Vilniečio vos nepražudė liga, prasidėjusi dantenų patinimu

Trys operacijos, chemoterapija ir spindulinis gydymas – vilniečiui Donatui Stačiokui (59 m.) tiek daug teko patirti vos per dešimt pastarųjų mėnesių. Tikru stebuklu medikai vadina tai, kad vyras apskritai liko gyvas. Dėl audinių nekrozės suiro kraujagyslės ir jis neteko daug kraujo, buvo praradęs sąmonę, bet dabar tyrimai rodo, kad burnos vėžys pasitraukė.

Dėl patirtų operacijų ir onkologinio gydymo labiausiai pasikeitė D.Stačioko mityba, dabar jis gali valgyti tik trintą maistą – be druskos ir prieskonių.
Dėl patirtų operacijų ir onkologinio gydymo labiausiai pasikeitė D.Stačioko mityba, dabar jis gali valgyti tik trintą maistą – be druskos ir prieskonių.
Žalgirio klinikos vadovė pripažino, kad be kolegų paramos būtų sunku įgyvendinti idėją rengti burnos vėžio prevencijos akcijas: (iš kairės) Andrius Talijūnas, A.Pūrienė, Linas Zaleckas, A.Šaikuvienė ir Dalius Matkevičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žalgirio klinikos vadovė pripažino, kad be kolegų paramos būtų sunku įgyvendinti idėją rengti burnos vėžio prevencijos akcijas: (iš kairės) Andrius Talijūnas, A.Pūrienė, Linas Zaleckas, A.Šaikuvienė ir Dalius Matkevičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorė A.Pūrienė neslėpė, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai burnos vėžys nustatomas atsitiktinai, nes pacientas kreipėsi dėl kitų ligų.
Profesorė A.Pūrienė neslėpė, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai burnos vėžys nustatomas atsitiktinai, nes pacientas kreipėsi dėl kitų ligų.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 17, 2019, 10:25 PM

Kad galėtų kramtyti ir normaliai valgyti, vyro laukia dar ne viena operacija, tačiau sunkiausias periodas jo gyvenime – jau praeityje. Piktybinė liga prasidėjo nuo dantenų patinimo ir neaiškios kilmės darinio. Manydamas, kad tinimas savaime atlėgs, vyras delsė kreiptis į medikus.

Vilniečio D.Stačioko patirtis rodo, kaip lengvabūdiškumas skaudžiai baudžia. Anksčiau sveikata nesiskųsdavęs vyras prisipažino, kad jam net peršalimą pavykdavo persirgti „ant kojų“.

Jam atrodė, kad eiti pas gydytoją – tarsi pasiduoti, o to tikras vyras negali sau leisti. Jis stengėsi būti stiprus ir tada, kai prie dantenų atsirado patinimų ir neaiškių darinių. Nuo tos dienos, kai pajuto pirmus nemalonius simptomus burnoje, iki pirmosios onkologinės operacijos praėjo daugiau kaip metai.

Iš pradžių vyras jautė, kad burna kaip ne jo, vėliau išaiškėjo daugiau negalavimų, ilgainiui būklė prastėjo, bet D.Stačiokas sakydavo sau: „Nieko baisaus, spėsiu nueiti pas gydytoją.“

Aštriai valgyti mėgęs vyras manė, kad gleivinė galėjo sudirgti dėl prieskonių ar dėl to, kad mėgsta karštą maistą. Bet dabar vyras ragina savo pažįstamus ir draugus įsiklausyti į vidinį balsą, nes nerimas irgi gali būti naudingas.

„Jei jauti, kad kas nors ne taip, tikrai nepasirodysi esąs bailys ar silpnakinkis, jei užsuksi pas gydytoją“, – įsitikino D.Stačiokas. Jis pažįsta ne vieną žmogų, kuris nesutiktų eiti pas gydytoją dėl spuogo, bet kartais jis gali tapti tikra bėda.

