Širdies sveikata yra glaudžiai susijusi su smegenų sveikata. Ir vienai, ir kitai yra svarbus apnašų, arba plokštelių, veiksnys, o vis daugiau įrodymų leidžia manyti, kad jos turi bendrų rizikos veiksnių ir prevencinių priemonių. Dauguma patarimų, taikomų širdies sveikatai, galioja ir smegenims. Sveika mityba ir gyvensena, saikingas tabako ir alkoholio vartojimas ir protinė veikla – visi šie dalykai padeda apsisaugoti ir nuo Alzheimerio ligos.
Vakarų medicina neturi vaistų nuo Alzheimerio ligos, todėl visą laiką ieško galimai veiksmingų medikamentų. Iš pradžių toks užmojis įkvėpė Vakarų medikus skirti pakaitinę hormonų terapiją kaip prevencinį vaistą nuo Alzheimerio ligos. Bet kaip jau matėme, tai nepasiteisino. 2003 m. Moterų sveikatos iniciatyvos atminties tyrimas, kurį vykdė Nacionaliniai sveikatos institutai, stebėjo 4 500 moterų, vartojusių hormonų pakaitalą Prempro vidutiniškai kiek daugiau kaip ketverius metus. Rezultatai parodė, kad sintetinių estrogeno ir progestino vaisto vartojimas apytikriai padvigubino riziką moteriai susirgti Alzheimerio liga ir kitomis demencijos rūšimis, lyginant su placebo grupėmis. Negana to, Prempro neapsaugojo moterų nuo atminties praradimo ar kitų lengvesnių psichikos sutrikimų. 2009 m. žurnale Neurology buvo rašoma apie tai, kad hormoninių pakaitalų vartojimas po menopauzės moterims sukelia smegenų atrofiją, ypač jei prieš pradėdamos juos vartoti, jos jau turėjo šiokių tokių psichikos sutrikimų.
Tai anaiptol nereiškia, kad hormonų pusiausvyra nėra svarbi Alzheimerio ligos atveju. Atrodo, kad ir čia reikšmingas vaidmuo tenka streso hormonams. Kortizolis, vienas didžiųjų streso hormonų, net ir per trumpą laiką gali paveikti atmintį. Vienas tyrimas parodė, kad savanoriams, kuriems buvo suleistos kortizolio injekcijos, sunkiai sekėsi prisiminti ką tik girdėtą istoriją, bet, praėjus savaitei po paskutinės injekcijos, atmintis grįžo į normalias vėžes. Man ypač patinka toji pasakojimo dalis, kad atmintis sugrįžo tuoj po to, kai buvo užsuktas kortizolio kranelis. Jei pakeičiame elgseną, mūsų kūnas ir protas irgi pasikeičia.
Net jei kortizolio kranelis liks neužsuktas, o streso hormonai ilgą laiką cirkuliuos po mūsų organizmą, vis tiek yra priemonių pusiausvyrai stiprinti. Streso hormonų pagausėjimas pirmiausia lemia pernelyg didelį simpatinės nervų sistemos sudirginimą, o paskui sutrikdo ląstelių tarpininkų, vadinamų eikozanoidais, kurie siejami su audinio uždegimu, pusiausvyrą. Ilgalaikis uždegimas gali paskatinti Alzheimerio ligos išsivystymą. Preliminarūs tyrimai leidžia teigti, kad nedidelės aspirino arba žuvų taukų dozės, turinčios uždegimo slopinamąjį poveikį, mažina Alzheimerio ligos riziką, jei jos reguliariai vartojamos dar iki bet kokių psichikos problemų pasireiškimo. Jei šios priemonės padeda, gali būti, kad kitos medžiagos nuo uždegimo irgi padės. Esama dietų ir žolelių, slopinančių uždegimą organizme, bet ar ne geriau rinktis tokį gydymą, kuris padėtų pašalinti pačią problemos priežastį? Mums gali padėti meditacija, joga, taiči, pokalbiai su draugėmis, vaikų priežiūra (pamenate „rūpinkis ir susidraugauk“ elgseną, kurią aptarėme 4 skyriuje?) ar kita stresą mažinanti veikla, pavyzdžiui, mankšta. Daugelis moterų įsitikino, kad vienas pagrindinių ir betarpiškai patiriamų reguliarios mankštos privalumų yra streso mažinimas.
