Beveik pusė pastaruoju metu jos tikrintų mergaičių buvo užsikrėtusios pavojingu virusu, kuris, kaip įrodyta, sukelia mirtiną ligą – gimdos kaklelio vėžį. Nuo šios grėsmingos ligos Lietuvoje kas antrą dieną miršta moteris.
Savo nerimu ji nusprendė pasidalinti su portalo lrytas.lt skaitytojais, kad įspėtų apie tykančius pavojus, kuriems galima nesunkiai užkirsti kelią.
Pavojingiausių tipų virusą aptiko pas keturias iš 10
Sidnėjuje sparčiai augant lietuvių bendruomenei, pas daktarę D.Kuzinkovienę pasitikrinti sveikatos pastaruoju metu ateina vis daugiau į Australiją su tėvais persikėlusių jaunų lietuvaičių.
„Pagal Australijos reikalavimus visos jaunos merginos turi būti patikrintos ir dėl gimdos kaklelio vėžio.
Patikrinus merginas iš Lietuvos man nerimą sukėlė šokiruojantys rezultatai, nes net keturios iš 10 turėjo kancerogeninį gimdos kaklelio vėžį sukeliantį 16 ir 18 tipų žmogaus papilomos virusą (ŽPV).
Kai kurie kiti ŽPV virusų tipai nėra pavojingi, jie išnyksta patys savaime. Bet 16-tas ir 18-tas yra patys pavojingiausi. Jais užsikrėtus yra apie 70 proc. rizika, kad moteris susirgs gimdos kaklelio vėžiu.
Vyrams šių tipų virusas irgi pavojingas. Jis sukelia varpos, analines angos ar burnos vėžį. To negalima ignoruoti. Paauglius reikia pradėti vakcinuoti dar mokyklose“, – įsitikinusi daktarė D.Kuzinkovienė.
Bėdų gali pridaryti ir kiti ŽPV tipai. Pavyzdžiui, 31, 33, 45, 52 ir 58 tipai sukelia 20 proc. gimdos kaklelio vėžio. Dėl 6 ir 11 ŽPV tipų atsiranda 90 proc. genitalinių karpų.
„Jeigu žmogus užsikrėtė virusu ir šis praėjo be jokių požymių, jokio gydymo nereikia, bet būtina žinoti, kad kiekvienas naujas seksualinis partneris gali perduoti naują virusą, kuris gali būti „aukštos rizikos“ tipo“, – įspėjo gydytoja.
Miršta daugiau negu pusė susirgusiųjų
Tai, kad gimdos kaklelio vėžio kaltininkai yra būtent 16 ir 18 tipo ŽPV, dar 1984 m. atrado vokiečių mokslininkas Haraldas zur Hausenas.
Vėliau Australijos mokslininkai profesoriai Ianas Frazeris ir daktaras Jianas Zhou sukūrė nuo šio viruso saugančią vakciną, kuri pirmąkart buvo suleista 2006 metais.
Nuo to laiko daugiau nei šimte pasaulio šalių buvo suleista per 200 mln. vakcinų.
Dabar pasaulyje yra 3 vakcinos, kurios apsaugo nuo ŽPV plitimo ir onkologinių ligų.
Įrodyta, kad šalyse, kuriose vykdomos visuotinės skiepijimo nuo ŽPV programos, mažiau sergama gimdos kaklelio vėžiu.
Štai Australija tapo viena pirmųjų šalių, kurioje gyvenančius paauglius imta skiepyti nuo ŽPV. Jau gerą dešimtmetį šio viruso šiame žemyne skiepijamos visos mergaitės ir berniukai, vos sulaukia 12 metų, kol nepradėjo lytinių santykių. Per visą šį laiką Australijoje jau suleista per 9 mln. vakcinų dozių. Dėl to gimdos kaklelio vėžinių susirgimų čia sumažėjo 75 proc., o genitalinių karpų – 90 procentų.
Dabar Australija tikisi ateityje tapti pirmąja šalimi, kuri visiškai išnaikins gimdos kaklelio vėžį. Tai padėtų ne tik išgelbėti daug gyvybių, bet ir sutaupyti daugiau pinigu sveikatos priežiūrai.
„Toks pasaulinis pavyzdys rodo, kad ir Lietuvai nereikia laukti, dvejoti, o jau dabar pradėti aktyviai vakcinuoti paauglius mokyklose, vakcinacijos klinikose ar pas šeimos gydytojus. Nes kuo lietuvių jaunimas yra blogesnis už kitų šalių jaunimą?
Dar 2010 metais gydytojai G.Vanagas, Ž.Padaiga, J.Kurtinaitis ir Ž.Logminienė rašė, kad vakcinacija Lietuvoje pridėtų vidutiniškai 35,6 gyvenimo metų, sumažintų 76,9 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų, 80 proc. sergamumą ir 77,9 proc. mirtingumą.
