Medikai muša pavojaus varpais, kad antrojo tipo cukrinis diabetas plinta kaip epidemija.
Angliavandenių perteklius nutiesia kelią į nutukimą, o tai yra pagrindinis rizikos veiksnys susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu.
Cukrinis diabetas yra lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sudėtingų komplikacijų, kurios daro žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Tai akcentuojama Jungtinių Tautų 2006 metais priimtoje rezoliucijoje.
Yra žinoma, kad du trečdaliai ligonių, besigydančių kardiologijos skyriuose, kenčia dėl atsparumo insulinui. Tokiu atveju ląstelės negali pasisavinti cukraus, nors kasa gamina pakankamai insulino arba net daug.
Jei nustatytas diabetas, tai nereiškia, kad kaltas cukrus, nes tai – medžiagų apykaitos sutrikimas. Šia liga gali susirgti žmogus, kuriam silkė yra skaniau nei tortas.
Ne tik endokrinologai, bet ir kardiologai padeda tokiems žmonėms suvaldyti antrojo tipo cukrinį diabetą, nes didžiausias pavojus iškyla arterijoms.
Nesvarbu, kur jos yra, – širdyje, galvos smegenyse, inkstuose, akių dugne ar kojose. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje reiškia, kad ilgainiui diabetas nepalieka nė vieno sveiko organo.
Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų. Gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė priminė ne vieną atvejį, kai ligoninėje atsiduria miokardo infarktą patyręs žmogus, kuris iki tol save laikė sveiku.
„Man, kardiologei, diabetas yra rimta lėtinė liga, kuri išprovokuoja širdies ir kraujagyslių pažeidimus.
Apie 80 procentų sergančiųjų cukriniu diabetu miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ką tai reiškia? Tai rodo, kad gliukozė kelia mirtiną pavojų, nes nuo infarkto mirštama“, – pabrėžė gydytoja M.Kovaitė.
– Kuo skiriasi sergančiųjų diabetu kraujotaka nuo sveikų žmonių?
– Ilgą laiką cukrinis diabetas gali vystytis nesukeldamas simptomų.
Per tą laiką ir vėliau ši liga gali pažeisti kraujagysles, tarp jų ir širdies vainikines arterijas.
Tai reiškia, kad žmogus turės gerti vaistų ne tik nuo padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje, bet ir nuo koronarinės širdies ligos. Net patyręs miokardo infarktą ligonis toliau serga koronarine širdies liga, nes ji – neišgydoma.
Jei nustatytas cukrinis diabetas, pavojingesnė tampa ir dislipidemija (padidėjęs kraujo riebalų kiekis) – ji būna agresyvesnė, labiau skatina aterosklerozę, taip pat pakinta kraujo sudėtis, iškyla krešulių atsiradimo pavojus. Sergant cukriniu diabetu būna silpnesnė fibriną tirpinanti sistema (fibrinolizė).
Sergančiųjų cukriniu diabetu kraujotaka pasižymi didesniu polinkiu į trombozę. Vadinasi, yra kur kas didesnė rizika, kad jų kraujagysles užkimš kraujo krešulys. 40–70 procentų pacientų turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, dukart dažniau serga smegenų kraujotakos ligomis. 75 procentai sergančiųjų miršta nuo sudėtingų kraujagyslių komplikacijų, pavyzdžiui, koronarinės širdies ligos, insulto, periferinės kraujagyslių ligos.
– Kaip greitai gali išsivystyti cukrinis diabetas?
– Jei pacientas neatlieka profilaktinių tyrimų poliklinikoje, dažnai nėra aišku, kiek ilgai jau serga žmogus, kuriam nustatytas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Tai – liga, kuri prasideda nejučia, dėl jos sutrinka baltymų ir riebalų apykaita. Žmogus gali nejausti jokių negalavimų arba manyti, kad jie savaime išnyks, bet taip galvoti klaidinga.
Būna, kad į ligoninės priimamąjį skyrių greitosios pagalbos automobilis atgabena patyrusį miokardo infarktą žmogų, ir tik tuomet paaiškėja, kad pacientas serga ir cukriniu diabetu.
Bėda ta, kad žmonės laiku nepasitikrina sveikatos, neatlieka profilaktinių tyrimų. Tai rodo, kad visuomenei trūksta informacijos apie tai, kas vyksta žmogaus organizme, kokius pokyčius lemia nejudrumas, žalingi įpročiai, prasta mityba.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vis dar pasitaiko tokių žmonių, kurie serga diabetu, bet to nežino. Kad galėtume vairuoti automobilį, kas dvejus metus atliekame jo techninę apžiūrą. O kodėl nenorime patikrinti savo kūno?
– Kokio amžiaus žmonės labiausiai kenčia?
– Buvo metas, kai antrojo tipo cukrinis diabetas buvo vadinamas vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių liga. Pastaruoju metu ši liga paliečia vis jaunesnius žmones ir net vaikus. Taip atsitiko dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, greitojo maisto vartojimo, sumažėjusio fizinio aktyvumo, sakyčiau, dėl civilizuoto gyvenimo patogumų.
