Po 4 metų kančių medikai nustatė paslaptingą galvos svaigimo priežastį

Pasižiūrėjus aukštyn sukdavosi lubos, nuleidus žvilgsnį į grindis atrodydavo, kad tuoj parklups.

Galvos svaigimas gali reikšti daugelį ligų.<br>123rf nuotr.
Galvos svaigimas gali reikšti daugelį ligų.<br>123rf nuotr.
Gydytojos A.Paškonienės specializacija – otoneurologija, o tai – galvos svaigimų sritis.
Gydytojos A.Paškonienės specializacija – otoneurologija, o tai – galvos svaigimų sritis.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-12-17 21:05

Vilnietei Birutei Julijai Kurtinienei (75 m.) taip svaigdavo galva, kad kaskart rodėsi, jog ją ištiko insultas. Tačiau maždaug po ketverių metų nuo paslaptingos ligos pradžios medikai nustatė netikėtą galvos svaigimo priežastį.

Buvusi chemikė vilnietė B.J.Kurtinienė įsitikinusi, kad jai pasisekė, nes daugelis žmonių dėl šios ligos keliauja nuo vieno kabineto prie kito ir pyksta, kad gydytojai neranda ligos.

Pasirodo, tokie negalavimai išsivysto dėl vidinės ausies patologijos, tai – gerybinis paroksizminis galvos svaigimas.

Moteriai bėdos prasidėjo prieš ketverius metus, nors nebuvo patyrusi jokios galvos traumos, nebuvo susirgusi ausų uždegimu. Viskas prasidėjo staiga.

Tąkart pas sūnų, kuris dirba ir su šeima gyvena Liuksemburge, viešėjusiai moteriai staiga pasidarė taip bloga, kad ėjo svirduliuodama.

Vos per 15 minučių ji pasijuto bejėgė, o rytą atsikėlusi pajuto, kad lanku ėmė slinkti lubos. Kai Birutė nudūrė žvilgsnį žemyn, atrodė, kad juda grindys.

Per kelis aukštus išsidėsčiusiame bute yra siauri laiptai. Kai moteris nutarė nusileisti jais žemyn ir pakvėpuoti grynu oru, jai pasidarė dar blogiau. Ji net ragino vyrą greičiau grįžti į Lietuvą, kad netaptų našta sūnui ir jo šeimai.

Iškviesti greitosios pagalbos medikai įtarė insultą ir nugabeno moterį į ligoninę. Tačiau Liuksemburge ši diagnozė nepasitvirtino, o B.J.Kurtinienei buvo patarta grįžus į Vilnių pasitikrinti sveikatą, ypač vestibulinę sistemą.

Kelionė namo vilnietei nebuvo lengva, pažvelgus į vieną ar kitą šoną imdavo suktis galva. O jei nukreipdavo žvilgsnį aukštyn, atrodydavo, kad tuoj pargrius.

Žiūrėti sau po kojomis irgi būdavo nemalonu, nes atrodydavo, kad viskas juda.

B.J.Kurtinienė nedrįsdavo niekur eiti viena, galėdavo judėti tik įsikibusi vyrui į ranką, todėl vadino jį savo gyvąja lazda.

Būdavo ir taip, kad išlipusi iš automobilio moteris negalėdavo žengti nė žingsnio, nes sukdavosi galva. Tokie priepuoliai vis dažnėjo.

Sugrįžusi į Vilnių Birutė apsilankė ne vienoje gydymo įstaigoje, buvo atlikta daug įvairių tyrimų. Daugelis medikų pareiškė nuomonę, kad moters ligos priežastis – sutrikusi vestibulinė sistema.

Buvo paskirta įvairių medikamentų, tačiau praėjus pusmečiui moters savijauta nė kiek nepagerėjo. Tada buvo tikrinama, ar nėra sutrikusi kraujotaka.

Atlikus tyrimus buvo įtarta, kad galvos svaigimą galėjo lemti dvi išvaržos, aptiktos kakle. Moteriai buvo patarta lankyti gydomąją mankštą ir kasdien atlikti specialius pratimus.

„Ne vienus metus jaučiausi kaip didelė ligonė, bet niekas negalėjo pasakyti, kodėl man svaigsta galva“, – prisiminė B.J.Kurtinienė.

Kartą jai labai skaudėjo gerklę, todėl nuėjo į Lazdynų polikliniką, esančią Vilniuje.

Prisipažinus, kad ne gerklės skausmas, o galvos svaigimas sukelia kur kas daug bėdų, netgi nepadeda vaistai, vartojami trejus metus, B.J.Kurtinienei buvo patarta konsultuotis Vilniaus universiteto Santaros klinikose, kur dirba ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja Aistė Paškonienė.

Ruošdamasi šiam vizitui moteris surinko visus medicininius dokumentus, kiek tik jų turėjo, – susidarė visai stora byla. Po šio vizito, kuris įvyko prieš pusantrų metų, visi negalavimai dingo kaip į vandenį. Ir pastaruoju metu moteris jaučiasi gerai.

„Radau jūsų ligą, gydysime, o jei vėl bus blogai, ateikite“, – tuomet pasakė gydytoja A.Paškonienė.

Negalavimų priežastis buvo pašalinta atlikus kelis gydomuosius pratimus. O jie atrodė taip – B.J.Kurtinienei reikėjo atsisėsti ant lovos ir tam tikru kampu laikyti galvą, tada jos nejudinant kristi ant dešinio, vėliau – ant kairio šono. Tokius pratimus reikėjo pakartoti keliskart.