Kūnui reikia fizinės veiklos, lygiai taip pat ir protui naudingi tiek fiziniai, tiek protiniai pratimai. Dėl naujausių atradimų neuroplastikos srityje mes žinome, kad smegenys yra „plastiškas“ organas, keičiantis pavidalą pagal tai, ką ir kaip darome. Žinome, kad galime pakeisti savo smegenų struktūrą ir stimuliuoti pokyčius. Pavyzdžiui, fizinė mankšta sukuria smegenyse naujus neuronus, o „fizinė mankšta“ tikrai nereiškia maratonų bėgiojimo. Pakaks ir energingai pasivaikščioti. Reguliariai atliekamų normalių, natūralių galūnių judesių pakanka šių neuronų augimui stimuliuoti. Taigi, fizinė mankšta stimuliuoja naujų neuronų gamybą smegenyse, o protinė mankšta – arba mokymasis – padeda jiems ilgiau išlikti.
Tyrimai jau senokai susiejo reguliarią proto mankštą su mažėjančia Alzheimerio ligos rizika. 2006 m. įtikinamiausią tyrimą paskelbė Australijos mokslininkai iš Sidnėjaus Naujojo Pietų Velso universiteto. Šiame tyrime buvo į visumą sujungti 22 tyrimų ir 29 tūkst. individų duomenys iš viso pasaulio. Nustatyta, kad sudėtinga protinė veikla beveik perpus sumažina demencijos atvejų.
Tad labai gali būti, kad kryžiažodžių arba sudoku sprendimas, žaidimas kortomis ir naujų dalykų išmėginimas yra protinė mankšta, galinti duoti teigiamų rezultatų. Daugelis moterų, artėjančių prie menopauzės, nuogąstauja, kad darosi savo įpročių vergės ir sunkiau priima naujoves. Jos jaučia, kad tai nėra sveika. Mėgindamos įveikti savo nelankstumą, kai kurios ryžtasi plėsti akiratį ir išmėginti naujus dalykus, atsiverti naujoms patirtims, kalboms, muzikai, terapijoms, studijoms ar šalims. Jei tas naujų idėjų ir praktikų išmėginimas nesukelia streso, jis gali būti ir naudingas, ir smagus. Jei tai kelia stresą, verta paieškoti sveikos pusiausvyros.
Ką Rytų medicina sako apie Alzheimerio ligą ir demenciją?
Tiek Vakarų, tiek Rytų medicina laiko smegenis ir širdį glaudžiai tarpusavyje susijusiais dalykais. Tai, kas paliečia vieną, veikiausiai palies ir kitą. Tad nenuostabu, kad tie, kurių nevargina širdies liga, veikiausiai nesirgs jokia demencijos forma.
Siekiant išvengti demencijos, Rytų medicina skiria didelį dėmesį stresui, mitybai ir virškinimui. Jei demencija jau prasidėjo, ajurveda įvertina, kiek toli pažengusi liga. Jei demencija nėra labai pažengusi, o pacientė tebėra gana stipri, ajurveda rekomenduotų atlikti pančakarmą, organizmo valymo procedūrą. Praktiškai kalbant, šis variantas nėra daugeliui prieinamas dėl kainos ir dėl to, kad sunku rasti patyrusį vietos specialistą ir atitinkamą įstaigą. Vadinasi, daugumai moterų teks labiau užsiimti ligos prevencija.
