Dėl to kaltas ne tik dalies visuomenės nusistatymas prieš skiepus. Virusai gali lengviau plisti ir vaikų darželiuose, kuriuose neretai dėl vietų trūkumo grupės yra perpildytos.
Portale lrytas.lt trečiadienį rašėme, kad beveik ketvirtadalyje ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, bent viena grupė yra perpildyta. Dėl to didėja užkrečiamųjų ligų, traumų tikimybė ir kyla kitos grėsmės sveikatai.
Tokią realybę atskleidė šiemet Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų atliktas reprezantatyvus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų saugos sveikatai vertinimas.
Dar gegužės pradžioje Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC) pranešė, kad stebima ir didėjanti sergamumo vėjaraupiais tendencija. Ta proga „Lrytas TIESIOGIAI“ laidos studijoje svečiavosi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas, kurį kalbino laidos vedėja Liucija Lenkauskaitė.
– Kaip sparčiai auga susirgimų vėjaraupiais skaičiai? Kiek per metus suserga vaikų?
– Jau eilę metų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad sukurdami modernų pasaulį mes sukūrėme ir galimybę plisti naujoms arba atgimti senoms, jau kartais net ir užmirštoms užkrečiamosioms ligoms. Per pastaruosius 50 metų pasaulio mastu netgi keturis kartus išaugo sergamumas įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis.
Ne atsitiktinai šiais 2019 metais PSO tarp 10 pagrindinių grėsmių pasaulio žmonių sveikatai įvardijo ir grėsmes susirgti eile užkrečiamųjų ligų. Viena šių grėsmių yra skiepų atsisakymas, kai jie yra prieinami.
Kalbant apie vėjaraupius, tai yra liga, kurią sukelia virusas. Iš vienos pusės jis yra labai lakus, labai greitai plinta, iš kitos pusės – šitam virusui mes neturime imuniteto, jeigu nebuvome su juo susidūrę, ir visi esame labai jam imlūs. Kitaip sakant, jeigu su juo susidursime ypač artimoje namų aplinkoje (šis virusas, yra labai jautrus išorės aplinkos poveikiui, ultravioletiniams spinduliams, todėl dažniausiai plinta namų sąlygomis, arba uždaruose kolektyvuose ir, aišku, šaltuoju metu), tai iš dešimties žmonių 9 susirgs.
Paprastai šie susirgimų protrūkiai kartojasi kas 2, kas 5 metus. Taigi šiais metais per pirmąjį pusmetį mes jau diagnozavome beveik 15 tūkstančių susirgimų vėjaraupiais – tiek, kiek praėjusiais ir ankstesniais metais diagnozuodavome per visus metus.
Nenuostabu, kad tėveliai daug žino apie šią ligą. Mūsų, ULAC tinklapyje, kur, „Google Analytics“ duomenimis, apsilanko per 1 mln. 300 tūkst. unikalių vartotojų, dažniausiai tėveliai skaito ir domisi informacija apie vėjaraupius.
Auga paskiepytų nuo vėjaraupių vaikučių skaičius. Palyginti su praėjusiais ir užpraėjusiais metais, paskiepytų nuo šio viruso vaikų skaičius išaugo 27 procentais.
– Ar vėjaraupiais užsikrečia daugiausia darželinukai, ar ir vyresni žmonės?
– Užsikrėsti gali bet kuris asmuo, bet dažniausiai serga 2-6 metų amžiaus vaikučiai. Kūdikiai iki 1 metų šia liga serga daug sunkiau (skiepyti vaikus galima tik nuo 9 mėnesių), o vyresni vaikai paprastai perserga ja lengviau. Suaugusiesiems ligos eiga jau gali būti sunkesnė, kaip ir sunkesnės komplikacijos.
Vaikučiams pagrindinė komplikacija, kuri pasireiškia maždaug apie 5 procentams susirgusiųjų, yra ta, kad supūliuoja žaizdelės ir lieka randai. O juk žinote, ką vėliau reiškia, pavyzdžiui, merginai, jeigu ant veido liko randai.
Užtai viena svarbiausių rekomendacijų, jeigu vaikutis jau susirgo, stengtis, kad jis kuo mažiau jis kasytųsi.
