Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja rezidentė endokrinologė Kristina Liesionytė įspėjo, kad cukrinis diabetas – tai lėtinė ir brangiai kainuojanti liga.
Diabetu susergama, kai kasa gamina nepakankamai insulino arba organizmas negali jo veiksmingai panaudoti. Insulinas būtinas, kad gliukozė patektų iš kraujo į ląsteles ir būtų paversta energija.
Tiek insulino deficitas, tiek sutrikusi jo gamyba ir negebėjimas veikti ląstelėje didina gliukozės kiekį kraujyje – dėl to ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai. O tai reiškia, kad kyla didelis pavojus žmogaus sveikatai.
Situaciją blogina tai, kad liga ilgai yra nebyli, todėl dalis žmonių nežino, kad serga, pavyzdžiui, antrojo tipo diabetu. Diagnozė nustatoma tada, kai liga būna pažengusi ir pasireiškia sukeltomis komplikacijomis.
– Kiek laiko praeina nuo ligos pradžios iki tos dienos, kai žmogus sužino, kad serga diabetu?
– Pirmojo tipo cukrinis diabetas dažniausiai nustatomas anksti, nes jo pradžia audringesnė, simptomai ryškesni – ši liga nelieka nediagnozuota.
Nėra žinomas tikslus laikas nuo antrojo tipo cukrinio diabeto pradžios iki diagnozės nustatymo – tai gali trukti ir keletą metų.
Jei žmogus reguliariai lankosi pas šeimos gydytoją, rūpinasi sveikata, laiku atliekami reikiami tyrimai, diabetas ar ikidiabetinė būklė gali būti nustatyti laiku. Būtent komplikacijos yra tikrasis diabeto veidas.
– Kas atsitinka su kraujagyslėmis, kai jos tampa labiausiai pažeidžiamos?
– Visiems pacientams gresia pavojus, kad išsivystys antrojo tipo cukrinio diabeto komplikacijos. Kartu su diabetu neretai nustatomas padidėjęs kraujospūdis, nutukimas, padidėjusi lipolizė (riebalų skaidymas organizme), padidėjęs kraujo riebalų kiekis, suaktyvėjusi krešėjimo sistema. Visa tai neigiamai veikia kraujagysles. Dėl šių veiksnių kyla kraujagyslių sienelių vidinio sluoksnio pažeidimų, vystosi oksidacinis stresas, sisteminės uždegiminės reakcijos.
Kadangi sutrikdoma pusiausvyra tarp kraujagyslių sieneles atpalaiduojančių ir sutraukiančių medžiagų, atsiranda krešumo sistemos pokyčių, lipidų apykaitos sutrikimų, skatinamas trombų formavimasis. Tai skatina aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų vystymąsi.
Gydytojai pacientus turi informuoti, kokie pavojai tyko. Jie turi būti mokomi valdyti ligą.
Dar reikėtų atkreipti dėmesį į metabolinį sindromą, kuris pasireiškia sutrikusia glikemija nevalgius arba jau išsivysčiusiu diabetu, taip pat pilviniu nutukimu, dislipidemija, padidėjusiu kraujospūdžiu.
Metabolinis sindromas iki pusantro karto padidina mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip miokardo infarktas, riziką.
– Kam gresia padidėjęs cholesterolis? Ar jis būna labiau paplitęs tik tarp sergančiųjų diabetu?
– Cholesterolio kiekio padidėjimas vargina ne tik sergančiuosius diabetu. Jei nustatomas antrojo tipo cukrinis diabetas, cholesterolio apykaitos sutrikimas yra dar pavojingesnis nei nesergant diabetu, jis vadinamas aterogenine dislipidemija. Bėda ta, kad diabetas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ir jų didėjimą, o joms įtrūkus ar išopėjus pradeda formuotis trombai kraujagyslėse. Dėl šių priežasčių sergantieji diabetu ir turi didesnę kraujagyslinių komplikacijų tikimybę.
– Kokiais būdais įmanoma mažinti blogųjų kraujo riebalų kiekį?
– Svarbu reguliuoti ne tik gliukozės, bet ir cholesterolio lygį kraujyje. Tai iš dalies yra mūsų rankose, nes šiuos rizikos veiksnius mes galime pakeisti.
Sveikas gyvenimo būdas ir fizinis aktyvumas padeda išvengti grėsmingų komplikacijų. Tai susiję su naujų įpročių ugdymu ir gyvensenos keitimu – būtina peržiūrėti darbo ir poilsio režimą, laikytis tam tikrų mitybos principų, skirti daugiau dėmesio aktyviam laisvalaikiui. Taip pat gali būti paskirti vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje, pavyzdžiui, statinai ar įvairios natūralios priemonės.
– Ar yra duomenų, kad tam tikra mityba gali tausoti kraujagysles?
– Siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų progresavimo galioja bendri sveikos mitybos principai: rekomenduojama rinktis platų maisto produktų racioną, mažinti gyvūninės kilmės riebalų, druskos, cukraus kiekį maiste, riboti perdirbtų maisto produktų, alkoholio vartojimą, didinti skaidulinių medžiagų turinčių maisto produktų vartojimą.
