Moterys, kurios antibiotikus vartoja daugiau nei du mėnesius, turi didesnę riziką patirti širdies priepuolį ar insultą.
Ekspertai mano, kad ilgalaikis vaistų vartojimas naikina sveikąsias žarnyno bakterijas – sukuria disbalansą, kuris padidina uždegimus, susiaurina kraujagysles ir žaloja širdį.
Jie mano, kad antibiotikų žala neišnyksta ir ilgainiui padėtis tik blogėja, todėl kuo dažniau moteris gyvenime vartoja antibiotikus, tuo didesnė rizika.
Mokslininkai, stebėję 36,5 tūkst. moterų JAV, rado, kad daugiau nei 60-ies metų amžiaus moterys, kurios antibiotikus vartojo daugiau kaip du mėnesius, per artimiausius aštuonerius metus dažniau susirgo širdies ligomis nei tos, kurios nevartojo vaistų.
40–59 metų amžiaus asmenims rizika padidėjo 28 proc.
Jaunesnėms nei 40 metų moterims nebuvo pastebimo poveikio.
Mokslininkas dr. Yoriko Heianza iš New Orleano (Tulanas) universiteto sakė: „Ištyrus antibiotikų vartojimo trukmę įvairiuose suaugusiųjų amžiaus etapuose, mes nustatėme ryšį tarp ilgalaikio vartojimo vidutiniame amžiuje bei padidėjusios insulto rizikos ir širdies ligų per ateinančius aštuonerius metus.“
„Kadangi šios moterys vyresnės, joms dažnai reikėjo daugiau antibiotikų, kartais ilgesniam laikotarpiui, taip pat antibiotikų vartojimo istorija gali būti didele dalimi prisidėjusi prie ryšio tarp antibiotikų ir širdies ir kraujagyslių ligų senyvame amžiuje.“
Mokslininkai, paskelbę savo išvadas „European Heart Journal“, pabrėžė, kad nors bendra santykinė rizika padidėjo, absoliuti rizika išliko nedidelė.
Jie sakė, kad tik šešioms moterims iš 1000, vartojančioms antibiotikus mažiausiai du mėnesius, tektų patirti žalą širdžiai ar arterijoms.
Antibiotikai yra sukurti naikinti pavojingas bakterijas, kurios sukelia ligas ir infekcijas.
Tačiau šiame procese jie taip pat sunaikina naudingas bakterijas, keičia žarnyno ekosistemos pusiausvyrą ir padidina virusų, parazitų ir infekcinių grybelinių organizmų riziką.
Mokslininkas prof. Lu Qi, Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos mitybos ekspertas, sakė: „Antibiotikų naudojimas yra pats svarbiausias veiksnys, keičiantis žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą.“
„Ankstesni tyrimai parodė ryšį tarp žarnų mikrobiotinės aplinkos pokyčių ir uždegimų bei kraujagyslių susiaurėjimo, insulto ir širdies ligų“.
Šis tyrimas yra didžiausias ilgalaikis tyrimas dėl ryšio tarp antibiotikų vartojimo ir širdies ligų.
Dažniausios antibiotikų vartojimo priežastys tarp moterų buvo plaučių, šlapimo takų infekcijos ir dantų problemos.
Profesorius Qi pridūrė: „Mūsų tyrimas rodo, kad antibiotikai turėtų būti naudojami tik tada, kai jie yra būtini.“
„Atsižvelgiant į galimą ilgalaikį, išliekantį nepageidaujamą poveikį, kuo trumpesnis antibiotikų vartojimo laikas, tuo geriau.“
Nacionalinė sveikatos taryba (NHS) desperatiškai bando sumažinti antibiotikų naudojimą, kad būtų išvengta didėjančios tikimybės tam tikrų bakterijų tapimo neveiksniomis.
Taip yra todėl, kad pernelyg didelis antibiotikų vartojimas sukelia kenksmingų bakterijų vystymąsi, galinčių atsispirti gydymui.
Kuo daugiau antibiotikų naudojama, tuo stipresnės tampa bakterijos – taip pat nuo 1980-ųjų nebuvo parduota jokios naujos antibiotikų rūšies.
Daugiau nei 3 tūkst. žmonių per metus miršta Didžiojoje Britanijoje dėl tam tikrų bakterijų proveržio, o Nacionalinė sveikatos taryba per metus šiai problemai spręsti išleidžia 180 mln.
Parengta pagal „Daily Mail“
