Garsiausių Europos kardiologų susitikime pažėrė netikėtų naujienų

Kardiologų ir kitų šia medicinos sritimi besidominčių specialistų susitikimo vieta šiemet tapo Miunchenas, kuriame vyko Europos kardiologų draugijos kongresas – didžiausias ir gausiausiai lankomas renginys, skirtas gydytojams kardiologams. Šiais metais jis vėl pritraukė gausų būrį širdies ligų specialistų.

 Kauno Kardiologijos klinikos profesorius R.Šlapikas.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno Kardiologijos klinikos profesorius R.Šlapikas.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno Kardiologijos klinikos profesorius R.Šlapikas.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno Kardiologijos klinikos profesorius R.Šlapikas.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno Kardiologijos klinikos profesorius R.Šlapikas.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno Kardiologijos klinikos profesorius R.Šlapikas.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Europos kardiologų kongresas Miunchene.<br> Nuotr. iš LR archyvo.
 Europos kardiologų kongresas Miunchene.<br> Nuotr. iš LR archyvo.
 Europos kardiologų kongresas Miunchene.<br> Nuotr. iš LR archyvo.
 Europos kardiologų kongresas Miunchene.<br> Nuotr. iš LR archyvo.
 Europos kardiologų kongresas Miunchene.<br> Nuotr. iš LR archyvo.
 Europos kardiologų kongresas Miunchene.<br> Nuotr. iš LR archyvo.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Sep 19, 2018, 8:05 AM

„Aplinkybė, kad šiame renginyje dalyvavo ir šeimos bei kitų specialybių gydytojų, dar kartą patvirtino, kokios svarbios yra širdies ir kraujagyslių ligos, kurios Lietuvoje sudaro 56 procentus visų mirčių“, – kalbėjo Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Rimvydas Šlapikas.

Į kongresą susirinko 32 tūkst. dalyvių, paskaitas skaitė 2000 lektorių, perskaityta 3500 paskaitų ir pranešimų. 

- Renginio apimtis stulbina. Juk 32 tūkstančiai žmonių – tai daugiau kaip 10 procentų visų Kauno gyventojų. Ar įmanoma suspėti viską pamatyti ir išgirsti? – naujienų portalas lrytas.lt paklausė Kauno klinikų Kardiologijos klinikos profesoriaus R.Šlapiko. 

- Visiems skaitytiems pranešimams išklausyti reikėtų 9000 valandų – tai ir galima padaryti ilgais rudens vakarais, nes visa informacija yra patalpinta internete.

Pajusti šio reginio mastą galima ir kitaip – įsivaizduokite 38 tūkst. kvadratinių metrų kilimų, komunikacijoms skirtų 38 kilometrų laidų, 4000 GB talpos vaizdinei informacijai sutalpinti, o pertraukų metu pasijunti kaip Niujorko Penktojoje Aveniu darbo dienos pabaigoje.

Tiems kardiologams, kurie mėgsta savo darbą ir domisi naujovėmis, o kitokių kardiologų aš ir nepažįstu, tai tikra šventė, nes čia galime sužinoti viską – nuo eksperimentinių darbų iki trumpai pateiktų diagnostikos ir gydymo metodikų, pamatyti naujausias medicinos technologijas ir patiems jas išbandyti. 

Nekalbant apie tai, kad gali laisvai bendrauti su žymiausiais pasaulio kardiologais, kurių pavardes matai ant storų medicinos vadovėlių.

- Kalbant apie širdies ligas rizikos veiksniai yra lyg pirmieji maldos žodžiai. Galbūt keičiasi kardiologų požiūris į juos? 

- Pagrindiniai rizikos veiksniai – arterinė hipertenzija (kraujospūdžio padidėjimas) ir cholesterolio koncentracijos padidėjimas žmogaus kraujyje.

Arterinė hipertenzija yra dažnai aiškių simptomų nesukelianti liga, su kuria žmogus ilgus metus gyvena pats to nežinodamas, todėl labai svarbu šią ligą diagnozuoti, nes ir besimptominė liga neigiamai veikia savo pagrindinius taikinius – širdį, smegenis, inkstus ir didžiąsias žmogaus organizmo arterijas.

Negydoma ši liga (be abejo „bendradarbiaudama“ su kitais rizikos veiksniais – cholesteroliu, cukriniu diabetu, rūkymu) lemia infarkto, insulto, širdies nepakankamumo, aritmijų išsivystymą. 

