„Šie maisto produktai gali apsaugoti jus nuo tam tikrų vėžio tipų“, – perskaitė ji tai, kas parašyta ant plakato, kuriame pavaizduoti vaisiai ir daržovės.
Viena Stephanie močiutė sirgo plaučių vėžiu, o kita – storosios žarnos vėžiu ir abi jos valgydavo dauguma tų produktų, kurie buvo pavaizduoti plakate.
Be to, viena močiutė buvo imigrantė iš Irano, tad ji išliko ištikima tradicinei persų virtuvei, kurioje vyrauja smulkintos salotos, ant griliaus keptos daržovės ir granatai. Taip pat ji valgydavo žarnynui tinkančius fermentuotus maisto produktus, pavyzdžiui, naminį jogurtą ir marinuotas daržoves.
Stephanie ir kiti onkologijos mokslininkai siekia išsiaiškinti, ar žmogaus žarnyno bakterijų įvairovė gali nustatyti, ar žmogaus organizmas teigiamai reaguos į vėžio gydymą.
„Kai mes ištyrėme krūties bei plaučių vėžio pacientų išmatų mėginius, atradome, kad mikrobiome trūksta kai kurių svarbių bakterijų“, – pabrėžė chemijos inžinierė.
Tam tikrų žarnyno mikrobų trūkumas, ypatingai Firmicutes bacteria, gali paaiškinti, kodėl imuniniai kontrolinių punktų inhibitoriai, vaistai, blokuojantys vėžiui reikalingus baltymus ir padedantys sudaryti palankias sąlygas imuninės sistemos atsakui į vėžines ląsteles, kai kuriems pacientams neveikia.
„Mes tikime, kad šios bakterijos yra labai svarbios tam, kad imuninė sistema galėtų reaguoti į vaistus“, – paaiškino ji.
Kartu su kitu chemijos inžinieriumi Steve'u Van Dienu ji 2017-ųjų metų vasarą tyrė ryšį tarp žarnyno bakterijų ir vėžio. Jos kompanija pradėjo klinikinius tyrimus, kurių metu bus analizuojamos tam tikros žarnyno bakterijos ir kaip jos gali pagerinti kontrolinių punktų inhibitorių veiklą, sergant krūties arba nesmulkių ląstelių plaučių vėžiu.
„Mūsų tikslas yra sukurti terapiją, kuri padėtų pacientams, kurių organizmas nereaguoja į kontroliuojančių punktų inhibitorius, reaguoti į gydymą“, – atsakė S.Culler.
Jos kompanija siekia sukurti vaistą, kuriame būtų žarnyno bakterijų mišinys, kuris gydytų pacientų mikrobiomą, pažeistą antibiotikų ir prastos mitybos.
„Net sveikiems žmonėms gali trūkti šių žarnyno mikrobų, bet dažniausiai jų reikia vėžiu sergantiems asmenims arba tiems, kurių imuninės sistemos veikla yra sutrikusi“, – atkreipė dėmesį ji.
Nors sakoma, kad net 70 proc. imuninių ląstelių slypi žarnyne, kuris dažnai net vadinamas „antrosiomis smegenimis“, mokslininkai juo nesidomėjo iki pat 2005 metų.
Tais pačiais metais buvo net paskelbti tyrimo rezultatai, kurie patvirtino, kad nutukusių pelių žarnyno bakterijos buvo kitokios negu liesų.
Nuo to karto mokslininkai pradėjo nagrinėti žmonių bakterijų keitimą ir išmatų mikrobiotos transplantatų naudojimą, kad būtų sėkmingai gydomi žmonės nuo uždegiminių žarnyno ligų.
Per pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie nagrinėjo mikrobiomo vaidmenį, esant tokioms ligoms kaip depresija, autizmas, Parkinsono liga ir t. t.
Anot Kalifornijos universiteto Mikrobiomo inovacijos centro direktoriaus Robo Knighto, tirti mikrobiomą yra labai svarbu, nes tai gali padėti nustatyti, kaip pacientai reaguoja į tam tikrus skausmą malšinančius ar širdžiai skirtus vaistus.
„Mes ypatingai domimės maisto, vaistų ir žarnyno mikrobiomo sąveika“, – sakė jis.
Nors ryšys tarp žarnyno bakterijų ir sveikatos tapo aiškus, tačiau mokslininkai kol kas dar vargsta ieškodami būdų, kaip manipuliuoti mikrobiomu ir panaudoti jį gydymui.
„Mes dabar žinome daugiau nei bet kada anksčiau apie mikrobiomo įtaką lėtinėms ligoms, bet nežinome, kaip pakreipti mikrobiomą tam tikra kryptimi“, – atskleidė R.Knightas.
Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad gali būti įmanoma manipuliuoti mikrobiomu, kad būtų paveikiamas atsakas į gydymą.
Mokslininkų komanda iš Prancūzijos transplantavo žmonių, sėkmingai gydomų nuo vėžio, ir tų, kurių organizmas neatsako į kontrolinių punktų inhibitorius, žarnyno bakterijas pelėms.
Po kelių savaičių, kai naujos bakterijos atsidūrė graužikų žarnynuose, mokslininkai kas tris dienas dvi savaites suleisdavo joms vėžinių ląstelių ir inhibitorių. Vaistai veikė sumažindami navikus tik toms pelėms, kurios turėjo sėkmingai nuo vėžio išgydyto asmens bakterijų.
Po sėkmingų tyrimų kitas svarbus žingsnis – klinikiniai tyrimai su žmonėmis. Mokslininkai tirs, kaip vaistų nuo vėžio atsako dažnis yra susijęs su žarnyno įvairove ir mityba.
„Visi žinome, kad mityba yra svarbi, tačiau tuo pačiu visi norime sužinoti slaptą ingredientą, kuris pakeistų mikrobiomą, kad organizmas tinkamai reaguotų į vėžio gydymą. Kol kas to dar neatradome“, – pridūrė Teksaso universiteto profesorė Jennifer Wargo.
Parengta pagal smithsonianmag.com
