Lietuvius per atostogas užpuola ne tik viduriavimas: patarė, kaip apsisaugoti

Atostogos – malonus reikalas, tačiau iš atostogų galime parsivežti ir nemalonių ligų! Tad ką reikia atlikti prieš atostogas ir per atostogas, kad sumaniai išvengtumėte bet kokios rizikos?

Vėmimas ir viduriavimas – dažna kelionių ligų pasekmė.<br>123rf.com nuotr.
Vėmimas ir viduriavimas – dažna kelionių ligų pasekmė.<br>123rf.com nuotr.
Grybelis – nemaloni, neestetiška, tačiau sveikatai ne itin pavojinga ar mirtina liga. Grybeliai mus supa visur – namuose, mašinose, traukiniuose, pirtyse, lovose ar net ant kilimo, tačiau jų išnaikinti – neįmanoma.<br>123rf nuotr.
Grybelis – nemaloni, neestetiška, tačiau sveikatai ne itin pavojinga ar mirtina liga. Grybeliai mus supa visur – namuose, mašinose, traukiniuose, pirtyse, lovose ar net ant kilimo, tačiau jų išnaikinti – neįmanoma.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 24, 2019, 1:48 PM, atnaujinta Apr 24, 2019, 1:48 PM

Ragina nepamiršti prevencijos

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinio skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė portalui lrytas.lt pasakojo, kad Lietuvoje kasmet registruojami įvežtiniai retų užkrečiamųjų ligų atvejai. 2018 m. buvo nustatyti 8 įvežtiniai dengė karštligės atvejai, 6 maliarijos atvejai, 2 vidurių šiltinės atvejai, 4 virusinio hepatito A atvejai.

„Priklausomai nuo kelionės krypties, keliautojai gali užsikrėsti ir kitomis Lietuvoje nepaplitusiomis infekcinėmis ligomis, pvz., tropinėmis parazitozėmis, čikungunija, zikos virusine infekcija, Vakarų Nilo karštlige, geltonąja karštlige ir kt. Užsikrėtimo rizika priklauso nuo vietovės, į kurią vykstama, šalies sanitarinės būklės, gyvenimo sąlygų, kelionės trukmės, jos pobūdžio ir kitų veiksnių.

Nuo kai kurių infekcinių ligų keliautojus gali apsaugoti skiepai, nuo maliarijos – tinkamas antimaliarinių vaistų vartojimas.

Į sveikatos priežiūros įstaigas dėl skiepų rekomenduojama kreiptis likus 4-6 savaitėms iki kelionės, kad pasiskiepijus susidarytų imunitetas dar iki kelionės.

Vykstant į kai kurias šalis, skiepas nuo geltonosios karštligės yra privalomas. Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimas yra reikalingas, kaip įrodymas apie atliktą skiepą. Tarptautinis skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimas įsigalioja praėjus 10 dienų po vakcinacijos nuo geltonosios karštligės ir galioja visą gyvenimą“, – teigė specialistė.

Informaciją apie rekomenduojamus skiepus keliautojams rasite čia

Jei užklupo negalavimai

Kaip dažniausia kelionių liga įvardijamas viduriavimas. Šio negalavimo priežastis – nebūtinai sugedęs ar užterštas maistas. Dažnai viduriavimą sukelia valgiai, prie kurių europiečių skrandis nėra įpratęs. Specialistai teigia, kad klasikinė mitybos taisyklė – gaminti garuose, virti, lupti arba apskritai egzotišką maistą pamiršti.

