuvoje yra maždaug vienas procentas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasa Milerytė

Sep 9, 2018, 12:00 PM

Ligą sutrikimo pradžioje nustatyti sunku

M. Šablevičius nurodo, kad yra trys pagrindinės šizofrenijos simptomų grupės: pozityvūs, negatyvūs ir kognityviniai simptomai. Pozityvūs simptomai reiškia, kad žmogaus psichikoje atsiranda kažkas, ko neturėtų būti: kliedesiai ir haliucinacijos. Žmogui gali atrodyti, kad jį kažkas persekioja, sukelia nemalonius pojūčius kūne.

Negatyvūs simptomai – kai žmogus praranda kažką, ką turėtų turėti: atsiriboja emociškai, netenka empatijos, tampa emociškai šaltas, žmogui pasidaro sunku suprasti emocinius aplinkinių išgyvenimus, ima atsiriboti.

Kognityviniai simptomai susiję su mąstymu. Atsiranda kalbos nuoseklumo, dėmesio koncentracijos sutrikimų, gali sutrikti orientacija aplinkoje, žmogus ima kitaip ją suvokti. Pasak specialisto, yra įvairių šių simptomų derinių.

Šizofrenija yra lėtinė liga, ji vystosi pamažu, todėl, kaip nurodo gydytojas, iš pradžių ją pastebėti sunku. Dažniausiai susergama jau paauglystėje, tačiau tokiu metu žmonės retai kreipiasi į gydytojus. Sulaukus 20–30 metų simptomai ima ryškėti, kai kuriais atvejais, pasak psichiatro, tuo metu ligą jau gali įtarti ir ne specialistai.

Liga visiems žmonėms pasireiškia nevienodai: vieniems paūmėjimai, vadinamosios psichozės, dažnesni, kitiems – retesni. Kaip teigia gydytojas, nuo paūmėjimų intensyvumo labai priklauso gyvenimo kokybė. Sergant nepertraukiamos eigos šizofrenija, simptomai matomi nuolat, epizodinės šizofrenijos atveju simptomai banguoja: pasireiškia ir pablogėjimų, ir pagerėjimų.

Reikėtų skatinti integruotis į visuomenę

Pasak M. Šablevičiaus, sergantys šizofrenija gali gyventi gana kokybiškai, įgyti išsilavinimą, sukurti šeimą. Vis dėlto psichiatras teigia, kad nepertraukiamos ligos atveju tai būtų sudėtinga. Jei liga prasidėjo anksti ir jos eiga nepertraukiama (tai laikoma sunkia ligos forma), ligoniui reikalinga priežiūra ir nuolatinė pagalba. Ligoniu rūpinasi artimieji arba valstybė.

Kaip teigia pašnekovas, Lietuvoje dažniausiai taikomas medikamentinis šio sutrikimo gydymas. Ligoniui taip pat reikia psichologinių konsultacijų, psichoterapijos, artimųjų konsultavimo, bet ne mažiau svarbi ir integracija visuomenėje. „Manau, kad medikamentinis gydymas Lietuvoje panašus kaip Vakarų šalyse, o psichoterapinį gydymą ir artimųjų konsultavimą dar reikia gerinti, taip pat labai svarbu daugiau dėmesio skirti socialinei integracijai. Žmogui reikia leisti prisitaikyti, ir visuomenė turėtų jam padėti“, – komentuoja M. Šablevičius. Jo nuomone, „integracijos pamokos“ galėtų vykti ir gydymo įstaigose, jeigu jų emocinė aplinka būtų palankesnė ligoniams.

Sužinojęs, kad serga šizofrenija, žmogus labai išsigąsta, ši diagnozė jam nepažįstama ir nesuprantama, o pirmą kartą pakliuvus į psichiatrijos skyrių jam apskritai žemė slysta iš po kojų. Atsižvelgiant į tai, Vakarų šalyse psichiatrijos stacionaruose veikia „Pirmosios psichozės“ skyriai, į kuriuos patenka psichozę pirmą kartą išgyvenantys žmonės. Juose taip pat daug dėmesio skiriama ir sergančiojo šeimai.

„Psichiatrijos stacionaro paslaugas būtina gerinti, – pripažįsta pašnekovas. – Labai daug kas priklauso nuo sveikatos apsaugos politikos, o Lietuvoje psichiatrijos stacionaro paslaugos nėra prioritetinės.“ Ar turėtų būti? Pasak M. Šablevičiaus, apskritai nereikėtų išskirti prioritetų, dėmesys turėtų būti skiriamas visoms sritims.

Vis dėlto pašnekovas įsitikinęs, kad psichiatrijai reikėtų didesnio dėmesio ir investicijų. M. Šablevičius atkreipia dėmesį, kad, palyginti su posovietinio bloko šalių psichiatrijos ligoninėmis, Lietuvoje jų organizacija kur kas geresnė, tačiau jei lygintumės su Vakarais, tarkim, Skandinavijos šalimis, turime smarkiai pasitempti: „Europoje pirmaujame pagal savižudybių skaičių ir priklausomybes, o pagal psichiatrijos stacionaro paslaugų kokybę smarkiai atsiliekame nuo pažangiausių šalių.“

Ne silpnumo, o prarastos vilties ženklas

Kartais, kai žmogui niekas nepadeda ir jis praranda viltį, kad sveikata pagerės (tai būdinga kalbant ne tik apie šizofreniją), žmogus renkasi savižudybę. Psichiatras pastebi, kad dalis visuomenės savižudį laiko silpnu žmogumi.

„Savižudybė, mano supratimu, yra ne medicininis, o daugiau psichologinis fenomenas, ligonis praranda viltį, kad kas nors pasikeis, kad jis sulauks pagalbos, todėl renkasi tokį kelią, – mintimis dalijasi psichiatras. – Labai dažnai savižudybę paskatina nesaikingas alkoholio vartojimas. Vis dėlto negalėtume sakyti, kad netekti vilties yra silpnumo ženklas. Manau, visuomenę reikėtų daugiau šviesti, aiškinti, kad savižudybė yra prarastos vilties, o ne silpnumo išraiška.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?