Specialistai sunerimę: tai nužudo 33 tūkst. europiečių kasmet

Atlikus analizę nustatyta, kad mirčių, kurias sukelia antibiotikams atsparios infekcijos, skaičius per pastarąjį dešimtmetį padidėjo trigubai. Pasak sveikatos specialistų, tokie virusai dabar per metus nužudo maždaug 33 tūkst. Europos gyventojų.

 Nustatyta, kad mirčių, kurias sukelia antibiotikams atsparios infekcijos, skaičius per pastarąjį dešimtmetį padidėjo trigubai.<br>123rf nuotr.
 Nustatyta, kad mirčių, kurias sukelia antibiotikams atsparios infekcijos, skaičius per pastarąjį dešimtmetį padidėjo trigubai.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 24, 2018, 12:45 PM

Tyrimą vykdęs Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nustatė, kad rezultatai kelia nerimą. Specialistai įspėjo, kad antibiotikams atsparių virusų žala gyventojų sveikatai yra prilyginama ŽIV, gripui ir tuberkuliozei kartu sudėjus.

Švedijoje įsikūrusi organizacija kalbėjo apie savo susirūpinimą dėl vis dažniau pasitaikančių atvejų, kai virusas tampa atsparus net ir pačiam galingiausiam antibiotikui – karbapenemui, kuris naudojamas komplikuotoms ir polimikrobinėms infekcijoms gydyti.

„Tai kelia nerimą, nes šie antibiotikai yra paskutinė prieinama gydymo galimybė. Kai jie nebėra veiksmingi, labai sunku arba daugeliu atvejų tampa išvis neįmanoma išgydyti infekcijų“, – pareiškė ECDC.

Parlamentarai atkreipia dėmesį, kad jeigu nebus imamasi priemonių, tai 2050-aisiais metais tokie virusai nužudys kur kas daugiau žmonių negu onkologinės ligos ir cukrinis diabetas kartu sudėjus.

Specialistai mano, kad per ateinančius 30 metų mirčių skaičius visame pasaulyje gali pasiekti net 10 mln., rašo dailymail.co.uk.

Jie apskaičiavo, kad apie 70 procentų virusų, galinčių sukelti infekciją, jau yra atsparūs bent vienam antibiotikui, kuris dažniausiai vartojamas jų gydymui.

Virusų evoliucionavimas sukėlė vieną didžiausių grėsmių, su kuria šiandien susiduria medicina, pasaulyje.

Tyrimo rezultatai

Tyrimas, publikuotas „Lancet Infectious Diseases“ žurnale, daugiausiai dėmesio skyrė 5 infekcijų tipams, kuriuos sukelia antibiotikams atsparūs virusai Europos Sąjungoje (ES) ir Europos ekonominėje erdvėje (EEE).

Mokslininkai nustatė, kad net apie 75 proc. virusų slypi ligoninėse ir sveikatos klinikose. Jie dar žinomi kaip su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos.

Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į Europos šalių skirtumus. Italijoje ir Prancūzijoje buvo nustatytas didžiausias netekčių skaičius.

Jungtinė Karalystė lentelėje užima penktąją vietą. Šioje šalyje 2015-aisiais metais mirė 2 tūkst. 170 gyventojų, o iš viso atvejų buvo suskaičiuota apie 53 tūkst. Skaičiai buvo kiek mažesni Šiaurės Europoje esančiose šalyse.

Be to, Lietuvoje 2015-aisiais mirė 90 žmonių. Mūsų šalis lentelėje užima 22-ąją vietą.

Gresia didžiulis pavojus

Kaip rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) internetiniame puslapyje ulac.lt, praėjus vos 84 metams nuo antibiotikų atradimo, gresia pavojus, kad greitai nebeturėsime veiksmingų vaistų infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos ir, pavyzdžiui, organų transplantacija bus gerokai pavojingesnės ar net visai neįmanomos.

Pasak jų, kasmet pasaulyje registruojama 440 tūkst. naujų keliems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė nustatyta 58 valstybėse. Didėja gonorėjos ir šigeliozės sukėlėjų atsparumas.

Dr. Alessandro Cassini vadovaujamo tyrimo rezultatai atskleidė, kad dėl mirtiniausio viruso, žinomo kaip pneumonija, atsparumo karbapenemui, mirčių skaičius padidėjo net 7 kartus.

Pabrėžiama, kad kasmet miršta 700 tūkst. viso pasaulio gyventojų dėl vaistams atsparių infekcijų, tokių kaip tuberkuliozė, ŽIV ir maliarija.

„Strategijos, skirtos antibiotikams atsparių virusų prevencijai ir kontrolei, reikalauja koordinavimo, kuris apimtų ES, EEE ir visą pasaulį“, – tvirtino mokslininkai.

Jie pridūrė, kad dėl kiekvieno šalyje skirtingų atvejų skaičiaus ir antibiotikams atsparių virusų, sukeliančių infekcijas, tipų, prevencijai ir kontrolei skirtos priemonės turi būti pritaikytos pagal nacionalinę padėtį.

Ką reikėtų daryti?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžė, kad reikia imtis priemonių, jog tam būtų užkirstas kelias.

Iki 2020-ųjų metų Jungtinės Karalystės vyriausybė ketina perpus sumažinti nereikalingų antibiotikų receptų išrašymą.

Be to, kad esami vaistai tampa vis mažiau veiksmingi, per pastaruosius 30 metų buvo sukurti tik du nauji antibiotikai.

ULAC atmintinė pacientams:

- Jei įmanoma išvengti infekcijų skiepais – pasiskiepykite.

- Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, esant šaltkrėčiui.

- Antibiotikai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmo.

- Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui. Kaip ir dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai net ir identiškos diagnozės atveju.

- Visada vartokite antibiotikus pagal gydytojo receptą, o ne likučius arba antibiotikus parduodamus be recepto.

- Vartodami antibiotikus laikykitės gydytojo nurodymų ir nenutraukite jų vartojimo, jei pasijutote geriau – išgerkite visus gydytojo paskirtus antibiotikus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.