Vieną 2018-ųjų balandžio dieną vyras taip nusilpo, kad apalpo. Kai greitosios pagalbos automobilis nugabeno jį ligoninę, paaiškėjo, kad būtina burnos operacija. Ji skubiai buvo atlikta Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Žalgirio klinikoje.

Jau kitą dieną po operacijos vyras pasijuto geriau, džiaugėsi, kad gali kalbėti. Tačiau Donatas neįtarė, kad teks patirti dar daug kančių, nes jam buvo skirtas onkologinis gydymas – chemoterapija ir spindulinė terapija.

Nors spindulinė terapija užmušė piktybinės ląsteles, prasidėjo audinių nekrozė.

„Lengvabūdiškumas man atsirūgo – visą laiką buvau gajus kaip katė, o tokia gyvybei pavojinga būklė buvo pirmą kartą“, – prisipažino vyras.

Daug metų rūkęs vyras apgailestavo, kad jaunystės laikais vyriškumą sutapatindavo su rūkymu, – su cigarete dantyse atrodė kaip nugalėtojas. D.Stačiokas ilgai neįsivaizdavo savo gyvenimo be cigarečių.

Tačiau susirgus pasikeitė jo požiūris į daug ką. Dar gydydamasis ligoninėje jis suprato, kad labiausiai ilgisi darbo, kuris susijęs su įvairiais meniniais projektais.

Jaunystėje pasirinkęs studijas Maskvoje jis nusivylė, vėliau vertėsi įvairiais darbais, taip pat vertimais.

Pastaruoju metu jo savijauta kur kas pagerėjo, nors fizinių jėgų dar trūksta. Dėl patirtų operacijų ir onkologinio gydymo labiausiai pasikeitė vilniečio mityba, dabar jis gali valgyti tik sutrintą maistą – be druskos ir prieskonių.

Aštrių patiekalų mėgėjas žino, kad nuo menkiausio kąsnio burnoje gali prasidėti tikras gaisras, nes aštrūs prieskoniai dirgina jautrią dar neužgijusią gleivinę.

„Jei negali valgyti to, ką mėgsti, pradedi tai net sapnuoti, rodos, viską atiduotum, kad galėtum vėl paskanauti. Visą gyvenimą mėgau tai, kas aštru, jei dabar pamėginčiau, kaukčiau iš skausmo“, – prisipažino vyras.

Žvelgdamas į savo ligą kaip į patirtį vyras prisipažino, kad daug ką ėmė kitaip vertinti. Kova su klastinga liga padėjo jam atrasti naujas vertybes, todėl pasikeitė santykiai net su artimaisiais.

Anksčiau, kaip ir daugeliui žmonių, jam atrodydavo, kad viskas dar prieš akis, todėl suspės, užteks to laiko, o dabar žino, kad lengvabūdiškumas – pavojingas dalykas.

„Piktybinė liga buvo lyg krizė, ją įveikęs įsitikinau, kad žmonės geresni, nei maniau. Supratau, kad turiu į viską žiūrėti rimtai“, – prisipažino D.Stačiokas.

Šių metų vasarį šalyje penktą kartą vykstanti burnos vėžio prevencijos akcija – puiki galimybė nemokamai pasitikrinti.

Šios akcijos sumanytoja Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovė profesorė Alina Pūrienė pripažino, kad be kolegų paramos sunku būtų įgyvendinti šią idėją.

VUL Žalgirio klinikos Konsultacinės poliklinikos vedėja Aušra Šaikuvienė neabejoja, kad burnos vėžys yra matoma liga, todėl turi būti laiku nustatyta. Gydytojos patirtis rodo, kad tokia akcija būtina, o medikai sulaukia vis daugiau norinčiųjų pasitikrinti.

Ji pastebėjo, kad vis dažniau drovius šeimos narius, ypač vyrus, atveda tikrintis žmonos ir dukros. Būna ir taip, kad bendradarbiai paragina neatidėlioti vizito pas gydytoją ir daug rūkantį kolegą.

