Lietuvoje daugėja darbingo amžiaus žmonių, kenčiančių nuo nealkoholinės kilmės kepenų suriebėjimo (steatozės).
Gydytoja J.Šumskienė prisiminė ne vieną atvejį, išduodantį, kokia tai pavojinga liga.
Kartą į ligoninę atvyko 56 metų vyras, inžinierius, sveikos gyvensenos šalininkas, – jis nevartojo alkoholio, bet rinkdamasis patiekalus nevaržė savęs, nes mėgo skaniai ir sočiai pavalgyti.
Kadangi žalingų įpročių šis žmogus neturėjo, pasikalbėjus apie jo sveikatą paaiškėjo, kad prieš 5 metus dėl akmenligės jam buvo operuota tulžies pūslė.
Operuodami chirurgai pastebėjo, kad yra kepenų pakitimų, būdingų kepenų cirozei. Pacientui buvo patarta po operacijos, kai sugis žaizdos, konsultuotis su gastroenterologu.
Atlikus tyrimus pasitvirtino įtarimai dėl kepenų cirozės diagnozės, o jos priežastis buvo kepenų suriebėjimas, kuris truko ne vienus metus.
„Šį pacientą teko įtraukti į laukiančiųjų kepenų transplantacijos sąrašą. Tokių atvejų pasitaiko vis dažniau, kai susirgus kepenų suriebėjimu išsivysto kepenų cirozė. Nustačius šią diagnozę gyvybę gali išgelbėti tik donoro kepenys“, – neslėpė J.Šumskienė.
JAV ir kituose Vakarų pasaulio transplantacijos centruose kepenų suriebėjimo sukelta lėtinė kepenų liga yra trečia pagal simptomus, kai būtina pacientui persodinti kepenis. Tai – klastinga liga, kaip ir virusiniai hepatitai bei hepatoceliulinė karcinoma – dažniausios priežastys, dėl kurių vienintelė išeitis yra persodinti donoro kepenis.
Norint nepražiopsoti kepenų suriebėjimo, kartais padeda atsakymai į medicinos literatūroje pateiktus specialius klausimus. Į juos atsakęs žmogus gali apsispręsti, ar būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
Yra keletas simptomų, įspėjančių, kad gali būti sutrikusi kepenų veikla. Gydytoja J.Šumskienė priminė, kad kepenų sveikata būtina susirūpinti, jei žmogus turi antsvorio arba riebalų sankaupų pilvo ir klubų srityje.
Kepenų suriebėjimui turi įtakos ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
Dar vienas klausimų blokas yra skirtas norint išsiaiškinti, ar žmogus skundžiasi nuovargiu, ar jaučia energijos trūkumą, ar jam būna sunku sukaupti dėmesį, ar vargina atminties sutrikimai.
Kepenų suriebėjimą galima įtarti, jei jaučiamas sunkumas po dešiniuoju šonkaulių lanku, kamuoja viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Jei anksčiau buvo nustatyta išeminė širdies liga, jei patamsėjo šlapimas, jei nustatytas antrojo tipo diabetas, taip pat būtina pasitikrinti kepenis.
Kepenų veiklos sutrikimą gali išduoti ir pageltę akių obuoliai, nes tai yra geltos požymis.
– Kokiais atvejais būtinas kepenų fermentų tyrimas? Ar tai gali padėti užbėgti už akių lėtinei ligai?
– Kepenų suriebėjimas neturi specifinių požymių, daug kas gali pasireikšti kaip ir sergant bet kuria kita liga. Svarbu kuo anksčiau atlikti kepenų fermentų tyrimą. Tai biocheminis laboratorinis tyrimas, kuris rodo, ar nėra kepenų ląstelių uždegimo. Jei paskiria šeimos gydytojas, tyrimas nemokamas.
Pilvo ultragarso tyrimas pagal tam tikrus požymius taip pat padeda įtarti kepenų suriebėjimą.
– Kokios priežastys lemia, kad kepenys ima riebėti? Ar dėl to kalti žalingi įpročiai?
– Jokiu būdu negalime versti kaltės vien gyvensenos ypatumams. Tai gali būti išeminė širdies liga, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, alkoholio vartojimas, antsvoris. Taip pat daug reikšmės turi genetika, nes žmogus gali turėti polinkį sirgti tam tikromis kepenų ligomis.
Genų mutacija – tai priežastis, kodėl mes galime sirgti tomis pačiomis ligomis kaip ir mūsų tėvai, broliai ir seserys.
– Ar įmanoma išsaugoti sveikas kepenis iki senatvės? Ką patartumėte daryti?
– Auksinis receptas – racionaliai maitintis, aktyviai fiziškai gyventi, mesti svorį, jei jis pernelyg didelis, taip pat būtina reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Jei nustatyta, kad kepenys suriebėjusios, būtina vartoti hepatoprotektorius.