Dabar Lietuvoje kiekvieną dieną vidutiniškai dviem moterims nustatoma gimdos kaklelio vėžio diagnozė, o kas antrą dieną viena moteris nuo šios ligos miršta. Taigi, iš 100 tūkstančių moterų maždaug 25 suserga gimdos kaklelio vėžiu ir daugiau negu pusė jų miršta“, – liūdną situaciją nupiešė gydytoja.
Kuo vyresnis žmogus, tuo vakcina mažiau veiksminga
Gydytoja D.Kuznikovienė paaiškino, kad vakcina geriausiai veikia, jeigu skiepijami 11-12 metų amžiaus paaugliai, prieš pradėdami lytinius santykius – tiek mergaitės, tiek berniukai.
Jeigu vaikai pradedami skiepyti iki sulaukę 15 metų, rekomenduojama jiems suleisti dvi dozes, kurių antroji turi būti suleista, ne anksčiau nei po 6-12 mėnesių nuo pirmųjų skiepų.
Jeigu skiepijami vyresni nei 15 metų žmonės, imunitetui užtikrinti reikia trijų dozių. Antroji dozė turi būti suleista po 2 mėnesių, trečioji – po 4-6 mėn.
„Skiepytis galima ir vyresniems 13-26 m. amžiaus asmenims, kurie dar nėra užsikrėtę „aukštos rizikos“ virusu, bet kuo vyresnis žmogus, tuo vakcina mažiau veiksminga“, – įspėjo daktarė D.Kuzinkovienė.
Vakcina nuo ŽVP įtraukta į skiepų kalendorių
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė teigė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje ŽPV vakcina pradėtos nemokamai skiepyti 11 metų mergaitės. Ši vakcina įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Tiesa, kol kas nemokamai Lietuvoje skiepijamos tik mergaitės, nors ŽVP ateityje gali pridaryti bėdų ir vyrams.
„Dėl skiepijimo nuo ŽPV tėveliai su 11 m. mergaitėmis turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisirašę, ir į savo šeimos gydytoją.
Kiekviena šeimos paslaugas teikianti sveikatos priežiūros įstaiga turi užtikrinti, kad minėto amžiaus mergaites būtų galima paskiepyti. Įstaigos dėl vakcinos turi pačios kreiptis į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą.
ŽPV infekcijos skiepijo schemą sudaro 2 vakcinos dozės. Tarp pirmojo ir antrojo skiepo turi praeiti ne mažiau nei 6 mėnesiai. Minėti skiepai yra viena iš apsaugos priemonių nuo gimdos kaklelio vėžio, nes būtent šis virusas yra šios sunkios ligos sukelėjas“, – paaiškino L.Reinartienė.
Trūksta sąmoningumo
Lietuvoje nuo 2016 m. iki šių metų lapkričio 1 d. šia vakcina buvo paskiepytos 21 067 mergaitės.
Ir visgi, nors jau daugiau nei dvejus metus vakcina nuo ŽVP yra nemokama, tebėra daug mergaičių nuo grėsmingo viruso yra nepaskiepytos. Kodėl?
Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėja, laikinai vykdanti vedėjo funkcijas Alina Žilinaitė mano, kad tai lemia žmonių sąmoningumas.
„Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus visi skiepai, kurie yra įtraukti į vaikų skiepijimų kalendorių yra rekomenduojami, tačiau tėvai turi teisę atsisakyti savo vaikus skiepyti. Tad viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo ir noro užtikrinti, kad jų vaikai būtų paskiepyti nuo pavojingų ligų“, – sakė ministerijos atstovė.
Kodėl tėvai vengia skiepyti vaikus?
Taigi, lyg ir priežasčių skiepyti paauglius nuo ŽPV yra daugiau negu reikia. Tad kodėl paaugliai neskiepijami nuo viruso, ateityje galinčio nusinešti jų gyvybę?
Buvo atlikti tyrimai ir išsiaiškintos 5 pagrindinės priežastys, kodėl tėvai vengia skiepyti savo vaikus. Štai jos:
tėvai mano, kad vakcina nereikalinga;
vakcina jiems nebuvo rekomenduota;
tėvai bijo, kad vakcina nėra saugi;
nepakanka žinių apie vakciną ir ŽPV sukeltas ligas;
manoma, kad paaugliai dar neturi lytinių santykių, todėl nereikia nieko daryti.
Didžiausi mitai apie ŽPV vakciną:
1. Vakcina yra pavojinga ir sukelia šalutinius poveikius.
Pastaruoju metu atliktų įvairių didelių tyrimų rezultatai rodo, kad vakcina yra labai saugi ir gerai toleruojama.
JAV atliktas tyrimas parodė, kad iš suleistų 57 milijonų dozių pašalinis poveikis pasireiškė tik 21 tūkstantį kartų. 92 proc. atvejų tai buvo nedidelis vietinis paraudimas.