Galima prisiminti tuos „varlyčių vakarėlius“, kai anksčiau susirgusius vėjaraupiais vaikus tepdavo briliantine žaluma. Kodėl taip darydavo? Iš vienos pusės, nes taip matosi, kada atsiranda nauji bėrimai vietose, kur dar nepatepta ta žaluma, iš kitos pusės taip buvo daroma dezinfekcija, kad į žaizdelę neįneštų bakterinės infekcijos.
Dabar turime daug veiksmingesnes priemones, kurios ne tik dezinfekuoja, bet ir nuima niežulį, taigi mažėja rizika, kad susidarys randai.
Iš kitos pusės, ypač vyresniame amžiuje susirgus vėjaraupiais, galimos įvairios kitos komplikacijos, netgi invazinės ligos. Mikropasaulis neatleidžia klaidų: jeigu mes sudarysime galimybę užkrečiamoms ligoms plisti, tai jos ir plis. Dar daugiau – jos gali sukelti įvairias komplikacijas.
Štai, atrodytų, gripas – tokia nekalta infekcija. Bet ja kiekvienais metais suserga 5-10 proc. gyventojų ir apie 20 proc. vaikučių. Gripas yra daugiausiai mūsų biudžetui kainuojanti užkrečiamoji liga, kuri mums visiems atsieina per 22 milijonus eurų – tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainuoja vien tiesioginio gripo gydymo išlaidos. Dar daugiau – virš 30 milijonų eurų – sudaro netiesioginio gydymo išlaidos. Tai čia aš kalbu tik apie gydymo išlaidas, o kur dar kitos išlaidos, kiek netenka mūsų pramonė, ką reiškia, kai tėveliai negali eiti į darbą, nes serga jų vaikučiai.
Grįžtant prie vėjaraupių – lygiai taip pat. Jeigu per metus suserga 15 tūkstančių (šiais metais tiek susirgo jau per pusmetį), beveik visi, pasveiks be kažkokių komplikacijų, bet, vis dėlto, tai yra tam tikra finansinė našta.
– Ar suaugusiųjų sergamumas dažnėja?
– Su suaugusiais yra kita situacija. Dabar mes galime aiškiai atsakyti, kodėl geriau paskiepyti vaikutį, o ne, kaip kai kurios mamytės galvoja, leisti persirgti – neva, kuo mažesnis persirgs, tuo lengvesne forma liga praeis.
Iš tiesų problema yra kita – šitas virusas sukelia ne tik vėjaraupius. Vėjaraupiai yra pirminė jo sukeliama liga, kuria dažniausiai perserga vaikai. Bet persirgus vėjaraupiais virusas lieka latentinėje formoje nugaros smegenų mazguose. Toliau jau laukia loterija: maždaug dviems žmonėms iš dešimties vėliau išsivysto kita liga – vadinamoji juostinė pūslelinė. Tai reiškia, kad pažeisto nervo vietoje atsiranda skausmingi bėrimai. Tą vietą skauda ir, deja, tos neuralgijos gali labai dažnai pasikartoti. Tai yra labai nemaloni liga.
Taip nutinka dėl įvairių priežasčių nusilpus imunitetui. Ši liga gali atsirasti ir jaunesniame amžiuje, bet dažniausiai pasireiškia tiems, kuriems jau yra virš 50 metų.
O paskiepijus viruso organizme nelieka, tik stimuliuojama imuninė sistema. Kuo toliau, tuo daugiau tėvelių tai supranta.
Suaugusiesiems, jeigu nežinote, ar sirgote vėjaraupiais, ar ne, reikėtų pasiskiepyti. Ypač rekomenduojama pasiskiepyti tam tikroms tikslinėms grupėms: visų pirma tiems, kas dirba su vaikais, taip pat jaunoms moterims, kurios ruošiasi tapti mamytėmis, nes būtent nėščiosioms susirgti vėjaraupiais labai pavojinga – galimos įvairios sunkios komplikacijos, iki persileidimo ir taip toliau. Atitinkamai reikėtų pasiskiepyti visiems, kurių imunitetas dėl tam tikrų priežasčių nusilpęs.
– Ar tiesa, kad skiepai vaikams ir suaugusiems skiriasi ir suagusiesiems jie kainuoja kelis kartus brangiau?