Tai preparatai, kurie padeda atkurti pažeistas kepenų funkcijas, saugo kepenų ląsteles nuo žalingo poveikio (suirimo), skatina jų atsinaujinimą.
– Daugelis žmonių labiau pasitiki augalinės kilmės preparatais, o ne sintetiniais vaistais. Ar yra augalų, padedančių kepenimis?
– Kartais žmonėms labiau padeda psichologinis nusiteikimas, kad naudinga kepenis saugoti natūraliomis priemonėmis. Yra ir tam tikrų biologiškai aktyvių medžiagų, kuriomis domisi mokslininkai ir ieško atsakymų, kas iš tikrųjų padeda kepenims.
– Pasidalinkite naujausia informacija apie pagalbą suriebėjusioms kepenims būtent iš augalų.
– Yra neginčijamų mokslinių duomenų, įrodančių, kad kai kurių augalų ekstraktai, gerinantys kepenų veiklą, pasižymi ir apsauginiu poveikiu kepenims, mažina jų suriebėjimą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad naujas, efektyvus ir saugus būdas padėti kepenims yra silimarino (iš tikrųjų margainių ekstrakto), kurkumino (iš daržinių ciberžolių ekstrakto), piperino (iš juodųjų pipirų ekstrakto) junginys.
Šių augalų derinys pasižymi daugiakrypčiu veikimu: atkuria kepenų ląsteles, palaiko normalų kepenų lipidų (riebalų) kiekį, apsaugo nuo pažeidimų dėl alkoholio, vaistų vartojimo.
Be to, šie augalai geriau veikia vartojami kartu. Pavyzdžiui, piperinas kurkumino pasisavinimą pagerina net iki 20 kartų. O kurkuminas kartu su silimarinu pagerina silimarino aktyvumą. Todėl renkantis preparatą kepenims svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį, komponentų stiprumą ir tarpusavio sąveiką.
– Kepenys neturi skausmo receptorių, vaizdžiai kalbant, kepenų neskauda.
– Pasitaiko atvejų, kai žmonės skundžiasi tempimo jausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku. Šis pojūtis atsiranda padidėjus kepenims, kurios tempia kepenų kapsulę.
Taip pat gali būti tulžies diskinezija, tai yra tulžies pūslės ir tulžies takų funkcinės motorikos sutrikimas. Yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių nemalonus pojūtis atsiranda būtent po dešiniuoju šonkaulių lanku.
– Ar kepenų suriebėjimas gresia tik didelį antsvorį turintiems žmonėms?
– Ne tik cholesterolis, kuris patenka su maistu, gali apsunkinti kepenis. Pačios kepenys gamina cholesterolį. Gali būti ir taip – žmogus sulysęs, o jo kepenys yra suriebėjusios.
Iš visų pacientų, kuriems nustatomos suriebėjusios kepenys, net 7 procentai yra normalaus kūno svorio. Tai rodo, kad lemiamą įtaką gali turėti ne tik mitybos įpročiai, bet ir genetika.
Noriu priminti dar vieną svarbų dalyką – jei pasirašome Donoro kortelę, vadinasi, įsipareigojame sveikai maitintis ir rūpintis savo kūnu. Jei kepenų suriebėjimas siekia daugiau nei 30 procentų, tai reiškia, kad tokios donoro kepenys netinkamos kepenų transplantacijai. Tai įmanoma nustatyti tik atlikus donoro kepenų biopsiją.
– Ko palinkėtumėte savo pacientams?
– Kuo mažiau vaistų, tuo geriau. Jeigu skauda galvą, nebūtina gerti nuskausminamųjų ar paracetamolio tabletės, jei įsimetė nedidelė sloga, gal geriau gerti vaistažolių arbatos, o ne tabletę nuo peršalimo. Vaistai nuo karščiavimo ir peršalimo, kurių galima įsigyti vaistinėje be recepto, taip pat gali susargdinti, jei žmogus imasi savigydos. Ypač pavojingos didelės paracetamolio dozės.
Vaistų, tiesiogiai žalojančių kepenis, sąrašas netrumpas. Tai – vaistai nuo skausmo, peršalimo, raminamieji, taip pat skirti nervų sistemos ir psichikos ligoms, netgi vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio – visi jie veikia kepenų ląsteles, nes skaidomi kepenyse, čia vyksta jų metabolizmas. Diagnozuojamas net medikamentinis hepatitas, kurio priežastis – neracionalus vaistų vartojimas.
Geriamieji kontraceptiniai vaistai, anaboliniai steroidai taip pat gali daryti įtaką kepenų navikų išsivystymui.
Todėl noriu priminti, kad kepenų sveikata yra mūsų pačių rankose. Nuo to, ką ir kaip valgysime, kaip kovosime su stresu, ar sugebėsime išsaugoti gerą savijautą, priklausys ir kepenų veikla, o tai yra svarbiausia mūsų organizmo laboratorija.