Rytų medicina pripažįsta mažiausiai dvi pagrindines plokštelių arba rezginių (kuriuos ajurveda vadintų vienu žodžiu ama, reiškiančiu toksišką šlakų masę organizme) susidarymo priežastis. Viena priežastis yra vidinis karštis arba uždegimas, skatinantis organizmą susikurti apsaugą, kad uždegimas nepaliestų audinių. Ama kaip tik ir gali būti tokia apsauga. Kita priežastis yra nepakankamas suvirškinimas visko, ką nuryjame, – maisto, gėrimo ir aplinkos teršalų, tokių kaip insekticidai ir pesticidai. Dėl to susikaupusi ama cirkuliuoja po organizmą ir nusėda širdyje, smegenyse bei kituose pažeidžiamuose audiniuose. Bet kuriuo atveju, ama gali pasireikšti kaip plokštelės, rezginiai ar kitokia lipni medžiaga. Kaip matėme šio skyriaus pradžioje, Vakarų medicina irgi pradeda pripažinti, kad plokštelės ir rezginiai yra reakcija į kitus veiksnius.
Ama gali būti ne tik kūno, bet ir dvasios. Rytų medicina pataria ne tik visiškai suvirškinti maistą ir gėrimą, kad pasisavintume kuo daugiau maistingųjų medžiagų, bet ir psichiškai bei emociškai suvirškinti savo gyvenimiškas patirtis, priešingu atveju jos pavirs protinėmis atliekomis lygiai taip pat, kaip blogai suvirškintas maistas pavirsta ama. Emocinis ir fizinis virškinimas veikia vienas kitą. Antai, kai esate blogos nuotaikos, neįmanoma gerai suvirškinti net ir maistingo ir kitais atvejais nesunkiai suvirškinamo maisto. Lygiai taip pat ir tada, kai nevirškina skrandis, būna sunkiau susikaupti ir priimti naują informaciją.
Kadangi sveikas fizinis ir emocinis virškinimas apsaugo nuo amos susidarymo, Rytų medicina pirmiausia pataria taisyklingai maitintis, rūpintis geru virškinimu ir emocine sveikata, nes tai padės užkirsti kelią įvairioms demencijos formoms.
Protui įtaką daro tiek mitybos kiekis, tiek kokybė, o ši įtaka skiriasi, priklausomai nuo individo. Vienas žmogus, suvalgęs didžiulę porciją maisto, jausis pilnas ir apsnūdęs, o kitas bus kupinas energijos ir tvirtai jaus žemę po kojomis. Vienas žmogus nuo trupučio kofeino pasidarys budrus, o kitas jausis išsekęs. Rytų medicina atsižvelgia į esamus individo poreikius ir siūlo mitybą, kuri palaikytų ramią ir sykiu energingą būseną. Patariama vengti pernelyg daug perdirbtų ar lipnių maisto produktų, tokių kaip pyragaičiai, sausainiai ir duona ar kiti kviečių miltų produktai, greitojo ir šaldyto ar konservuoto maisto, nes toks maistas trukdo gerai virškinti ir skatina amos susidarymą. Kaip jau minėjau, mes, Rytų medicinos specialistai, dažnai sakome: „Panašus gausina panašų.“ Pernelyg lipnus, sunkus, tirštas, smarkiai perdirbtas maistas gali padidinti amos – plokštelių, lipnių darinių ar nuosėdų – kiekį bet kurioje organizmo vietoje.