– Taip. Vaikučiams vakcinos viena dozė, priklausomai nuo to, kur skiepysis, gali kainuoti 30-70 eurų. Suaugusiesiems skirta vakcina yra visiškai nauja, nors ir nukreipta prieš tą patį virusą, bet kitokia. Ji, mano žiniomis, „Endemike“ kainuoja 167 eurus. Pinigai yra nemaži, bet tai yra galimybė išsaugoti jūsų sveikatą.
– Vienas mano artimas draugas, būdamas maždaug 21 metų, persirgo vėjaraupiais ir iki šiol prisimena, kaip sunkiai sirgo. Taigi, tie 167 eurai, atrodo, kad vis dėlto to verti. Visi žino, kad suaugusiame amžiuje vėjaraupiais tikrai labai sunku sirgti.
– Lygiai taip pat prisiminkime, ką reiškia persirgti gripu, kai vėliau prireikia persodinti širdį. Su vėjaraupiais irgi gali būti labai sudėtingos komplikacijos. Jeigu tai tampa invazine infekcija, ji gali pažeisti bet kuriuos organus.
Iš kitos pusės suaugusiam žmogui vien aukšta temperatūra alina organizmą. Be to, beria ne tik odą, kaip mes įsivaizduojame. Gali išberti ir burnos gleivinę, akių gleivinę, šlapimo takų gleivinę, taigi vien šlapinimasis tampa labai skausmingu. Taip, kad tai yra tikrai gana sudėtinga infekcija, ypač vyresniame amžiuje.
– Pakalbėkime apie kitą tarp vaikų populiarią ligą – skarlatiną. Ar tiesa, kad susirgimų ja irgi padaugėjo?
– Taip. Susirgimų skarlatina per pastaruosius metus išaugo 2,8 karto. Skarlatina jau yra diagnozuota daugiau kaip 2 100 žmonių. Tai iš vienos pusės galima sieti su susirgimais vėjaraupiais, nes paprastai po susirgimų vėjaraupiais pakilimo padaugėja ir susirgimų skarlatina.
Reikia suprasti, kad skarlatiną sukelia vadinamasis a grupės beta hemolizinis streptokokas. Jeigu kalbėti paprasčiau, tai yra pati pikčiausia iš tos grupės bakterijų ir labai plačiai paplitusi mūsų nosiaryklėse.
Dažniausiai maži, ką tik gimę vaikučiai neserga, nes turi antikūnius gavę iš mamų, o suaugę žmonės būna jau persirgę arba lengvesne forma, arba net nežino, kad jau gali turėti antikūnius. Bet, kaip tyrimai rodo, tarp moksleivių virš 10 metų amžiaus yra apie 20-25 proc. tų, kurie turi nosiaryklėje tą bakteriją. Tai reiškia, kad šitie vaikučiai vaikystėje, arba vėliau, jau būdami suaugę, vėlgi nusilpus imunitetui dėl tų pačių vėjaraupių, arba dėl gripo, arba dėl kitų priežasčių (viskas tarpusavyje susiję) gali susirgti sterptokoko sukelta skarlatina.
Kokia tai infekcija? Paprastai dažniausiai tai būna pūliniai, uždegimai gerklėje ar tonzilėse, bet gali būti ir įvairūs kitokie pūliniai susirgimai. Jeigu tai nueis į kitus organus, ypač jeigu tai bus invazinės formos ,ir išplis per kraują, gresia širdies, inkstų, kepenų ir panašios ligos.
Skarlatina yra pakankamai reta, bet maždaug apie 10 procentų žmonių, kuriems a grupės beta hemolizinis streptokokas sukelia ligą, ji pasireiškia skarlatinos forma. Tai reiškia, kad pakyla aukšta temperatūra, skauda gerklę, galvą, pasireiškia bendri negalavimo simptomai ir po kiek laiko atsiranda specifiniai bėrimai.
Skarlatina taip pat galima užsikrėsti kalbant, kosint, čiaudint arba netgi per užterštus aplinkos daiktus. Ką reiškia užteršti aplinkos daiktai? Pasakysiu, kaip pavyzdį: kambario temperatūroje paliktame svieste apie dvi paras bakterija gali išlikti ir išlaikyti tas savybes tokias, kad jo suvalgęs kitas žmogus gali užsikrėsti.
Kokios apsaugos priemonės? Vakcinos nėra. Jeigu susidursi su pakankama bakterijos doze, bet nebus pakankamo imuniteto, gali susirgti. Tai apsaugos priemonė yra šiuo atveju higiena.
