Kardiologas įspėjo, kas ypač kenkia širdžiai: apie šią grėsmę žino ne visi

Lietuvoje, kaip ir Vakarų šalyse, dažniausia mirties priežastimi išlieka širdies ir kraujagyslių ligos. Medikai neabejoja, kad liūdnąją statistiką įmanoma pakeisti, todėl nuolat ieškoma naujų sprendimų, kurie gali sumažinti sergamumą šiomis ligomis.

Lietuvoje, kaip ir Vakarų šalyse, dažniausia mirties priežastimi išlieka širdies ir kraujagyslių ligos.<br> 123rf nuotr. 
Lietuvoje, kaip ir Vakarų šalyse, dažniausia mirties priežastimi išlieka širdies ir kraujagyslių ligos.<br> 123rf nuotr. 
Daugelis žmonių tiesiog nežino visų grėsmių, kurias sukelia rūkymas.<br> T.Bauro nuotr. 
Daugelis žmonių tiesiog nežino visų grėsmių, kurias sukelia rūkymas.<br> T.Bauro nuotr. 
Daugelis žmonių tiesiog nežino visų grėsmių, kurias sukelia rūkymas.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Daugelis žmonių tiesiog nežino visų grėsmių, kurias sukelia rūkymas.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Lietuva išsiskiria tuo, kad čia ypač prastai kontroliuojama dislipidemija – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje.<br> 123rf nuotr. 
Lietuva išsiskiria tuo, kad čia ypač prastai kontroliuojama dislipidemija – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje.<br> 123rf nuotr. 
 Kardiologų konferencijos akimirkos.<br> T.Bauro nuotr. 
 Kardiologų konferencijos akimirkos.<br> T.Bauro nuotr. 
 Kardiologų konferencijos akimirkos.<br> T.Bauro nuotr. 
 Kardiologų konferencijos akimirkos.<br> T.Bauro nuotr. 
 Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai labai svarbi tinkama mityba.<br> 123rf nuotr. 
 Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai labai svarbi tinkama mityba.<br> 123rf nuotr. 
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Mar 8, 2019, 11:52 AM

Geriausi Lietuvos ir Europos šalies kardiologijos, hipertenzijos, nefrologijos bei kitų sričių specialistai diskutavo tris dienas Vilniuje vykusioje 6-ojoje tarptautinėje prehipertenzijos konferencijoje „PreHT“.

Garsus Kauno klinikų kardiologas profesorius daktaras Ramūnas Unikas, skaitęs pranešimą apie paprastus sprendimus, užtikrinančius veiksmingą arterine hipertenzija sergančių pacientų gydymą, teigė, kad sergančių šia liga žmonių, perkopusių 50 metų amžių, įvairiose Vakarų šalyse yra panašiai kaip ir Lietuvoje.

Bet Lietuva išsiskiria tuo, kad čia ypač prastai kontroliuojama dislipidemija – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje.

„Žmonėms, persirgusiems infarktu ar turintiems kitą kraujagyslių problemą, blogojo cholesterolio kiekis kraujyje turi neviršyti 1,8 mmol/l.

Deja, Lietuvoje tik mažiau kaip 10 procentų žmonių pasiekia tokį rodiklį. Pagal šį kriterijų esame paskutiniai Europoje“, – apgailestavo daktaras R.Unikas.

Profesoriaus teigimu, norint situaciją pakeisti pirmiausia reikėtų žmonėms keisti požiūrį į sveiką gyvenseną – tinkamai maitintis, judėti, vengti žalingų įpročių.

Pacientai nevartoja vaistų

R.Unikas taip pat įsitikinęs, kad būtina spręsti dar vieną didelę problemą – jau susirgę pacientai nevartoja visų jiems skirtų vaistų.

Anot profesoriaus, padėtis bent iš dalies pagerėtų, jeigu būtų taikomas kombinuotų vaistų skyrimas. Esą jeigu gydytojai skiria kelis atskirus vaistus, yra didesnė tikimybė, kad kurio nors vieno ar dviejų pacientas neišgers.

Kitaip yra, kai du ar trys atskiri vaistai sudedami į vieną piliulę.

Svarbiausia – mityba

Moksliškai įrodyta, kad senstant pažeidžiamos mūsų DNR ląstelės.

Todėl sendami žmonės dažniau serga širdies ir kraujagyslių arba onkologinėmis ligomis.

Biochemikė, genetikė ir mitybos specialistė iš Jungtinės Karalystės daktarė Catherine Shanahan aiškino, kad norint sumažinti šią riziką svarbu atkreipti dėmesį į mitybą: vengti hidrintų riebalų, mažiau vartoti paprastųjų angliavandenių, cukraus.

Pasak C.Shanahan, žmonėms būtina daugiau judėti ir stebėti savo svorį, kad jis per daug nepadidėtų, taip pat sekti insulino ir blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

Mitybos svarbą pabrėžė ir daktaras Coenas D.A.Stehouweris iš Olandijos.