Nuo pat akcijos pradžios visos medžiagos, kurios naudojamos burnos vėžio prevencijai, skiriamos iš ligoninės rezervo. Iki šiol teritorinė ligonių kasa nekompensuoja tokių paslaugų, nors akcijos metu pacientai konsultuojami net tada, jei ateina be siuntimo.

Įtarus burnos vėžį yra skiriamas histologinis tyrimas, kuris kainuoja apie 30 eurų, bet pacientui nereikia nieko mokėti, nes tai atliekama ligoninės sąskaita. Tikslinant diagnozę skiriama ir daugiau tyrimų, kuriuos finansuoja gydymo įstaiga.

Nors paskelbus burnos vėžio prevencijos mėnesį daugėja darbo medikams, gydytoja A.Šaikuvienė pripažino, kad geriausias atpildas – jausmas, kai gali padėti kitam, tai suteikia mediko darbui ypatingą prasmę. Tokiu principu remiasi Hipokrato priesaika, gyvuojanti tūkstančius metų.

Pagal burnos vėžio sergamumą Lietuva iš visų Europos Sąjungos valstybių atsidūrė sąrašo pabaigoje. Profesorė A.Pūrienė įsitikinusi, kad didžiausia dovana, kurią žmogus gali sau įteikti, – eiti pasitikrinti. Būtų puiku, jei tokie vizitai taptų įpročiu. Vis dar pasitaiko atvejų, kai burnos vėžys, pirminis ar išplitęs, nustatomas atsitiktinai, nes pacientas kreipėsi dėl kitų ligų.

Nekart vilniečiai medikai kreipėsi į sveikatos apsaugos politikus, kad Lietuvoje būtų sukurta burnos vėžio prevencijos patikros programa, – kaip ir kovojant su krūties, storosios žarnos, prostatos ir gimdos kaklelio vėžiu.

Apie tai buvo užsiminta ir Valstybinei ligonių kasai, tačiau medikams buvo paaiškinta, kad burnos vėžys pagal paplitimą yra ne pirmoje, bet septintoje ar aštuntoje vietoje, o Lietuva neturi pinigų naujoms piktybinių navikų diagnostikos ir prevencijos programoms.

Burnos vėžiu gali sirgti tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Ši piktybinė liga jaunėja, nes papilomos virusas plinta kaip epidemija. Būtent papilomos virusas siejamas su burnos gleivinės pakitimais, vėliau virstančiais vėžiu.

Dar viena priežastis, susijusi su padidėjusiu sergamumu burnos vėžiu, – lūpų puošimas tatuiruotėmis. Didesnį pavojų susirgti burnos vėžiu turi ir auskarų nešiotojai. Jei auskaras segamas į liežuvį, lūpą, tai sukelia lėtinį audinių dirginimą, ilgainiui galintį išprovokuoti piktybinę ligą.

„Yra kur kas tinkamesnių vietų auskarams nei burnos gleivinė. Tai labai prasta mada, žmogus nebus labiau gerbiamas ir mylimas, jei žalos auskarais liežuvį ar lūpas“, – įsitikinusi gydytoja A.Pūrienė.

Burnos vėžys sudarko žmogaus veidą ir sukelia daug dvasinių kančių. Jei vėžys pažeidžia žarnyną ar kitas kūno vietas, kurios yra nematomos, pacientas patiria kur kas mažesnę psichologinę traumą.

O gydant vėžį, kuris nusitaiko į veidą, burną, žandikaulius, atliekamos didelės apimties operacijos, kai šalinama daug burnos ir veido audinių.

Dėl burnos vėžio žmogus gali netekti ir pusės žandikaulio. Po tokios operacijos, kuri gelbėja gyvybę, neretai būtina plastinė rekonstrukcinė žandikaulio ir veido operacija, taip pat sudėtinga odontologinė pagalba.

Tik pernai šalyje buvo pradėtas kompensuoti dantų, šalintų dėl burnos vėžio, protezavimas.

Tai – papildomos išlaidos mūsų valstybei, tuo metu burnos vėžio prevencija kainuoja kur kas mažiau.