Mokslininkų susidomėjimą taip pat kelia Japonijos gyventojų ilgaamžiškumas, nedidelis sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Ne vieną dešimtmetį yra tiriami šios šalies gyventojų mitybos įpročiai.
Tradicinis japonų patiekalas „natto“, kuris gaunamas fermentuojant pupeles, yra valgomas daugiau nei tūkstantį metų.
Mokslininkams pavyko atskleisti unikalią „natto“ sudėtį. Tai biologinių medžiagų junginys, papildytas ne tik maistingosiomis medžiagomis, bet ir ypatingu fermentu, kuris „natto“ garbei buvo pavadintas natokinaze.
Šis fermentas pasižymi įvairiapusiu veikimu. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad natokinazė teigiamai veikia kraujotakos sistemą, mažindama trombocitų ir eritrocitų sulipimą, taip pat aktyvina natūralią trombus tirpinančią sistemą, vadinamą fibrinolize, teigiamai veikia kraujagyslių sieneles. Kalbant paprasčiau, natokinazės fermentas gerina viso kūno kraujotaką ir padeda apsisaugoti nuo trombų formavimosi.
Atlikta ne viena mokslinė studija, kuriose dalyvavo pacientai, sergantys nedidelio laipsnio hipertenzija. Yra išvadų, kad natokinazė gali mažinti tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį.
Nors dar nėra duomenų apie klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvavo sergantieji diabetu, galima daryti prielaidą, kad natokinazė taip pat gali turėti teigiamą poveikį kraujotakai, svarbi ir pacientams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas.
– Kodėl diabetu sergantys pacientai yra raginami papildyti mitybą antioksidantais? Kuo jie yra naudingi?
– Nuo seno žinomi natūralūs antioksidantai, kurie saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Vienas stipriausių yra hidroksitirozolis – polifenolis, išgrynintas iš alyvuogių ekstrakto. Jo poveikis įrodytas ne tik eksperimentiniais, bet ir klinikiniais tyrimais.
Antioksidantų vaidmuo labai svarbus. Kai sutrinka pusiausvyra tarp laisvųjų radikalų ir antioksidacinės sistemos, kyla oksidacinis stresas, o tai reiškia, kad organizme pradeda vykti uždegiminiai procesai.
Nustatyta, kad hidroksitirozolis stabdo antioksidacinį stresą, taip pat sisteminį uždegimą skatinančias reakcijas, jis teigiamai veikia kraujagyslių sieneles. Nors kol kas trūksta įrodymų, patvirtinančių tai klinikinėje praktikoje, yra teorinė prielaida, kad vartojant hidroksitirozolį kaip antioksidantą jis teigiamai veiks kraujotaką, jei sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat diabetu, metaboliniu sindromu.
– Kokiai daliai diabetu sergančių pacientų augaliniai preparatai gali padėti kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolį? Kokias efektyvias augalines medžiagas išskirtumėte?
– Nustačius širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat cukrinį diabetą, kartu su gyvensenos įgūdžių lavinimu, mitybos koregavimu gali būti vartojami natūralūs preparatai. Įvairių rizikos veiksnių turintiems pacientams – jei yra aukštas kraujospūdis, antsvoris, jei yra šeiminis polinkis sirgti lėtinėmis ligomis, rūkantiems, dirbantiems sėdimąjį darbą ir kitaip kenkiantiems savo kraujotakai – praverstų fermento natokinazės derinys su hidroksitirozoliu.
Europos kardiologų ir Europos aterosklerozės draugijos gairėse nurodyta, kad gydant dislipidemiją (siekiant sumažinti blogojo cholesterolio kiekį) gali būti vartojamas raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių preparatas, kuriame yra monakolino K. Yra nustatyta, kad įmanoma sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje iki penktadalio, jei per parą suvartojama ne mažiau kaip 10 mg monakolino.
Natokinazės ir monakolino K preparatai gali būti skiriami kartu su pagrindiniu medikamentiniu gydymu, ypač tai naudinga pacientams, sergantiems diabetu, kuriems būtina ne tik gliukozės, bet ir dislipidemijos kontrolė. Tiek sudėtimi, tiek veikimo mechanizmu monakolinas K yra panašus į lovastatiną, o tai – statinų grupės medikamentas, skiriamas dislipidemijai gydyti.
Tačiau tai nereiškia, kad natūralūs preparatai galėtų būti vartojami vietoj vaistų. Augaliniai junginiai – tai papildoma galimybė reguliuoti dislipidemiją kartu su kitomis kompleksinėmis priemonėmis.
Nors cukrinis diabetas yra dar neišgydoma liga, mokslininkai ieško būdų, kaip užkirsti kelią ligos atsiradimui ir progresavimui, klinikinėje praktikoje daug dėmesio skiriama individualizuotam gydymui.
Tačiau šios ligos valdymas yra ne tik gydytojo darbas, bet ir paciento atsakomybė.