Nauja ir aktualu šios ligos gydyme bei diagnostikoje yra tai, kad kraujospūdį skatinama matuoti pačiam pacientui, namuose, nes teisingai išmatuotas kraujo spaudimas yra tikslesnis, negu tas, kurį nustato gydytojas savo kabinete. Tai veikiausiai lemia paciento jaudulys, atvykus į gydymo įstaigą, galbūt ir nelengva kelionė. 

Pakito lygmuo, iki kurio siūloma mažinti kraujo spaudimą: jei anksčiau rekomenduodavome sumažinti kraujospūdį mažiau 140 (sistolinį) ir 90 (diastolinį) mmHg, tai dabar siekiame, kad jis būdų mažesnis negu 130 ir 80. 

Net vyresniems pacientams ir tiems, kuriems per aštuoniasdešimt, jei jie gerai jaučiasi esant mažesniam kraujospūdžiui, sistolinis spaudimas galėtų būti tarp 130 ir 140, o diastolinis – tarp 70 ir 80. Būtina atsiminti, kad sistolinis kraujospūdis neturi būti mažesnis kaip 120.

Susirgus arterine hipertenzija, ją tenka gydyti visą gyvenimą ir kasdienis 3, 4 ar net 5 tablečių vartojimas (deja, neretai tiek jų reikia sunorminti kraujospūdžiui ir gydyti jo sukeltoms komplikacijoms) yra pakankamai nemalonus „ritualas“. 

Todėl naujausios rekomendacijos siūlo skirti šiuos vaistus (paprastai 2 arba 3) sudėtus į vieną tabletę arba kapsulę. Įrodyta, jog taip vartojami vaistai yra rečiau pamirštami, gerėja kraujospūdžio kontrolė.

Kitas ne mažiau svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. 

Cholesterolis ir jo gydymas, deja, yra apipintas įvairiomis „sąmokslo“ teorijomis ir mitais, kurie neturi jokio mokslinio pagrindo ir klaidina pacientą. 

Pavyzdžiui, visai be pagrindo manoma, jog vaistais sumažinta cholesterolio koncentracija gali sukelti atminties pablogėjimą ar organizmo vystymosi sutrikimus, o cholesteroliui gydyti skiriami vaistai (pavyzdžiui statinai) gali žaloti kepenis ar raumenis. Nė viena šių „tiesų“ nėra pagrįsta. 

Konferencijoje pateikta svarių įrodymų, jog net ženkliai mažesnė, negu normali, „blogojo“ cholesterolio koncentracija dar labiau mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. 

- Kodėl nepavyksta sukurti dar efektyvesnių priemonių nuo padidėjusio cholesterolio?

- Visai nesenai pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje užregistruoti biologiniai vaistai, kurie, vaizdžiai tariant, turi „optinį taikiklį“ – sugeba prisijungti prie labai specifinio už cholesterolio apykaitą atsakingo receptoriaus ir to pasekoje labai ženkliai sumažinti cholesterolio koncentraciją paciento kraujyje. 

„Optinis taikiklis“ padeda pataikyti į vienintelį tikslą – receptorių ir nežaloti aplinkinių audinių, todėl šie vaistai praktiškai neturi jokių pašalinių reiškinių. 

Jie puikiai tinka pacientams, kurie serga įgimtomis, genetinėmis hipercholesterolemijomis ir turėdami ypatingai aukštą cholesterolio koncentraciją, labai anksti suserga širdies kraujagyslių ateroskleroze. 

Jei norite apie juos sužinoti detaliau – visagalė paieškos sistema padės įvedus raktažodį PCSK9.

Jei reiktų įvardinti širdies ligų rizikos veiksnių „didijį trejetą“, pirmenybę teikčiau padidėjusiam kraujospūdžiui, cholesteroliui ir cukriniam diabetui. 

Tai lėtinės ligos ir jų gydymą paciento patogumui galima „apjungti“, pavyzdžiui jau turime tablečių, kuriose yra vaistai kraujospūdžiui ir cholesteroliui gydyti. Tokia gydymo „centralizacija“ yra svarbi, nes daugelis pacientų turi du arba tris rizikos veiksnius.

Konferencijoje pristatyta naujai sukurta vaistų grupė cukriniam diabetui gydyti, turinčių nepaprastai stiprų poveikį perspėjant širdies ir kraujagyslių ligas. 