Dažniausiai suserga rūkaliai

Burnos vėžio patikros mėnuo Lietuvoje vyksta penktą kartą. Per tą laiką patikrinta daugiau nei 6 tūkstančiai pacientų, diagnozuota ikivėžinių burnos gleivinės pakitimų, taip pat pirminio vėžio atvejų ir kitų ligų.

Burnos vėžys vystosi matomose vietose: veide, lūpose, liežuvyje, poliežuvinėje srityje, gomuryje, dantenose, prie dantų. Burnoje aptikus mazgelį, paraudimą, pabalimą, įtrūkį ar negyjančią žaizdelę būtina kreiptis į gydytoją.

Dažniausiai burnos vėžiu serga daug rūkantys žmonės. Burnos ir gerklų vėžio rizika didėja asmenims, užsikrėtusiems žmogaus papilomos virusu. Burnos gleivinė gali supiktybėti ir dėl prastai valomų dantų, netinkamų senų protezų.

Burnos vėžio patikros mėnuo truks visą vasarį. Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat VUL Žalgirio klinikos tinklalapyje nurodyti adresai, kur galima pasitikrinti. Tik reikia iš anksto užsiregistruoti.

Vilgyti seilėmis lūpas – pavojinga

Daugelis žmonių nesusimąsto, kad piktybinis auglys gali išsivystyti ne tik krūtyse, gimdos kaklelyje, prostatoje, žarnyne ar plaučiuose, bet ir kitose kūno vietose. Vėžys gali pažeisti ir veidą, burną, žandikaulius, liežuvį ar poliežuvinę sritį, dantenas.

Bet vėžys kur kas dažniau nusitaiko į apatinę lūpą – maždaug 80 proc. visų lūpos vėžio atvejų būna susiję su apatinės lūpos pažeidimais. Vyrai, ypač rūkantys, kur kas dažniau kenčia nuo šios piktybinės ligos nei moterys.

Lūpos vėžys nėra itin dažna liga – septinta pagal dažnį. Anksčiau tai buvo vyresnio amžiaus žmonių, dažniausiai lauko darbininkų, stiklapūčių, liga. Pastaruoju metu šis piktybinis navikas nustatomas ir jauniems asmenims.

Dažniau serga mėgėjai kaitintis saulėje, rūkaliai, asmenys, užsikrėtę pūsleline ar žmogaus papilomos virusais. Įtakos gali turėti ir prasta burnos higiena, nusilpusi imuninė sistema.

Yra žinomi rizikos veiksniai, galintys nulemti lūpos vėžį, pavyzdžiui, įvairios traumos. Jei lūpos dažnai būna nukramtytos, išsausėjusios, šerpetojančios, tokiam žmogui gresia kur kas didesnis pavojus susirgti lūpos vėžiu.

Būtina apsaugoti lūpas nuo išsausėjimo tepant jas įvairiais aliejiniais tepalais ir apsauginiais kremais. Tačiau negalima jų seilinti, nes seilės tik dar labiau džiovina lūpas.

Lūpoms pavojingi ir ultravioletiniai spinduliai. Nuvykę atostogauti į šiltuosius kraštus žinome, kaip apsaugoti kūno odą nuo itin aktyvių saulės spindulių, o lūpas dažnai pamirštame. Todėl būtina į kelioninį krepšį įsidėti apsaugos priemonių, kurios saugo ir lūpas.

Atsiradus negyjančioms opelėms negalima delsti. Jei lūpas nusėja tarsi žuvies žvyneliai, jei atsiranda žaizdelių, kurios nesugyja per dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją.

Išplitus lūpos vėžiui kur kas sunkiau jį sustabdyti. Reikalinga veido ir žandikaulių chirurgo ar onkologo pagalba, nes dažnai prireikia sudėtingos chirurginės operacijos, dėl kurios tenka šalinti dalį lūpos, spindulinio ar chemoterapinio gydymo. Norint atkurti prarastus audinius, vėliau taikomi sudėtingi plastinės chirurgijos metodai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.