Tačiau vėžys nuolat evoliucionuoja, todėl sunku tiksliai nustatyti, ar tam tikros priemonės gali padėti visiems pacientams. Apie visa tai išskirtinai lrytas.lt papasakojo „Bayer“ kompanijos pasaulinės plėtros vadovas dr. Volkeris Wagneris, kuris jau daug metų dirba onkologijos bei hematologijos srityje su klinikiniais tyrimais.
„Mano manymu, vėžio kilmių ieškojimas yra gana sudėtingas ir labai skiriasi priklausomai nuo vėžio tipų. Kai kurie vėžiniai susirgimai yra susiję su toksinėmis medžiagomis, tad oro tarša irgi yra priskiriama prie rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, mes žinome, kad mezoteliomą sukelia asbestas.
Mityba taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Žinoma, nėra taip, kad jeigu valgysite daug raudonos mėsos ar mėsainių, susirgsite storosios žarnos vėžiu, tačiau tai padidina riziką. O išsivystys vėžys ateityje ar ne, priklauso nuo kitų veiksnių, genų.
Štai kai kurie pacientai yra atsparesni. Juk visi žino, kad rūkymas gali iššaukti plaučių vėžį, bet kai kurie sako: „Mano dėdė visą gyvenimą rūkė ir nesusirgo vėžiu“. Ką aš noriu pasakyti yra tai, kad rūkymas ir plaučių vėžys turi stiprų sąryšį, bet visų organizmai skirtingi ir kiekvieno asmens reakcija į rizikos veiksnius taip pat skiriasi“, – sakė jis.
Mityba prisideda prie vėžio vystymosi
V.Wagnerio teigimu, laikui bėgant supratimas apie vėžio biologiją pasikeitė, tačiau iki galo dar sunku rasti atsakymą, kodėl vėžys nuolat keičiasi ir kodėl vienų pacientų organizmas teigiamai reaguoja į gydymą, o kitų – ne.
„Mes žinome skirtingus vėžio tipus su skirtingomis biologijomis. Štai skrandžio vėžys labai skiriasi nuo krūties vėžio. Nors žmonės dažnai galvoja, kad vėžys yra vėžys, tai skirtingi tipai, labai skirtingos ligos. Ir net jei pažvelgtumėte į pacientus su tokių pačių tipų navikais, jie iš tiesų turi labai skirtingas ligos eigas“, – kalbėjo vadovas.
Kai kurie pacientai su tuo pačiu vėžio tipu gyvena ilgiau negu kiti, dar kiti reaguoja geriau į gydymą ir individualūs veiksniai atlieka didžiulį vaidmenį tame. Mityba taip pat turi didžiulę svarbą, ypatingai vėžio vystymesi ir gydyme.
„Turiu omenyje ne tai, kad tam tikrų produktų valgymas išgydys vėžį, bet mityba yra svarbi vėžio evoliucionavime. Galima palyginti kitų šalių rezultatus. Štai Amerikoje, kur mityboje vyrauja raudona mėsa, yra daugiau storosios žarnos vėžio atvejų, negu Japonijoje, kur žalia mėsa nėra tokia svarbi mitybos dalis.
Japonijoje daugiau valgoma sūdytos žuvies, todėl skrandžio vėžiniai susirgimai yra dažnesni šioje šalyje. Kaip ir sakiau, mityba vėžio vystymesi atlieka svarbų vaidmenį, tačiau kiek tai turi poveikio gydyme, priklauso nuo tam tikrų veiksnių“, – aiškino V.Wagneris.
Šalutiniai vėžio gydymo poveikiai
Kraujo sistema, dar vadinama hematopoetine sistema, yra atsakinga už kraujo kūnelių gamybą žmogaus organizme ir taikant tam tikras gydymo terapijas, pavyzdžiui, chemoterapiją, tų kūnelių gali sumažėti ir kilti problemų vėl jų kiekį atstatant.
„Kai pacientai patiria šalutinių poveikių, tokių kaip leukocitų, trombocitų, hemoglobino kiekio sumažėjimas, anemijos išsivystymas ir panašiai, po daugumos terapijų hematopoetinė sistema atsigauna pati, tačiau tai gali užtrukti kelias savaites.
Tokios ligos kaip krūties, plaučių ar prostatos vėžys, terapijos paprastai nenaikina sistemos, bet gali turėti poveikį. Tačiau kadangi leukemijos liga kyla iš kraujo sistemos, po agresyvaus gydymo sistemai gali būti itin sunku arba neįmanoma pačiai atsigauti. Tam, kad sistema atsistatytų, reikia tam tikro vitaminų ir elementų kiekio organizmui.
Todėl sergant vėžiu labai svarbu, kad pacientas su mityba gautų kuo įvairiausių vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų, kurių reikia, kad organizmas galėtų atsigauti po taikomo gydymo“, – pabrėžė V.Wagneris.