Jau ne pirmi metai medicinos kongresuose kalbama apie politabletės sukūrimą – tabletės, kurioje yra daug veikliųjų medžiagų (jų gali būti 5–6), mažinančių cholesterolį, kraujospūdį, labai dažnai – aspirino, neleidžiančio susidaryti krešuliui kraujagyslėje.

- Ar aspirinas – vis dar nepakeičiamas preparatas?

- Aspirinas – platų veikimo spektrą turinti medžiaga, parduodama be recepto. Kardiologijoje tai labai dažnai skiriamas vaistas pacientams, patyrusiems miokardo infarktą arba kenčiantiems nuo skausmų krūtinėje, atsirandančių dėl širdies vainikinių arterijų susiaurėjimo. 

Šiuo metu jis yra labai pigi ir efektyvi pakartotino miokardo infarkto arba insulto profilaktika. Todėl, atrodytų, jog aspirinas galėtų perspėti ir netikėtą pirmąjį infarktą. 

Tai padaryti yra labai svarbu, nes po infarkto pacientas iš karto tampa be galo „brangus“: pradedant poreikiu gydyti 4–5 vaistais ir baigiant širdies darbui padedančių prietaisų, kainuojančių tūkstančius eurų, implantavimu. 

Deja, teorinės prielaidos ne visada pasitvirtina. Pasirodo, jog skiriant aspiriną pirmąjam miokardo infarktui perspėti, nauda yra santykinai nedidelė, palyginus su kraujavimo komplikacijomis, kurias jis gali sukelti. Tačiau galbūt ateityje pavyks išskirti tas pacientų grupes, kuriems gydymas aspirinu bus naudingas. 

Noriu pabrėžti, jog po miokardo infarkto aspirino vartojimas yra būtinas ir jo nauda neabejotinai atsveria kraujavimo riziką.

- Ką galima padaryti siekiant kuo tiksliau nustatyti paciento riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis?

- Dažnas mėgsta kalboje pasipuikuoti F.Nyčės sentencija „Viskas, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais“. Medicinoje viskas yra kiek kitaip ir aš sakyčiau, jog „Viskas, kas mūsų nenužudo, padaro mus neįgaliais“. 

Po kiekvieno infarkto, insulto mes netenkame dalies širdies raumens ar smegenų audinio, o tai – šių organų funkcijos sutrikimas, lemiantis didesnį ar mažesnį neįgalumą. 

Dėl šios priežasties mums labai svarbu numatyti šių įvykių tikimybę. Apytiksliai mes tai galime padaryti tam skirtomis skaičiuoklėmis vertindami kraujospūdžio, cholesterolio dydį, amžių, rūkymo įpročius. 

Tačiau širdies ligoms „jaunėjant“ daugelis žmonių nepatenka į didelės rizikos grupes. Pagaliau, aterosklerozės ir infarkto atsiradimą lemia ne tik minėti veiksniai, bet ir uždegimas kraujagyslėje, aterosklerozinės plokštelės struktūra, kuri gali būti linkusi plyšti arba likti stabilia, genetiniai veiksniai. 

Mūsų patirtis rodo, jog infarktu suserga visiškai jauni žmonės be „tradicinių“ rizikos veiksnių. Todėl papildomi tyrimai, tokie, kaip širdies vainikinės arterijos hibridinis tyrimas magnetinio rezonanso ir pozitronų emisijos tomografijos metodais padėtų nuodugniai ištrirti aterosklerozinę plokštelę ir nustatyti šio savotiško snaudžiančio ugnikalnio išsiveržimo tikimybę. Be abejo tai brangu, tačiau žymiai pigiau negu infarktą patyrusio paciento tolesnis gydymas. 

Vertinant greitą technologijų invaziją į mūsų gyvenimą ir buitį, tokie tyrimai yra ne tokia jau tolima ateitis.

- Kiek toli kardiologijoje pažengusi skaitmeninė medicina, ar ji taikoma praktiškai?

- Daug pranešimų buvo skirta skaitmeninei medicinai. Tai nėra ateitis, tai dabartis, tik mes patys neįvardiname, pavyzdžiui, elektroninių ligos istorijų ar elektroninio recepto išrašymo kaip skaitmeninės medicinos. 

Didelė dalis skaitmeninės medicinos yra „sukelta“ į išmaniuosius prietaisus – tai pulso, temperatūros, net emocijų lygmens matavimai. 