Vilnietė nuo to karto nesinešioja kišenėje jokių tablečių, nes jos pusiausvyra gera. Išnyko baimė, kad gali pargriūti, viskas praėjo – lyg nieko ir nebūtų buvę.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja A.Paškonienė yra sutikusi ne vieną pacientą, kuriam galva svaigo 8–10 metų.

Nežinodami, kaip atsikratyti šio negalavimo, daugelis išbandė ne vieną gydymo būdą: gėrė raminamuosius, migdomuosius, gynėsi nuo depresijos, stiprino galvos smegenų kraujotaką, bet viskas buvo veltui.

Gydytojos A.Paškonienės specializacija – otoneurologija, o tai – galvos svaigimų sritis.

– Kodėl galvos svaigimo priežastys sunkiai atskleidžiamos? – paklausiau gydytojos A.Paškonienės.

– Galvos svaigimas gali reikšti daugelį ligų, todėl reikia daug laiko skirti pacientui, atidžiai išklausyti, kuo jis anksčiau yra sirgęs, kas jam buvo atsitikę. Tai padeda suvokti, kas jį kankina.

Dėl galvos svaigimo žmonės kreipiasi į šeimos gydytoją, gauna siuntimą po kardiologą, neurologą, endokrinologą. Tikrinamas kraujas, ar nėra mažakraujystės.

Būna ir taip, kad visa kaltė dėl galvos svaigimo suverčiama padidėjusiam kraujospūdžiui. Tai rodo, kokį ilgą kelią reikia nueiti žmogui, kol nustatoma tikroji galvos svaigimo priežastis.

– Ar tai yra dažnas negalavimas?

– Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris nebūtų to patyręs. Iš visų svaigimų dažniausias vadinamasis periferinis galvos svaigimas, kuris kyla dėl vidinės ausies pažeidimų. Pirmiausia turime ištyrinėti vidinę ausį, o tai gali padaryti ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas.

– Koks taikomas metodas, kuris kaip ranka nuima svaigimą? Kodėl sėdinčiam ant lovos ligoniui reikia iš pradžių kristi ant dešinio, o vėliau – kairio šono?

– Nėra taip viskas paprasta, nors kai kam gali atrodyti tarsi cirkas. Tarp visų periferinių sutrikimų dominuoja gerybinis paroksizminis galvos svaigimas.

Jis atsiranda keičiantis kūno ar galvos padėčiai, yra trumpalaikis, nesutrikdantis klausos. Svaigimas gali trukti nuo kelių sekundžių iki keliolikos minučių. Šios ligos eiga būna įvairi: vieniems ji savaime išnyksta per kelis mėnesius, kitiems – ne.

Jos priežastis yra vidinėje ausyje atitrūkusios tam tikros medžiagos – kalcio karbonato kristalai (otolitai).

Keičiantis galvos padėčiai vidinės ausies receptoriuose esantys kristalai staiga atsiklijuoja ir atsipalaiduoja.

Žmogui atliekant kokį nors judesį šie kristalai patenka ne ten, kur turėtų, o į kanalus, kuriuose cirkuliuoja skystis. Kristalai plaukioja tokiame kanale ir dirgina pusiausvyros nervą, dėl šios priežastis ima svaigti galva.

Jei sugebėsime grąžinti kristalus iš šių kanalų į jų ankstesnę vietą, neliks ir svaigimo. Juos grąžinti įmanoma tik mechaniniu būdu.

Pirmiausia būtina nustatyti, kuri vidinė ausis pažeista, kuriame pusratiniame kanale ir kurioje vietoje. Kadangi kiekvienoje ausyje yra po tris pusratinius kanalus, būtina atlikti įvairius provokacinius testus.

Pagal šių testų rezultatus parenkami gydomieji judesiai, žmogus gali būti guldomas, verčiamas, sukamas, atlošiamas.

Naudodami specialią medicininę įrangą galime iš akių judesių nustatyti, kuri vidinės ausies vieta pažeista.

– Kokie dar, be svaigimo, gali būti negalavimai esant gerybiniam paroksizminiam galvos svaigimui?

– Vieni pacientai skundžiasi, kad naktį vertėsi lovoje, bet kažkas juos prabloškė ant grindų, kiti – pasikartojančiu pykinimu, nors pats svaigimas gali trukti vos kelias minutes.

Taip pat gali išpilti šaltas prakaitas, smarkiai plakti širdis, gali padidėti kraujospūdis, nes yra įtraukiama visa vegetacinė sistema.

Kai kuriems žmonėms vien baimė, kad galvos svaigimas gali pasikartoti, sukelia dar didesnių bėdų. Jiems atrodo, kad svaigimas truko ne minutę, o visą amžinybę.

Tokį priepuolį patyrę žmonės dažniausiai greitosios pagalbos medikų atvežami į ligoninės priėmimo skyrių.

Jiems taikomi įvairūs sudėtingi tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, nors juos kamuoja paprasčiausias gerybinis paroksizminis galvos svaigimas.

Ši liga įveikiama gydomaisiais judesiais. Tik pacientas turi patekti pas tą specialistą, kuris gali jam padėti.

Kai kristalai grąžinami į tinkamą vidinės ausies vietą, nusėdę jie nebegali judėti ir nesukelia svaigimo pojūčių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.