Neretai infarktas būna kaip perkūnas iš giedro dangaus. Nėra didesnio kaltės jausmo už savigraužą, todėl neretai itin užsiėmę žmonės ryžtasi ištesėti sau duotą žodį – sportuoti savaitgaliais. Kadangi darbo savaitę neturi laiko.
Įsivaizduokime beveik klasikinę situaciją. Šeštadienį tas žmogus vyksta kartu su šeima į kaimo sodybą, kur susirenka draugai. Prasideda teniso turnyras, o jis nėra treniravęsis, bet užverda aistros ir siekia žūtbūt laimėti.
Jam pasiseka, vėliau jis eina į pirtį ir ilgai kaitinasi, nors tai – papildomas krūvis kraujotakai. Naktį jam maudžia krūtinę, pila prakaitas, bet jis mano, kad negerumas praeis savaime. Bet išaušus sekmadienio rytui į kaimo sodybą yra kviečiama greitoji medicinos pagalba.
Gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė priminė, kad daugelis kraujotakos pokyčių prasideda nejučia.
Bet miokardo infarktas išskirtinis tuo, kad neretai tai būna pirmas signalas apie ūmų kraujotakos sutrikimą.
„Širdies ir kraujagyslių ligos yra svarbiausia priežastis, dėl kurios Lietuva praranda daug gyventojų“, – teigė gydytoja M.Kovaitė.
Pirmasis koronarinės širdies ligos pasireiškimas net 60 procentų vyrų yra miokardo infarktas. Vadinasi, daugiau nei pusė nuo infarkto nukentėjusių vyrų tai, kad serga, sužino tik staiga patekę į medikų rankas.
Koronarinė širdies liga nepasigaili ir moterų, tačiau miokardo infarktas kaip pirmas signalas moterims būna rečiau – apie 40 procentų.
„Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva yra blogiausioje pozicijoje tiek vertinant sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, tiek mirštamumo rodiklį“, – teigė gydytoja M.Kovaitė.
– Ar kiekvienam žmogui gresia infarkto pavojus?
– Save sveiku vadinantis keturiasdešimtmetis ar penkiasdešimtmetis nebūtinai yra sveikas. Padidėjęs blogojo cholesterolio, cukraus kiekis kraujyje, padidėjęs kraujospūdis, antsvoris – apie tai jis neretai sužino tiktai ištikus miokardo infarktui, insultui ar nustačius širdies nepakankamumą.
Kadangi dėl šių pokyčių nieko neskauda, žmogus gali net neįtarti, kad jam gresia širdies ir kraujagyslių ligos.
– Jei žmogus turi antsvorio, bet jo kraujospūdis normalus, ar jam vis tiek gresia infarktas?
– Tarp vidutinio amžiaus žmonių vienas labiausiai paplitusių rizikos veiksnių yra padidėjęs cholesterolis. Dažnai aiškinu pacientams, kad yra daug ligų, prasidedančių be skausmo.
Širdies ir kraujagyslių ligos taip pat nesukelia skausmo, tad būtina profilaktiškai tikrintis. Nėra kito kelio užbėgti ligai už akių kaip ankstyvoji diagnostika.
– Neretai žmonės mano, kad jei riebiai nevalgys, bus normalus ir cholesterolio kiekis kraujyje.
– Taip nėra, nes didžiąją dalį cholesterolio, apie 75 procentus, gamina pats organizmas. Žinoma, tam tikros aplinkybės gali pabloginti medžiagų apykaitą. Kita vertus, nėra tokio ryšio, kad sveikai maitindamasis žmogus neturės padidėjusio cholesterolio. Žmogus gali būti apkūnus, mėgstantis riebiai pavalgyti, bet jo cholesterolis gali būti normalus.
Vadinamajam pilviniam nutukimui būdinga tai, kad riebalai kaupiasi pilve, nors galūnės yra plonos – tokia figūra atrodo kaip obuolys. Tokiu atveju tikėtina, kad vidaus organai bus apaugę riebalais.
Kur kas mažiau pavojingas susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra kitas nutukimo tipas. Jis vadinamas kriaušės formos, nes riebalai kaupiasi aplink šlaunis, sėdmenis, vadinasi, yra ir mažiau visceralinių riebalų.
Įtarimų dėl padidėjusio cholesterolio gali kilti, jei šeimoje kas nors buvo nukentėjęs nuo miokardo infarkto ar insulto ankstyvame amžiuje, pavyzdžiui, jei motina sirgo tokiomis ligomis būdama jaunesnė nei 65-erių, o tėvas – iki 55-erių arba serga broliai, seserys. Tai gali būti paveldima dislipidemija – paveldimas cholesterolio apykaitos sutrikimas.
– Kaip su žmogaus amžiumi kinta kraujagyslių sienelės? Kas atsitinka, kad sumažėja jų skersmuo?
– Žmogaus biologinis amžius gali neatitikti kraujagyslinio amžiaus. Pavyzdžiui, žmogus sulaukė tik keturiasdešimties, o jo kraujagyslės – kaip devyniasdešimtmečio. Būna ir atvirkščiai – pasižiūri į devyniasdešimtmečio kraujagysles, o jose beveik nėra pakitimų.