Labai praktiškas, mano nuomone, yra neprognozuojamai pasikartojančių aritmijų „gaudymas“ išmaniuoju telefonu – pajutus simptomus prietaisu galima užrašyti elektrokardiogramą. Kai kurių aritmijų nustatymas yra gyvybiškai svarbus. 

Pavyzdžiui, laiku nediagnozavus prieširdžių virpėjimo ir nevartojant kraujo krešumą mažinančių vaistų, širdyje gali susidaryti krešulys ir nukeliauti į smegenis arba plaučius ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.

- Dauguma medikų sveikos gyvensenos kelią grindžia sveika mityba. Gal tai nevisai teisinga kryptis? 

- Maistas kartu yra ir mūsų gyvybės šaltinis, ir iš dalies rizikos veiksnys. Tačiau riba tarp šių kategorijų yra nuolat kintanti. Prisiminkime, kokių tik dietų nėra buvę – riebalų, baltymų, angliavandenių, bado, vaisvandenių, net kramtomos gumos. 

Dabartiniai kardiologų rekomenduojami mitybos principai – platus maisto racionas, kuriame yra skaidulų, vaisių, daržovių, baltymų, ribotas valgomosios druskos kiekis (<5 g/dieną). 

Sočiosios riebalų rūgštys (riebūs pieno produktai, riebi mėsa) turi sudaryti mažiau kaip 10 procentų bendro suvartojamo energijos kiekio, vengti trans-konfigūracijos riebalų rūgščių, margarino, tropinių augalų aliejų, kepinių. 

Konferencijoje – netikėtumai. Didelio, daugiau negu 130 tūkstančių žmonių mitybos įpročius aštuoniolikoje šalių stebėjusio tyrimo išvados teigia, jog vartojusieji daugiau sočiųjų riebiųjų rūgščių (riebių pieno produktų, riebios mėsos) rečiau sirgo insultu ir jų mirštamas nuo įvairių priežasčių taip pat buvo mažesnis. 

Interpretuoti šiuos radinius tikrai nelengva ir atsakinga. Jeigu tam tikrų medžiagų – nikotino, įvairų narkotikų bet koks kiekis patenkantis į mūsų organizmą yra žalingas, tai visos maisto medžiagos iš esmės yra reikalingas, tačiau apibrėžti kiek yra per daug, kiek – per mažai, o kiek – pakankama, tikrai nėra paprasta. 

Šiandien tiesa, matyt, yra kažkur per vidurį ir įvairūs produktai dietoje turėtų būti subalansuoti. Konferencijoje buvo pabrėžiama energetinių gėrimų žala, siūloma atsisakyti „pridėtinio“ cukraus arbatoje, kavoje, saldžių gaiviųjų gėrimų. 

Jeigu vis dėlto žmogus mėgsta saldžius gėrimus, galima vartoti dirbtinius saldiklius, augalinius stevijos saldiklius, kurie yra saugūs ir nesukelia jokių pašalinių reiškinių. Puikus baltymų šaltinis – ankštinės daržovės. 

Tuo tarpu rauginti produktai mažina cholesterolio ir cukraus koncentraciją kraujyje, stiprina imuninę sistemą.

- Ar kardiologų santykis su pacientais – kitoks negu kitų sričių medikų?

- „Pacientai kreipiasi į mus ne tik prašydami pagydyti širdis, bet ir išsklaidyti jų baimes“, – tokiais žodžiais kongreso atidarymo ceremoniją pradėjo Europos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Jeroenas Baxas. 

Didžiulio gydytojų užimtumo ir aukštųjų technologijų amžiuje pacientas tikrai gali pasijusti užmirštas ir vienišas, todėl gydytojai buvo kviečiami „grįžti“ į palatas, skirti daugiau laiko pokalbiui su pacientu. 

Europos kardiologų draugija vykdo ir labdaringas misijas. Viena jų – „Europos širdis – vaikams“. Tai besivystančių šalių vaikų, sergančių sudėtingomis širdies ydomis ištyrimas ir operacinis gydymas. Šiai veiklai pastatyta ligoninė Maroke. 

Nemažas būrys pasaulyje žinomų žmonių – visuomenės veikėjų, aktorių talkina viešinant širdies ligų profilaktikos svarbą. 

Šių metų svečias – amerikiečių aktorė Barbara Streisand, turbūt geriausiai vyresniosios kartos žmonėms pažįstama iš kino filmo „Juokinga mergiotė“. Šios aktorės žinomumas, įtaigi kalba ir pastangos – puikus pavyzdys, kaip galima net nebūnant gydytoju, prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą