Medikai įspėja: ši bakterija gali sukelti vėžį, o ja užsikrėsti labai lengva

Skausmas, pilvo pūtimas, pykinimas, raugėjimas, rėmuo, prastas kvapas iš burnos – daugelis žmonių mano, kad dėl šių negalavimų kaltas persivalgymas. Bet kalta gali būti bakterija Helicobacter pylori, kurią tyrinėtojai vadina išmaniąja – ji sugeba išgyventi net veikiama stiprios druskos rūgšties.

Lietuvoje skrandžio ir dvylikapirštės žarnos bakterija yra užsikrėtę apie 50–60 procentų gyventojų.<br>123rf nuotr.
Lietuvoje skrandžio ir dvylikapirštės žarnos bakterija yra užsikrėtę apie 50–60 procentų gyventojų.<br>123rf nuotr.
Jei vargina skrandžio sutrikimai, pavyzdžiui, jaučiamas pilnumas, skausmas „duobutėje“, būtina ieškoti, ar nėra bakterijos.<br>123rf nuotr. 
Jei vargina skrandžio sutrikimai, pavyzdžiui, jaučiamas pilnumas, skausmas „duobutėje“, būtina ieškoti, ar nėra bakterijos.<br>123rf nuotr. 
Profesorius L.Kupčinskas sakė, kad Vakaruose auga mažai vaikų, kurie būna užsikrėtę H.pylori, nebent tai būtų pabėgėlių ar emigrantų atžalos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Profesorius L.Kupčinskas sakė, kad Vakaruose auga mažai vaikų, kurie būna užsikrėtę H.pylori, nebent tai būtų pabėgėlių ar emigrantų atžalos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas A.Česas įspėjo – jei kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, reikia sunerimti, ar tai nėra ženklas, kad atsirado opa.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas A.Česas įspėjo – jei kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, reikia sunerimti, ar tai nėra ženklas, kad atsirado opa.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 1, 2019, 11:34 AM, atnaujinta Jun 1, 2019, 11:38 AM

Nusilpus imuninei sistemai ši bakterija ima daugintis. Dėl tokios infekcijos atsiveria opos skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje, vystosi net skrandžio vėžys.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pavojingą bakteriją nešioja beveik pusė žmonijos. Mažiau išsivysčiusiose šalyse užkrėstumas didesnis – 70–80 procentų populiacijos, Europos ir Šiaurės Amerikos valstybėse – 20–30 procentų.

Lietuvoje skrandžio ir dvylikapirštės žarnos bakterija yra užsikrėtę apie 50–60 procentų gyventojų – panašiai kaip kokioje Afrikoje.

Ką daryti nustačius skrandyje šią bakteriją? Gydytis antibiotikais ar ne? Tai sudėtingas klausimas, dėl kurio diskutuoja mokslininkai visame pasaulyje.

Yra tokia nuomonė, kad maži kiekiai Helicobacter pylori (H.pylori) bakterijų gali būti naudingi organizmui, o didesni – pragaištingi.

Bėda ta, kad ši bakterija plinta per seiles, todėl ja galima užsikrėsti net bučiuojantis. Pavojingą užkratą gali turėti ir daugiau šeimos narių ar net visa šeima. Tačiau tai nereiškia, kad visi susirgs skrandžio vėžiu.

Kita vertus, ar galima šią bakteriją vadinti svetimkūniu? Yra žinoma, kad kai kuriose šalyse daugiau kaip pusė gyventojų yra šios bakterijos nešiotojai.

Kartais gydymas plataus spektro antimikrobiniais vaistais padaro meškos paslaugą – stiprėja bakterijos atsparumas, todėl savo toksinais ji sugeba dar labiau apnuodyti žmogaus organizmą.

Jau nepakanka įprastų antibiotikų dozių norint sunaikinti bakteriją H.pylori.

Neretai ji atlieka savo tylųjį darbą, nes daug kas pablogėjusios savijautos priežasčių ieško kitur.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos prezidentas Alvydas Česas įspėjo – jei dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, reikėtų sunerimti, ar tai nėra ženklas, kad atsirado opa.

Viena skrandžio vėžio priežasčių – bakterija, kuri sukelia opaligę. Jei nesunaikinama ši bakterija, opaligė atsinaujina ir ilgainiui gali išsivystyti vėžys.

Yra žinoma, kad išsivysčiusiose šalyse ji sukelia iki 75 proc., o besivystančiose – net 90 proc. skrandžio vėžio atvejų.

Lietuvoje bakterija H.pylori smarkiai išplitusi, ja galime užsikrėsti bučiuodamiesi, bendraudami. Išsigydyti įmanoma vartojant antibiotikus, tačiau galima ir pakartotinai užsikrėsti.

O tai reiškia, kad būtina kartoti gydymą, kai tik atsinaujina opaligė. Atsparus mikroorganizmas gali tūnoti žmogaus organizme metų metais ar net iki paskutinės dienos.

Tai rodo ir prastėjantys opaligės gydymo rezultatai, nes ši liga vis sunkiau pasiduoda antibiotikams.

Prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje skrandžio vėžiu dažniausiai susirgdavo 60–70 metų žmonės, dabar – dešimtmečiu jaunesni.

„Neaišku, kodėl skrandžio vėžys nusitaiko į vis jaunesnius žmones ir kodėl šia liga serga sveiką gyvenimo būdą pasirinkę asmenys“, – pripažino A.Česas.

Dar viena tendencija – šiuo metu kur kas dažniau nustatoma agresyvių skrandžio vėžio formų. Manoma, kad tai gali būti susiję su mitybos ypatumais, įvairių medikamentų vartojimu ir kitais nepalankiais veiksniais.

Pajutus pirmuosius skrandžio negalavimus ypač svarbu žinoti, kiek galima vartoti nereceptinius vaistus.

Net onkologams yra mįslė, kodėl vieni suserga piktybine liga, o kiti – ne. Bet niekas neabejoja, kad yra tam tikras ryšys tarp šios bakterijos ir skrandžio vėžio.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas profesorius Limas Kupčinskas – vienas specialistų, į kurio nuomonę atsižvelgiama ruošiant Europos rekomendacijas, kaip reikėtų gydyti H.pylori bakterijos sukeliamą infekciją.

– Ar visi asmenys, kurie yra užsikrėtę, turi vartoti antibiotikus?

– Vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojams ši infekcija yra dažna. Manoma, maždaug 50–60 proc. jų turi šią bakteriją. Tačiau vaikų užkrėstumas siekia vos 10 proc., o studentiško amžiaus jaunuolių – apie 25 proc. Tai Kauno klinikų duomenys.

Bakterija H.pylori turi įdomią istoriją. Ilgą laiką buvo manoma, kad skrandžio ląstelės gamina didelės koncentracijos druskos rūgštį, todėl niekas ir neieškojo skrandyje blogųjų bakterijų.

Pasirodo, bakterija H.pylori yra prisitaikiusi gyventi būtent tokioje terpėje. Tai paaiškėjo maždaug prieš trisdešimt metų.

O pavojingiausios žmogui bakterijos, pavyzdžiui, šiltinės, maliarijos, sifilio sukėlėjai, buvo aptiktos gerokai anksčiau – XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje.

Tuo metu niekas apie H.pylori nežinojo. Ši tyla truko iki 1989-ųjų, kai Australijos mokslininkai pirmą kartą aptiko skrandyje ir vėliau išaugino šią bakteriją. Buvo įrodyta, kad tai – pagrindinė skrandžio opaligės priežastis. Šis atradimas padėjo australų mokslininkams gauti Nobelio premiją, o kitiems medikams – sėkmingai gydyti opaligę.

Dar vienas svarbus faktas – įrodymas, kad bakterija gali sukelti skrandžio uždegimą. Daugeliui žmonių tai lengvas, o kartais nesukeliantis jokių simptomų uždegimas.

Tačiau kai kuriems žmonėms dėl lėtinio uždegimo vystosi skrandžio atrofija, o tai – priešvėžinė būklė. Dėl šios priežasties tokie asmenys turi didesnį pavojų susirgti skrandžio vėžiu.

– Kodėl Lietuvos ir Europos duomenys, susiję su pavojingos bakterijos paplitimu, labai skirtingi?

Bakterija H.pylori įmanoma užsikrėsti ankstyvoje vaikystėje – maždaug iki penkerių metų. Dažniausiai užkratas vaikui patenka kartu su motinos seilėmis. Vyresnio amžiaus vaikai užsikrečia kur kas rečiau, nes susidaro vadinamasis skrandžio gleivinės imunitetas, o tai apsaugo nuo infekcijos.

Pavojingos bakterijos plitimas priklauso nuo daug veiksnių. Manoma, kad dėl Antrojo pasaulinio karo audrų, ekonominės suirutės, prastų higienos sąlygų kurį laiką šios bakterijos nešiotojai buvo didžioji dalis gyventojų. Kai Vakarų šalyse ėmė augti ekonomika, gerėjo kasdienis gyvenimas, infekcija ėmė savaime nykti.

Pastaruoju metu Vakaruose auga mažai vaikų, kurie būna užsikrėtę H.pylori, nebent tai būtų pabėgėlių ar emigrantų atžalos.

Tarp suaugusiųjų, pavyzdžiui, Skandinavijoje, bakterijos H.pylori nešiotojais liko tik vyresnio ir brandaus amžiaus žmonės, kuriems šis užkratas pateko dar vaikystėje.

Užsikrėtusieji sudaro apie 25–30 proc. šios amžiaus grupės.

Pastaruoju metu Lietuvoje dvidešimtmečiai ar trisdešimtmečiai kur kas rečiau kenčia dėl šios priežasties. Tai rodo mūsų atlikti tyrimai, pavyzdžiui, prieš 25 metus atlikę tyrimus, kuriuose dalyvavo Kauno medicinos studentai, aptikome, kad kas antras yra užsikrėtęs bakterija H.pylori, o dabar tokių yra perpus mažiau – tik kas ketvirtas.

Tai – pavyzdys, kaip natūraliai mažėja infekcija. Mūsų duomenimis, Lietuvoje vaikų, kurie turi bakteriją H.pylori, yra vos dešimtadalis.

– Kodėl sergamumas skrandžio vėžiu Lietuvoje ir Vakarų Europoje smarkiai skiriasi?

– Dar vienas požymis, kuris mus atitolina nuo ekonomiškai išsivysčiusių šalių, – sergamumas skrandžio vėžiu. Kadangi Vakaruose kur kas mažiau gyventojų, užsikrėtusių pavojinga bakterija, rečiau pasitaiko skrandžio vėžio atvejų – maždaug perpus mažiau nei Lietuvoje.

Tiesa, skrandžio vėžys turi ir daugiau veiksnių. Manoma, kad bakterinė infekcija didina sergamumą šia onkologine liga apie 1,5–2 kartus.

– Ar reikia gydyti visus žmones, kuriems aptikta bakterija H.pylori?

– Jei vargina skrandžio sutrikimai, pavyzdžiui, jaučiamas pilnumas, skausmas „duobutėje“, būtina ieškoti, ar nėra bakterijos. Aptikus ją būtina skirti antibiotikų.

Kita vertus, žmonėms, kurie neturi jokių nusiskundimų, nereikia panikuoti, jiems tokie tyrimai nėra būtini.

– Kodėl dažnai prireikia ne vieno, o kelių antibiotikų?

– Dažnai būna reikalingas dviejų ar trijų antibiotikų derinys, nes sudėtinga sunaikinti bakteriją.

Tie patys vaistai yra naudojami ir kitoms ligoms gydyti.

Jei žmogus kartą jau sirgo plaučių uždegimu ir gavo antibiotikų, bet tąkart jų dozės nepakako sunaikinti bakteriją H.pylori, ilgainiui ji gali pasidaryti atspari.

Ši sudėtinga situacija liečia ne tik Lietuvą, bet ir Pietų Europos valstybes, kur antibiotikų vartojimas dažnai būna nepagrįstas. O Skandinavijoje, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, kur antibiotikai vartojami racionaliai, tokios bėdos dar nėra.

Tai rodo, kad lazda turi du galus, – būtina naikinti bakteriją H.pylori, bet neturėtume masiškai vartoti antibiotikų užklupus virusinės kilmės karščiavimui, peršalimui.

Vėliau tai gali atsirūgti.

– Kokiais būdais įmanoma aptikti pavojingą sukėlėją?

– Skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimas gali užmaskuoti bakterijos H.pylori buvimą, todėl reikia laiku išsitirti. Atliekant endoskopijos tyrimą, imant biopsijai reikalingą skrandžio audinį galima nustatyti bakteriją H.pylori, taip pat tiriant kraują ar išmatas.

Dar vienas metodas – kvėpavimo testas, kurį ateityje galėsime taikyti Kauno klinikose. Tai neinvazinis metodas, kai iškvepiamame ore ieškoma bakterijos medžiagų apykaitos produktų.

Skrandis pasidaro ypač jautrus

Bakterija H.pylori sugeba prisitaikyti netgi skrandyje, kuriame yra druskos rūgšties. Skrandyje ji išskiria fermentą ureazę, kuri skaido šlapimo rūgštį į anglies dvideginį ir amoniaką. Šios medžiagos sukelia raugėjimą, prastą kvapą burnoje.

Dėl jų sutrinka virškinimas, nes neutralizuojamas skrandžio sulčių rūgštingumas. Tačiau skrandžio rūgšties reikia, kad išsiskirtų tulžis, kuri būtina skaidyti riebalus plonosiose žarnose.

Bakterija slopina skrandžio gleivių gamybą, todėl skrandis pasidaro jautrus aštriam maistui, kofeinui, alkoholiui, prasideda skrandžio gleivinės uždegimas, vėliau atsiranda opų.

Bakterija yra itin atspari. Yra pastebėta, kad plataus spektro antibiotikais neįmanoma įveikti šios infekcijos. Šis mikroorganizmas sugeba apsisaugoti.

Tokios ligos kaip ūminis ir neūminis gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, skrandžio vėžys, nevirškinimas – tai požymis, kad šių bakterijų susikaupė labai daug.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.