Lietuvoje vėžio gydymas tobulėja, bet išlieka viena didelė problema

Vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Per pastaruosius 5-7 metus dėl tobulėjimo medicinos srityje pasikeitė vėžio gydymui skiriami metodai ir technologijos. Šiandien ne tik Vakarų Europos lyderėse, bet ir Lietuvoje onkologinių ligų pacientai turi galimybę anksti sužinojus diagnozę pasveikti, o išplitusią ligą kontroliuoti.

 Vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena.<br>123rf nuotr.
 Vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena.<br>123rf nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.<br> D.Umbraso nuotr.
 Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.<br> D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 Nacionalinio vėžio instituto direktorius, prof. Feliksas Jankevičius.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nacionalinio vėžio instituto direktorius, prof. Feliksas Jankevičius.<br> D.Umbraso nuotr.
 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas, prof. Laimonas Griškevičius.<br> D.Umbraso nuotr.
 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas, prof. Laimonas Griškevičius.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus onkologė chemoterapeutė, dr. Lina Daukantienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus onkologė chemoterapeutė, dr. Lina Daukantienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nacionalinio vėžio instituto išorinės spindulinės terapijos skyriaus vadovas, dr. Darius Norkus.<br> D.Umbraso nuotr.
 Nacionalinio vėžio instituto išorinės spindulinės terapijos skyriaus vadovas, dr. Darius Norkus.<br> D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
 D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (18)

Lrytas.lt

Feb 4, 2019, 6:04 PM, atnaujinta Feb 4, 2019, 6:27 PM

„Susirgimai onkologinėmis ligomis išlieka labai dažni, sergamumas visame pasaulyje, deja, auga. Taip yra dėl to, kad visuomenė sensta, o vėžys yra pagyvenusių žmonių liga, tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai suserga ir jaunimas“, – atskleidė Nacionalinio vėžio instituto direktorius, prof. Feliksas Jankevičius.

Anot jo, dabar Lietuvoje turime visas sąlygas, kad liga būtų diagnozuojama anksti ir laiku pradėtas gydymas. Kiekvienas žmogus turi nedelsti ir pasirūpinti savo sveikata, neužmiršti jos pasitikrinti.

Šiuo metu Lietuvoje yra taikomos keturios aktyviai veikiančios vėžio prevencijos programos – gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos.

„Vis dėlto jų lankomumas nėra patenkinamas, todėl nemažai ligų yra diagnozuojama jau pažengusiose stadijose. Žinoma, negalime lygintis su Vakarų Europos lyderėmis, bet Lietuvoje medicina vis tobulėja, o galimybių vis daugėja“, – sakė prof. F.Jankevičius.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas taip pat ragina nedelsti ir kas vienerius ar dvejus metus apsilankyti pas gydytoją, pasitikrinti sveikatą. Nebūtinai dėl onkologinių ligų, bet ir dėl kitų.

Jis tvirtina, kad dauguma pacientų nenori vykti gydytis į kitas šalis, mat daugiau nei pusė POLA surengtos apklausos dalyvių atsakė, kad nori gydytis kuo arčiau namų.

„Didžioji dalis atsakė, kad gydymo alternatyvos tinka ir Lietuvoje, maždaug 20 proc. pažymėjo, kad išvyktų į kitą šalį tik tuo atveju, jei žinotų, kad nėra galimybių Lietuvoje, o 9 proc. atsakė, kad rinktųsi gydymą užsienyje“, – pabrėžė Š.Narbutas.

Problema – naujų vaistų prieinamumas

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas, prof. Laimonas Griškevičius papasakojo apie kraujo vėžio sergamumą Lietuvoje ir naujų, pažangių vaistų prieinamumo problemą.

„Kasmet kraujo vėžiu suserga daugmaž 1 tūkst. 300 asmenų, o su šia diagnoze šiuo metu gyvena apie 10 tūkst. pacientų. Per pastaruosius metus, atvejų buvo daugiau, nes, kaip jau buvo minėta, visuomenė sensta“, – tvirtino profesorius.

Dėl naujų, pažangių metodų daugelis pacientų turi galimybę gauti geriausią gydymą ir pasveikti, o vėlyvesnių stadijų asmenims suteikiamas kokybiškas ir ilgesnis gyvenimas, net išsaugomas sergančiųjų vaisingumas.

L.Griškevičiaus teigimu, vis dėlto turime ir problemų, kaip antai naujų vaistų prieinamumas, kuris yra lėtas ir kol kas nelabai gerėja, o naujovės yra tai, kas gelbsti pacientų gyvybes.

POLA prezidentas pridūrė, kad kartais ligoniams modernios diagnostikos priemonės yra neprieinamos, nes ligonių kasos nekompensuoja tyrimų ir jeigu ligonis nesuranda kelių šimtų ar net tūkstančio eurų, jam negali būti nustatyta liga ir skirtas gydymas.

Mažėja mirtingumas

Nors sergamumas vėžiu didėja, mažėja mirtingumas bei ilgėja gyvenimo trukmė. Lietuvos onkologų draugijos duomenimis, per 7 m. naujai susirgusiųjų skaičius išaugo iki 7536.

„Nemažai žmonių vis dar diagnozuojama ir pažengusi vėžio stadija, bet tai nebeskamba kaip nuosprendis, nes turime naujų gydymo metodų, vaistų, besiplečiančių gydymo galimybių.

Šiandien taikome sisteminį medikamentinį priešvėžinį gydymą (chemoterapiją, hormonų terapiją, o netrukus ir imunoterapiją). Be to, stengiamasi pritaikyti individualų gydymą, kuris būtų veiksmingiausias ir tinkamiausias pacientui, atsižvelgiant į vėžio stadiją, genetiką, į konkretų naviką ir panašiai“, – paaiškino Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus onkologė chemoterapeutė, dr. Lina Daukantienė.

Kalbant apie naujoves, Nacionalinio vėžio instituto išorinės spindulinės terapijos skyriaus vadovas, dr. Darius Norkus papasakojo, ko buvo pasiekta radioterapijoje, kuri taikoma beveik pusei visų onkologinių ligonių.

„Per pastarąjį dešimtmetį radioterapijoje įvyko didžiulis technologinis šuolis ir šis gydymo metodas tapo tikslesnis, veiksmingesnis, saugesnis ir įgyvendinamas per trumpesnį laiką.

Steriotaksinė spindulinė terapija dabar jau gali kai kuriuos navikus sunaikinti vienos arba kelių spinduliuočių dozėmis. Anksčiau ši terapija buvo taikoma tik smegenų augliams gydyti, bet šiuo metu ji gali būti naudojama visų tipų navikų gydymui. Be to, atsirado galimybė ją taikyti ir su kvėpavimu judančių navikų gydymui“, – pridūrė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.