Po insulto – skaudus aplinkinių pasmerkimas

Svirduliuojantys ir nerišliai kalbantys žmonės aplinkinių neretai palaikomi padauginusiais alkoholio. Retas susimąsto, kad priežastis gali būti kita – neretai taip atrodo insultą patyrę žmonės.

 Svirduliuojantys ir nerišliai kalbantys žmonės aplinkinių neretai palaikomi padauginusiais alkoholio.<br> 123rf nuotr.
 Svirduliuojantys ir nerišliai kalbantys žmonės aplinkinių neretai palaikomi padauginusiais alkoholio.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 5, 2019, 3:55 PM

Vilniaus Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Vaiga Kovalenko iš savo pacientų išgirsta, kad gatvėje ištikti insulto priepuolio jie nesulaukė praeivių pagalbos, nes buvo palaikyti neblaiviais.

Gydytojai tai kelia nerimą, nes pastebėjus neįprastai gatvėje besielgiantį žmogų ir pasidomėjus, ar jam nereikia pagalbos, galima išgelbėti gyvybę. Juolab kad patiriančių insultą žmonių daugėja. 2017 metais Lietuvoje insultą patyrė per 22 tūkstančius suaugusiųjų ir 34 vaikai. Nuo insulto mirė 5368 žmonės, iš jų – apie 450 darbingo amžiaus.

Insultą patyrusiems žmonėms atsigauti padedanti gydytoja V.Kovalenko papasakojo, su kokiomis problemomis susiduria tokie ligoniai, kam ši liga gresia ir koks jos gydymas.

– Ar tiesa, kad insultą patiria vis jaunesni žmonės?

– Susiduriame su stresu, perdegimo sindromu, psichine ir fizine įtampa darbe, todėl insultą patiria ir jauni žmonės. Jaunesni nei 50 metų žmonės sudaro 10 procentų išeminį insultą patyrusių asmenų. Kartais insultą patiria ir vaikai. Vaikams insultą dažniausiai lemia genetinės kilmės kraujagyslių patologijos.

– Kokie pagrindiniai insulto rizikos veiksniai?

– Padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, sutrikęs širdies ritmas. Dar yra ir nekoreguojami rizikos veiksniai – tai vyresnis amžius, lytis (moterys insultą patiria dažniau nei vyrai), taip pat rasė (insultas dažniau gresia juodaodžiams nei baltaodžiams asmenims).

– Kokios insulto pasekmės?

– Dažniausiai net 80 procentų ligonių po insulto sutrinka pusiausvyra, judesių koordinacija, svaigsta galva, jie negali vaikščioti, atsiranda didelis pavojus parkristi ir patirti traumas, kartais pykina, žmogus vemia. Neretai sutrinka atmintis, mąstymas, orientacija, gebėjimas sutelkti dėmesį, ryškėja psichikos ar psichoemocinės būsenos sutrikimai.

Insultas gali sukelti vienos kūno pusės paralyžių, ligoniui reikalinga visiška pagalba, slauga. Tuomet svarbu, kad neatsirastų komplikacijų dėl gulimos padėties (pragulų, pneumonijos, šlapimo takų uždegimo, tromboembolijos, kontraktūros, skausmo).

Priklausomai nuo to, kurioje galvos smegenų dalyje yra pažeidimas, insultas gali pasireikšti kalbos, rijimo sutrikimu. Todėl svarbi ankstyva medicininė reabilitacija.

– Kiek ji gali trukti?

– Stabilizavus būklę, po insulto praėjus vos 2–4 dienoms ligonis jau gydomas neurologijos skyriuje.

Vėliau, jei pacientas pajėgus dalyvauti intensyvioje reabilitacijos programoje, praėjus 9–10 dienų nuo susirgimo pradžios pradedama stacionarinė reabilitacija. Ji trunka mažiausiai 24 dienas, o sunkesniais atvejais – ir 40–54 dienas.

Ūmiu laikotarpiu laikomos pirmosios 3 savaitės. Reabilitacijos programa yra labai individuali. Gali būti skiriama kineziterapija, ergoterapija, fizioterapijos priemonės, psichologo, logopedo konsultacija (esant kalbos sutrikimui).

– Ar reabilitacija padaro stebuklus?

– Stebuklus padaro ligonio noras pasveikti, jo artimųjų ir visų specialistų bendros pastangos. Bet kartais artimieji ne tik neįsitraukia į reabilitacijos procesą, bet net jam trukdo. Kartais lūkesčiai po insulto būna nepagrįstai dideli, neatitinka ligonio sveikatos būklės. Tokiu atveju psichologo pagalbos reikia ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems.

Reabilitacijos efektyvumą mažina paciento būklės sunkumas, senyvas amžius, gretutinės ligos, tai, kad insultas buvo pakartotinis, nepakankama motyvacija sveikti. Maždaug pusei ligonių po insulto pablogėja gyvenimo kokybė ir tik apie dešimtadalį dirbančių žmonių sugrįžta į darbą.

– Neretai žmonės nesupranta matantys insulto pakirstą žmogų ir palaiko jį girtuokliu. Ką kiekvienam svarbu žinoti apie tokius ligonius?

– Įsivaizduokite svirduliuojantį, nerišliai kalbantį vyrą – pirma mintis, kuri ateina į galvą, – kad jis išgėręs. Todėl reabilitacijos metu skatiname žmogų lavinti kalbą. Jos sutrikimas gali trukti 2–3 metus, kartais net 10 metų ir ilgiau. Tam yra taikoma logoterapija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.