Be to, Rytų medicina rekomenduoja visadalius grūdus, pupeles ir šviežiai pagamintas daržoves bei vaisius kaip pagrindinius mitybos ramsčius. Vakarų medicina pradeda suprasti ir vertinti neperdirbtų, nerafinuotų produktų vertę. 2006 m. leidinyje American Journal of Medicine buvo rašoma apie sulčių tyrimą, kuris truko dešimt metų, o jame dalyvavo apie 2000 žmonių. Nustatyta, kad tiems, kurie gėrė sultis dažniau kaip tris kartus per savaitę, rizika susirgti Alzheimerio liga buvo 76 proc. mažesnė negu žmonėms, gėrusiems jas rečiau kaip kartą per savaitę, su sąlyga, kad sultys buvo nerafinuotos. Tokios yra beveik visos sultys, parduodamos sveiko maisto parduotuvėse. Jose nėra pridėtinio cukraus, kukurūzų sirupo ar kokių nors kitų saldiklių, be to, iš jų nepašalintas minkštimas. Tai tiesiog sultys, pagamintos iš šviežių vaisių, sultys, kurios gali būti pasterizuotos, bet nėra pagamintos iš koncentrato. Paprastai jos būna šiek tiek drumstos. Šis tyrimas buvo skirtas sultims. Galimas daiktas, švieži vaisiai irgi būtų pasirodę tiek pat ar net labiau naudingi. Taip pat gali būti, kad sulčių ir maistingųjų medžiagų kiekis, esantis stiklinėje sulčių, bus gerokai didesnis negu suvalgius gabalėlį vaisiaus.
Fizinės mankštos pratimai padeda gerai suvirškinti maistą, o protiniai pratimai gerina psichikos sveikatą. Kaip matėme, proto stimuliavimas gali padėti užkirsti kelią Alzheimerio ligai.
Koks yra geriausias vaistas? Iki minimumo sumažinti streso hormonų, užtikrinti taisyklingą mitybą ir užsiimti tinkama kūno bei proto mankšta.
Ką turiu daryti aš?
Laikykitės trijų sveikatos ramsčių – tinkamos mitybos, sveikos gyvensenos ir streso valdymo principų.
Gerkite drumstas (neperdirbtas) sultis mažiausiai tris kartus per savaitę.
Užsiimkite protą stimuliuojančia, bet streso nekeliančia veikla.
Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu, gal jums reikėtų pavartoti papildų nuo uždegimo.
Tai buvo ištrauka iš daktarės Claudios Welch knygos "Subalansuoti hormonai – subalansuotas gyvenimas".
Ši knyga yra leidyklos "Briedis" serijos "Sveikatos enciklopedija" naujiena moterims.
Daug dirbate? Nuolat jaučiate stresą ir nuovargį? Nieko keista, nes šiais laikais moterys yra be galo užsiėmusios, turi daugybę pareigų ir veiklų, o tai neigiamai veikia jų hormonų pusiausvyrą bei sveikatos būklę. Derindama bei lygindama esminius ajurvedos, kinų ir Vakarų medicinos principus šios knygos autorė paaiškina, kuo hormonai yra svarbūs moters organizmui, kaip juos veikia ir išbalansuoja šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas bei stresas. Autorė pateikia gausybę praktinių patarimų, ką daryti, kad organizmas vėl atgautų pusiausvyrą ir pagerėtų savijauta.
Šioje knygoje skaitytojos ras naudingų rekomendacijų, kokius maisto produktus rinktis, kad būtų sveikos ir gyvybingos, praktiškų ir lengvai pritaikomų streso valdymo metodų, taip pat daugybę patarimų, padedančių įveikti konkrečius sveikatos sutrikimus: skausmingas menstruacijas, nemigą, nuotaikų kaitą, krūtų ir širdies ligas, palengvinti menopauzę.
Dr. Claudia Welch yra visame pasaulyje žinoma lektorė. Ji moko ajurvedos ir Rytų medicinos principų, kuriuos tyrinėjo daugiau nei 25-erius metus, taip pat gilinasi, kaip Rytų medicina gali būti pritaikoma gydant įvairias moterų ligas bei sveikatos sutrikimus.
Nesvarbu, ar ieškote būdų, kaip įveikti konkrečias ligas, ar tiesiog norite pagerinti savo sveikatos būklę, šioje knygoje rasite konkrečių patarimų rinkinį, kaip atgauti natūralią hormonų pusiausvyrą ir jaustis geriau. Pradėkite jau šiandien!