Mitybos specialistų nuomone, ypač svarbu atkreipti dėmesį į vandens kokybę. Jei įmanoma, reikia jį virinti, be to, gerti tik iš butelių, kurie buvo laikomi uždaryti. Taip pat atsisakyti ledo kubelių, nes nežinia, koks vanduo buvo užšaldytas. Visada teikite pirmenybę šviežiai paruoštiems maisto produktams. Bet jei, atrodytų, tinkamai maitinotės, o jus ėmė kamuoti viduriavimas, būtinai pereikite prie angliavandenių gausaus maisto: valgykite ryžius, makaronus, bananus. Žinoma, susirgus ūmine liga būtini ir atitinkami vaistai. Kokių pasiimti į kelionę, turėtumėte pasitarti su šeimos gydytoju.

Tačiau kelionėje jus gali varginti ir priešingas negalavimas – vidurių užkietėjimas. Jei taip nutiks, jus kamuos išsipūtęs pilvas, persivalgymo pojūtis. Medicinos požiūriu, šis virškinimo sutrikimas paprastai nėra pavojingas, bet nuo jo kenčiančio žmogaus gyvenimo kokybė suprastėja. Dažnai sunku nustatyti, kas iš tikrųjų sukėlė šią problemą. Bet esama veiksnių, kurie tikrai kalti dėl vidurių užkietėjimo. Mažas fizinis aktyvumas, neįprastas maistas ir pakitęs dienos režimas. Žmonės, kurių lėtas žarnyno darbas, užsisakę viešbutį su maitinimu „viskas įskaičiuota“, turėtų kuo daugiau vartoti daržovių, vaisių, uogų, gerti daug skysčių, kad būtų kompensuojamas jų trūkumas, atsiradęs dėl prakaitavimo.

Šlapimo pūslės uždegimas – dar viena keliautojų bėda. Dažnas, išlipęs iš vandens, mėgsta su šlapiu šaltu maudymosi kostiumu atsigulti ant gulto – dėl tokio įpročio daugelis moterų per atostogas pasigriebia šlapimo pūslės uždegimą. Be to, nereikėtų sėdėti šaltai ir ant šaltų vietų, nes tai susilpnina imuninės sistemos mechanizmus ir padidina infekcijos pavojų.

Vasarą tyko ir kojų grybelis. Kaip jo išvengti? Grybeliu galima užsikrėsti ten, kur vaikščiojama basomis, – ant kilimais išklotų viešbučio kambarių grindų ir prie baseino. Paprasčiausios apsisaugojimo nuo kojų ir pirštų grybelio priemonės – paplūdimio šlepetės, visuomet gerai iššluostyti tarpupirščiai. Be to, kojos turi gauti daug oro ir šviesos, nes grybeliui patinka drėgmė. Jei kojos stipriai prakaituoja, būtina vartoti dezodorantus, kurie sumažina prakaitavimą. Niežti, nervina ir negražiai atrodo. Teigiama, kad 70 procentų žmonių bent kartą buvo pasigavę kojų ar nagų grybelį. Ypač vasarą.

Pietinėse šalyse vabzdžių įgėlimas gali baigtis nemalonesnėmis problemomis nei varginantis niežėjimas. Juk vabzdžiai – ir ligų platintojai. Kelionių ekspertai pataria vakarais rengtis drabužiais, per kuriuos vabzdžiai negalėtų įgelti, ir vartoti specialias apsaugos priemones. O jei jau įgėlė, niežėjimą sumažina specialūs kremai, želė ir pieštukai. 

Ką būtina turėti vaistinėlėje?

Koks turėtų būti kelioninės vaistinėlės turinys? Kelionėje būtina turėti: vaistų, slopinančių pykinimą, ypač juntamą plaukiant jūra ar per ilgas keliones automobiliu, nuo skrandžio skausmų ir spazmų, dezinfekcijos priemonės, jodo, tvarstį, pleistrų, žnyples, plataus veikimo spektro antibiotikų, kurie padėtų visais atvejais, – nuo vidurinės ausies uždegimo iki pūliuojančių krūminių dantų.

Medikai pataria į kelionę pasiimti dvigubą būtinų vaistų kiekį: pusę – į rankinį bagažą, pusę – į lagaminą.

 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.