Jis teigė, kad netinkama mityba didina mikrovaskulinę disfunkcijos ir priešdiabetinės būsenos riziką.

Rūkymas vis dar žudo

Širdies ligas tyrinėjantis kardiologas, „Philip Morris International“ medicinos direktorius iš Šveicarijos, daktaras Calinas Pateris priminė, kad pasaulyje šiuo metu yra milijardas rūkančiųjų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, artimiausią dešimtmetį šis skaičius nemažės.

„Žinome, kad rūkymas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis ir vėžiu. Rūkymo atsisakymas yra labai naudingas sveikatai ir gerokai sumažina mirtingumo riziką.

Tačiau tiesa yra ta, kad didelė dalis pacientų, nors ir žinodami apie riziką, nesiliauja rūkyti net patyrę miokardo infarktą ar insultą.

Statistika rodo, kad iš patyrusiųjų miokardo infarktą per metus po šios ligos mesti rūkyti pavyksta vos pusei pacientų.

Tas pat pasakytina ir apie patyrusius insultą ar sergančius periferinių arterijų liga. Tik 50–70 proc. žmonių pavyksta nustoti rūkyti praėjus metams po diagnozės“, – kalbėjo C.Pateris.

Kuo anksčiau, tuo geriau

Paklaustas, ar metus rūkyti smarkiai sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, C.Pateris tai patvirtino, bet kartu pabrėžė, kad svarbu ir tai, kaip anksti atsisakoma žalingo įpročio.

„Nustojus rūkyti sumažėja ir mirtingumas, ir mirštamumas nuo širdies bei kraujagyslių ligų, taip pat sumažėja insulto ir miokardo infarkto tikimybė.

Kuo anksčiau mesite rūkyti, tuo jūsų tikėtina gyvenimo trukmė bus ilgesnė, palyginti su tais, kurie ir toliau rūko. Tačiau atsisakyti tabako turėtumėte ankstyvame amžiuje“, – tvirtino C.Pateris.

Tiria įvairius būdus

Elektroninės cigaretės nėra oficialiai pripažintos mesti rūkyti padedančiomis priemonėmis, tačiau jas neretai renkasi norintieji atsikratyti šio žalingo įpročio.

Jungtinės Karalystės Mokslo ir technologijų komitetas pernai konstatavo, kad elektroninės cigaretės gali padėti sumažinti rūkančiųjų gretas.

„Mokslo ir technologijų komiteto ataskaitoje nurodyta, kad šie naujieji produktai turėtų būti vertinami skirtingai“, – sakė C.Pateris.

Mediko teigimu, per pastaruosius metus, siekiant įvertinti elektronines cigaretes ir kitas bedūmes tabako alternatyvas, buvo atlikta beveik 20 nepriklausomų tyrimų pasaulyje.

„Lietuvoje Kauno technologijos universitetas atliko patalpų oro kokybės vertinimą ir nustatė, kad iš tirtų patalpų oro taršos šaltinių bedūmės alternatyvos išskiria mažiausiai kenksmingų medžiagų, taip pat nesukelia antrinio ar tretinio rūkymo rizikos“, – teigė C.Pateris.

Anot mokslininko, šiuo metu keliamas tikslas nustatyti, ar tiems asmenims, kurie patyrė miokardo infarktą, sumažėjo pakartotino infarkto rizika perėjus prie kaitinančių tabaką produktų.

„Tyrinėjimai užtruks kelerius metus. Širdies ir kraujagyslių ligų tyrimai paprastai užtrunka apie 7–10 metų“, – sakė medikas.

Žmonės daug ko nežino

Gairių ir praktinių patarimų gydytojams, kaip paskatinti pacientus mesti rūkyti, yra pateikusi ir Europos kardiologų bendruomenė, ir Amerikos kardiologijos koledžas.

„Pagal dabartines rekomendacijas geriausia taktika yra rekomenduoti derinti elgesio terapiją ir mesti rūkyti padedančius produktus.

Tačiau mes, gydytojai, nelabai sėkmingai vykdome šias rekomendacijas.

Viena vertus mums trūksta laiko, kad galėtume daugiau jo praleisti su pacientais, aptarti su jais galimus gyvenimo stiliaus pokyčius, patarti, kaip valdyti rizikos veiksnius.

Kita problema yra ta, kad rūkantieji pacientai nelabai gerai žino apie jiems gresiančius pavojus.

Nors kone visi rūkantieji žino, kad rūkymas sukelia vėžį, iš jų 50–60 proc. nežino, kad tai gali sukelti ir širdies priepuolį.

Taip pat daugelyje šalių žmonės nežino, kad širdies ir kraujagyslių ligas gali sukelti ir antrinis arba pasyvusis rūkymas, kai būnama šalia rūkančiojo“, – kalbėjo daktaras C.Pateris.

„Didelė dalis pacientų, nors ir žinodami apie riziką, nesiliauja rūkyti net patyrę miokardo infarktą ar insultą.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.