Kraujagyslių bėda yra aterosklerozė. Iš pradžių atsiranda kraujagyslės sienelės uždegimas, tada ima storėti vidinis kraujagyslės sluoksnis, kuris yra raumeninis. Vėliau ant kraujagyslių sienelių ima kauptis riebalai ir įvairios suirusios ląstelės – taip susidaro aterosklerotinės plokštelės. Dėl jų mažėja kraujagyslių spindis ir kur kas mažiau prateka kraujo. Jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį, tokiu atveju kraujagyslės dirba padidėjusio krūvio sąlygomis.
Susiaurėjusioms kraujagyslėms būna sunkiau atsipalaiduoti. Pagaliau ateina diena, kai kraujagyslė užsikemša.
– Kaip su amžiumi keičiasi kraujo sudėtis, kraujo klampumas ir kiti rodikliai?
– Jeigu yra arterotrombozės rizikos veiksnių, stiprėja ir kraujo krešumas, didėja jo klampumas. Jeigu yra pražeistas vidinis kraujagyslės sluoksnis, kur kas greičiau formuojasi krešuliai ir jie labiau limpa prie kraujagyslių sienelių.
Jei trombai užkemša arteriją, tai ypač pavojinga. Vienos pavojingiausių vietų – širdį maitinančios vainikinės kraujagyslės. Net pasveikęs po miokardo infarkto žmogus turi vartoti vaistus visą gyvenimą.
Dar blogiau būna, jei miokardo infarkto metu smarkiai pažeidžiamas širdies raumuo ir vystosi širdies nepakankamumas. Tuomet dar daugiau reikia vartoti vaistų.
Bėda ta, kad miokardo infarktas yra linkęs kartotis. Ypač svarbūs pirmieji metai po miokardo infarkto, kai dar aktyvi trombų susidarymo sistema.
Bet yra specialių apsauginių medžiagų, kurios trukdo formuotis trombams.
– Ar galima apsaugoti kraujagysles be medikamentų?
– Turime neužmiršti apsilankyti pas gydytoją, pasidaryti tyrimus. Vyrai turi planuoti tokį vizitą sulaukę 40–50 metų, moterys – šiek tiek vėliau. Jei šeimoje kas nors sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, reikia tikrintis sveikatą kur kas anksčiau.
Saugant kraujagysles būtina atsisakyti rūkymo – šio įpročio žala įrodyta dar prieš pusę amžiaus. Alkoholis taip pat kenkia kraujagyslėms.
– Kiek kraujagyslėms svarbi mityba?
– Jei žmogus turi tam tikrų rizikos veiksnių, dar nereiškia, kad gydytojas išrašys cheminių vaistų receptą.
Pats žmogus gali pradėti koreguoti šiuos veiksnius keisdamas mitybą, didindamas fizinį aktyvumą, mažindamas antsvorį, keisdamas savo įpročius.
Norint atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas ypač svarbu peržiūrėti valgiaraštį. Yra įrodyta, kad nedidelis riebalų kiekis maiste yra sveikiau, nei valgyti vien tai, kas neturi riebalų.
Iš tikrųjų nereikėtų atsisakyti riebalų, tačiau didžiąją jų dalį turėtų sudaryti polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių gausu šaltai spaustame alyvuogių, saulėgrąžų ar moliūgų aliejuje. Konditerijos kepiniai nėra sveika kraujagyslėms, jų reikėtų vengti kaip ir saldumynų, pyragų, įvairių desertų.
– Kuo naudingos augalinės kilmės medžiagos?
– Kaip apsaugą kraujagyslėms galima naudoti augalinės kilmės medžiagas, pavyzdžiui, fermentą natokinazę. Ši veiklioji medžiaga turi teigiamą poveikį kraujagyslėms, taip pat mažina kraujo klampumą, neleidžia formuotis trombams (kraujo krešuliams).
Tai nėra nauja mada. Šis metodas, išbandytas dar senovės Japonijoje. Iki šiol ši šalis garsėja o ilgaamžiais, o jų tradicinė mityba siejama su mažesniu sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis.
Natokinazė gali būti derinama su kitomis biologiškai veikliomis medžiagomis. Standartizuotos natokinazės ir hidroksitirozolio, kurio gausu alyvuogių aliejuje, derinys yra labai naudingas kraujotakai.
Jį profilaktiškai galima vartoti tiems, kurie nori pagerinti visą kraujotaką – ir venų, ir arterijų. Taip pat jis tinkamas tiems, kurie jau vartoja, pavyzdžiui, statinus. Šiems pacientams natokinazė reikalinga kaip kraujotakos sutrikimų prevencija ir papildoma apsauga nuo trombų.
Augalinės kilmės medžiagos gali veikti ir vadinamą blogąjį cholesterolį.
Cholesterolio kontrolei ypač naudingas raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ekstraktas, kurio veiklioji medžiaga yra monakolinas K.
Lietuvoje neseniai atsirado preparatas, sujungęs natokinazę su monakolinu K.
Pacientas, kuriam nustatytas padidintas cholesterolis, gali vienu šūviu nušauti tris zuikius – išsaugoti sveikas kraujagysles, pagerinti viso kūno kraujotaką ir sumažinti cholesterolį.
Tiktai tada, kai rizika yra labai didelė, yra skiriami vaistai. Būtų idealu, jei žmogus išvengtų ligų be vaistų. Tai būtų profilaktikos laimėjimas.