Prieš 50 metų antrojo tipo cukriniu diabetu sirgo tik suaugusieji, o dabar jis nustatomas net nesulaukusiems pilnametystės. Kadangi sparčiai plinta vaikų nutukimas, jie taip pat ima sirgti antrojo tipo cukriniu diabetu.
– Ar diabetas ir kraujagyslių sutrikimai – du neišskiriami palydovai?
– Viskas tarpusavyje susiję – nejudrumas, nutukimas, cukrinis diabetas, kraujagyslių pažeidimai ir kraujotakos pakitimai. Ne veltui cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos yra vadinamos civilizacijos ligomis.
– Ką galėtų patarti kardiologas?
– Cukrinio diabeto diagnostika nėra kardiologo duona, tačiau šio specialisto konsultacija yra būtina. Būna ir taip, kad atlikus kraujo tyrimą nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis, bet manoma, jog tai nėra svarbus signalas. Reikėtų atlikti gliukozės tolerancijos testą, kai yra tiriamas kraujas jau pavalgius, nes gliukozė, aptikta nevalgius, ne visada atspindi ligos stadiją.
Šios ligos galima išvengti ar ją atitolinti keičiant mitybą, didinant fizinį aktyvumą, subalansuojant darbo ir poilsio režimą.
Gelbėja ir profilaktiniai patikrinimai.
Bent kartą per metus reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją ir išsitirti gliukozės kiekį. Jei šeimoje niekas nesirgo diabetu, tokį tyrimą galima atlikti sulaukus 40 metų.
Jei žmogų kankina antsvoris, jis turi žinoti ne tik cholesterolio, bet ir gliukozės rodiklį. Jei sugebėsime kontroliuoti diabetą, galėsime apsaugoti savo širdį ir arterijas.
– Kaip reikėtų elgtis, jei gydytojas įspėja: „Jums yra šiek tiek padidėjęs gliukozės kiekis, ateikite po pusmečio“? Ar yra natūralių būdų, kaip apsaugoti kraujagysles?
– Jei yra ženklų, kad trinka medžiagų apykaita, bet dar niekas nekalba apie cukrinį diabetą, vis tiek negalima laukti sudėjus rankas. Ši liga vystosi lėtai, kol vieną dieną smogia visa jėga.
Žmogus turi išbandyti įvairias priemones, kurias vadiname nemedikamentinėmis.
Kilus įtarimų, kad gali išsivystyti antrojo tipo cukrinis diabetas, būtina keisti gyvenimo būdą, daugiau dėmesio skirti laisvalaikiui, susijusiam su fiziniu aktyvumu, pažaboti apetitą, koreguoti svorį.
Reikėtų išbraukti iš valgiaraščio lengvai pasisavinamus angliavandenius, pavyzdžiui, saldumynus, desertus, pyragus, baltą duoną, miltinius patiekalus.
Sveikiau rinktis ne tokius kaloringus patiekalus, vengti sunkiai virškinamų valgių. Vietoj jų patarčiau valgyti daugiau daržovių, vaisių, kuriuose gausu maistinių skaidulų, vitaminų ir mikroelementų.
Yra ir natūralių būdų, kurie atitolina kraujotakos sutrikimus. Vaistinėse galima rasti daug įvairių preparatų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau tai neapsaugo nuo trombozės rizikos, nemažina uždegimo procesų kraujagyslėse. Šios funkcijos kritiškai svarbios ne tik sergantiems diabetu, bet ir kitiems pacientams, turintiems rizikos veiksnių susirgti kraujotakos ligomis.
Nustatyta, kad monakolinas K mažina cholesterolio kiekį net 20 procentų, o tai padeda atitolinti aterosklerozę. Fermentas natokinazė padeda išvengti trombozinių komplikacijų.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad iš fermentuotų sojų gaunama natokinazė veikia visą kraujotaką (tiek veninę, tiek arterinę), mažina kraujo klampumą, gerina vidinės kraujagyslių sienelės (endotelio) funkciją, aktyvina vidinę natūralią trombus tirpinančią sistemą (fibrinolizę).
Taigi natokinazės ir monakolino K derinys veikia kompleksiškai – ne tik kontroliuoja cholesterolį, bet ir mažina kraujotakos sutrikimų ir trombozės riziką, slopina uždegimo procesus kraujagyslių sienelėse.
Tiems, kurie neturi padidėjusio cholesterolio arba kurie jau vartoja cholesterolį mažinančius vaistus, patarčiau vartoti gryną natokinazę kartu su stipriu antioksidantu hidroksitirozoliu. Sergantiems diabetu labai svarbu papildyti mitybą antioksidantais, nes jie turi savybę mažinti uždegimo procesus, blokuoja laisvuosius radikalus.
– Kiek ilgai reikia vartoti papildus?
– Tokios lėtinės ligos kaip diabetas, koronarinė liga ar hipertenzija yra neišgydomos, vadinasi, vaistai būtini kasdien. Tačiau gera žinia yra ta, kad lėtines ligas įmanoma valdyti.
Maisto papildai yra natūralios priemonės, turinčios biologiškai aktyvių junginių, šios medžiagos skirtos ligų prevencijai. Vartojant monakolino K ir natokinazės derinį rekomenduojama pasitikrinti kraujo rodiklius jau po dviejų mėnesių.
Turime rūpintis savo organizmu tada, kai dar nėra nustatyta jokia liga.
