Pirma tokia Panevėžyje
Užvakar pirmą kartą Panevėžio respublikinėje ligoninėje pacientui įsiūtas širdies darbą reguliuojantis defibriliatorius.
Iki šiol tokias operacijas atlikdavo tik Vilniaus ir Kauno universitetinės klinikos.
Intervencinis kardiologas Tomas Vasylius defibriliatorių įsiuvo jaunam, praėjusią savaitę klinikinę mirtį patyrusiam vyrui.
T.Vasylius aiškino, kad tai nedidelis aparatėlis, kuris pastoviai analizuoja žmogaus kardiogramą ir sutrikus ritmui grąžina normalų širdies darbą.
„Kitaip sakant, pacientas dabar prie savęs visad tarsi turės personalinę reanimacijos brigadą“, – operacija džiaugėsi T.Vasylius.
Ištiko klinikinė mirtis
Medikai antrąjį gyvenimą dovanojo Panevėžio rajono Antrojo Paežerių kaimo gyventojui 38 metų Kęstučiui Adomavičiui. Vyras yra bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ šaltkalvis ir vairuotojas.
Širdis žmogui sustojo baigiantis darbo dienai. Jis jau buvo persirengęs ir su bendradarbiais laukė paskutinių darbo dienos minučių.
Praėjus parai po operacijos, ligonis dar gulėjo reanimacijos palatoje, bet operavęs gydytojas leido jį aplankyti.
„Nieko neprisimenu, tik staiga diena baigėsi, atsibudau reanimacijoje apraizgytas laideliais ir vamzdeliais“, – sakė sveikstantis vyras.
Ar skaudėjo per operaciją? Juk viską matė, girdėjo ir turbūt jautė?
K.Adomavičius šyptelėjęs tarė, kad buvo galima iškęsti.
Niekas nerodė katastrofos
K.Adomavičius jau seniai turėjo bėdų dėl širdies. Vyrui nuolat trikdavo širdies ritmas, tad jis nuolat lankėsi pas kardiologus.
„Nebuvo įsiūtas joks širdies stimuliatorius, jį kamavo paprasti ritmo sutrikimai, nuo kokių žmogus šiaip jau nemiršta. Tyrimai nerodė nieko, iš ko būtų buvę galima nuspėti katastrofą“, – sakė operavęs gydytojas.
Bet K.Adomavičių darbe ištiko klinikinė mirtis. Laimė, šalia buvo bendradarbiai, jie iškvietė greitąją pagalbą ir iki jai atvykstant kolegą ėmė gaivinti patys.
Teisingi bendradarbių veiksmai padėjo išgelbėti jauno vyro gyvybę. Greitosios pagalbos brigada tęsė jo gaivinimą.
Jaunas, todėl sveiksta
Atgabentas į ligoninę K.Adomavičius atsidūrė reanimacijoje, parą jam buvo prijungtas dirbtinio kvėpavimo aparatas.
„Operuoti planavome pirmadienį, bet dėl infekcijos tai padarėme tik užvakar“, – sakė T.Vasylius.
Medikas paaiškino, kuo defibriliatorius skiriasi nuo įprasto širdies stimuliatoriaus. Stimuliatoriai įsiuvami, kai būna pernelyg sulėtėjęs pulsas – širdies darbas. Tada įsiūtas aparatas palaiko normalų dažnį. Defibriliatoriai reikalingi pacientams, kuriems pulsas yra per dažnas, širdis dirba smarkiau nei turėtų.
„Šie naujoviški defibriliatoriai implantuojami, kai būna didelė rizika, kad žmogus gali mirti. Tam įtakos turi buvę infarktai, įgimtos širdies ligos ir kiti veiksniai. Kitu atveju implantuojami po jau įvykusios katastrofos, kaip kad dabar“, – kalbėjo medikas.
Pasak jo, K.Adomavičius į ligoninę pateko labai sunkios būklės, bet organizmas jaunas, todėl gan greit ėmė sveikti.
Laideliai nutiesti į širdį
T.Vasylius paciento kairėje krūtinės ląstos pusėje padarė panašiai 5–7 centimetrų ilgio pjūvį, po oda suformavo kišenę ir į ją įdėjo aparatėlį. Įtaisas pora dygsnių pritvirtintas prie odos, kad neslankiotų, nenukeliautų į pažastį. Defibriliatoriaus laideliai per veną nutiesti į širdį.
„Aparatas, kurio parametrus mes suprogramuojame iš anksto, pats viską analizuoja“, – aiškino gydytojas.
Defibriliatoriaus veikimo laikas 5–10 metų, kol išsikrauna baterija. Po oda nešiojantis širdies darbą reguliuojantį įtaisą žmogus nuolat lankosi pas gydytojus, tikrinama baterijos būklė. Kai ji ima sekti, pakeičiama.
Iš ligoninės K.Adomavičius galės vykti į reabilitaciją.
Vyriškis turės labai saugotis, kol žaizda gyja, o vėliau galės džiaugtis visaverčiu gyvenimu.
Aparatūra – kaip sostinėje
Tokios operacijos Vilniaus ir Kauno universitetinėse ligoninėse atliekamos jau dešimtmetis, o Panevėžys neturėjo nei tinkamos aparatūros, nei specialistų. Šiemet už europines lėšas ir mūsų miestas įsigijo beveik du milijonus eurų kainavusią modernią įrangą. Du gydytojai gali atlikti tokias operacijas.
Už defibriliatorius pacientams mokėti nereikia. Priklausomai nuo modelio, jie kainuoja apie 4 tūkst. eurų.
Šalyje pacientų, kuriems reikalingi defibriliatoriai, nėra daug, jie skaičiuojami dešimtimis. Tokioms operacijoms šiemet panevėžiečiai medikai į universitetinius centrus išsiuntė penkis ligonius iš mūsų regiono.
Kas nutiktų ligoniams, jei nebūtų galimybės implantuoti defibriliatorių?
„Jie mirtų. Prasidėjus skilvelių virpėjimui įvyksta staigi mirtis, jei nieko šalia nėra. Pats žmogus nespėja išsikviesti pagalbos. Daro skrodimą ir nieko neranda, tiesiog sakoma, kad sustojo širdis“, – kalbėjo kardiologas.
Kardiologas 41 metų T.Vasylius yra kaunietis, medicininio darbo karjerą kadaise pradėjęs Panevėžyje, vėliau ilgus metus dirbęs Kaune, o prieš trejus metus su šeima vėl grįžęs į Panevėžį. Jo žmona yra endokrinologė.