Anot medikės, kadangi pati vakcina yra gana skausminga, kartais suleidžiant injekciją buvo juntamas nedidelis rankos patirpimas.
„Labai mažas procentas žmonių jautė laikinus galvos skausmus, svaigimą, pykinimą ir silpnumą.
Toks pašalinis poveikis išsivysto labai retai ir dažniausiai praeina per 24-28 val.
Didžiausią problemą medikai turi su paauglių alpimu. Yra žinoma, kad paaugliai dažnai alpsta nuo bet kokios vakcinos net neįdūrus adatos ir tai nieko bendro neturi su ŽPV vakcina.
Tokiu atveju labai svarbu su paaugliais apie tai iš anksto pasikalbėti ir išaiškinti, kodėl ta vakcina yra reikalinga ir, kad nemalonus poveikis yra tik laikinas“, – patikino daktarė D.Kuzinkovienė.
Alerginė reakcija į vakciną, anot medikės, ypatingai reta – pasitaiko vos 1 toks atvejis iš milijono.
Dar 31 pacientui iš tirtų 57 mln. žmonių pasireiškė veninė trombozė. Tiesa, vėliau išaiškėjo, kad 90 proc. jų buvo genetiškai linkę į šią ligą, vartojo kontraceptines tabletes, rūkė ir turėjo didelį antsvorį.
2. Vakcina nėra gerai ištirta.
„ŽPV vakcina sukurta dar 1991 metais ir nuo to laiko buvo daugelį metų bandoma ir tyrinėjama.
2006-aisiais ji pripažinta oficialių Australijos ir JAV institucijų, kaip saugi ir labai efektyvi“, – sakė pašnekovė.
3. Neįrodytas vakcinos veiksmingumas.
Anot daktarės, moksliniais tyrimais įrodyta, kad vakcina yra labai veiksminga.
Net 93 proc. merginų ir 99 proc. vaikinų po trijų dozių įgyja imunitetą žmogaus papilomos virusui.
4. „Neaišku, ką ten iš viso suleidžia“.
Vakcina turi būti laikoma šaldytuve, tam tikroje temperatūroje. Kiekviena vakcina įpakuota dėžutėje ir paruošta švirkšte taip pat, kaip ir gripo vakcina.
Kiekviena vakcina turi turėti galiojimo laiką ir serijos numerį.
„Medikai turi žinoti apie vakciną ir pasikalbėti su pacientu, prieš ją suleidžiant, išaiškinti, kokie gali būti šalutiniai poveikiai bei nuraminti, kad jie labai reti.
Taip pat medikai turi tėvams išaiškinti priežastis, kodėl paauglius reikia skiepyti, remdamiesi mokslinių tyrimų rezultatais, o ne sakyti anekdotinius faktus, kodėl jie neturėtų būti vakcinuojami“, – mano gydytoja.
Kaip pasitikrinti, ar nesate užsikrėtę ŽPV?
Ar moterys neužsikrėtusios ŽPV patikrinama tiriant gimdos kaklelį. Šie tyrimai turi būti atliekami kas 2-3 metus.
Yra du tyrimo metodai – gimdos kaklelio citologinis (PAP) tyrimas skystoje terpėje, kai tikrinama, ar nėra ląstelių pokyčių arba ŽPV tyrimas, kai nustatomi ne tik ląstelių pokyčiai, bet ir patikrinama, ar nėra ŽPV ir, jei yra, ištiriamas jo tipas.
Pastarasis testas, anot daktarės, yra veiksmingesnis, modernesnis ir informatyvesnis.
„Daugelyje pasaulio šalių, kur jau keletą metų aktyviai skiepijama nuo ŽPV, pirmasis PAP ar ŽPV tyrimas atliekamas moterims nuo 25 metų, JAV – nuo 21 metų.
Mes, gydytojai, dirbantys klinikinį darbą, dažniausiai rekomenduojame pradėti tikrintis praėjus 2 metams nuo pirmųjų lytinių santykių, jei mergina nebuvo skiepyta“, – sakė gydytoja.
ŽPV dažniausiai užsikrečia seksualiai aktyvesni, ne vieną seksualinį partnerį turintys jauni žmonės.
Vyresnio amžiaus moterims, kurios reguliariai tikrinasi sveikatą, yra sukūrusios šeimą ir turi tik vieną partnerį, rizika užsikrėsti ŽPV yra labai maža.
„Tačiau gyvenime visko nutinka. Jeigu moteris išsiskiria ir vėliau susiranda kitą partnerį, rizika užsikrėsti vėl padidėja, todėl jai reikėtų pasitikrinti dėl ŽPV.
Vyrai šiuo metu nėra tikrinami, nebent tai būtų išskirtinis atvejis, o viruso aptikimas padėtų diagnozuoti ar gydyti ligą“, – sakė daktarė D.Kuzinokvienė.
