Ekspertai jau seniai kalbėjo, kad padidėjęs kraujospūdis gali neigiamai paveikti pažinimo funkcijas. Naujas Londono universiteto koledžo tyrimas rodo, kad žala gali būti padaryta keli dešimtmečiai prieš pasireiškiant simptomams.
Mokslininkai mano, kad maždaug nuo 36 iki 53 metų amžiaus yra „jautrus laikotarpis“, kai aukštas kraujospūdis ypač kenkia smegenims.
Tyrėjai panaudojo informaciją apie 500 žmonių grupę. Jie visi buvo stebėti nuo pat gimimo.
Dalyvių kraujospūdis buvo tiriamas visą gyvenimą ir per pastaruosius kelerius metus, kai jiems buvo nuo 69 iki 71 metų, buvo stebimos jų smegenys.
Tyrėjai nustatė, kad tiems, kurių kraujospūdis nuo 36 iki 53 metų buvo aukštas ar pakilęs, pažinimo funkcija pasiekus 71-uosius metus sumažėjo. Baltojoje medžiagoje, jungiančioje skirtingas šių tiriamųjų smegenų dalis, buvo didesni tarpai.
„Lancet Neurology“ žurnale specialistai teigė, kad tai yra pažinimo sutrikimo ir demencijos požymiai.
Aukštas kraujospūdis, kitaip žinomas kaip hipertenzija, pasireiškia vienam iš trijų suaugusiųjų, maždaug 17-likai milijonų žmonių Britanijoje ir 75-iems milijonams JAV. Hipertenzija neturi simptomų, todėl žmonės nežino, kad ja serga.
Šiuo metu bendrosios praktikos gydytojai reguliariai tiria kraujospūdį pagal Nacionalinės sveikatos tarybos pateiktą sveikatos patikrinimo programą, kuri taikoma žmonėms nuo 40 metų.
Vis dėlto tyrėjai teigė, kad kraujo spaudimas turėtų būti pradėtas tikrinti anksčiau.
„Ši unikali asmenų grupė, prisidėjusi prie viso savo gyvenimo tyrimo, jau suformavo mūsų supratimą apie veiksnius, darančius įtaką sveikatai visą gyvenimą. Išvados rodo, kad aukštas kraujospūdis galėjo paveikti net ir 30-mečių smegenų sveikatą po keturių dešimtmečių.
Mes nustatėme, kad nuo 36 iki 53 metų padidėjęs kraujospūdis turėjo didžiausią ryšį su mažesniu smegenų gebėjimu pažinti ir padidėjusia baltosios medžiagos smegenų pažeidimų rizika vėlesniame gyvenime.
Spėjame, kad dėl šių pokyčių laikui bėgant gali suprastėti smegenų veikla, pavyzdžiui, susilpnėti mąstymas ir pasikeisti elgesys, taigi, reikia atkreipti dėmesį į kraujospūdį gyvenimo viduryje, jei ne anksčiau“, – kalbėjo profesorius Jonathanas Schottas.
„Nors šis tyrimas turi tęstis, kad būtų išsiaiškinta kraujospūdžio įtaka demencijos rizikai, išvados atskleidė šį tą naujo apie mechanizmą, kuriuo hipertenzija gali pakenkti smegenims“, – teigė tyrimą finansavęs Jungtinės Karalystės (JK) Alzheimerio tyrimų skyriaus direktorius dr. Carolis Routledge.
„Kadangi šio tyrimo dalyviai yra vienodo amžiaus ir buvo stebimi visą gyvenimą, tyrėjai gali padaryti svarių įžvalgų apie veiksnius, darančius įtaką jų smegenų sveikatai.
Aukštas kraujospūdis vidutinio gyvenimo laikotarpiu yra vienas iš svarbiausių gyvenimo būdo rizikos veiksnių, sukeliančių demenciją, kurį galime lengvai stebėti ir valdyti.
Tyrimai jau parodė, kad jeigu būtų mesta daugiau pajėgų aukšto kraujospūdžio gydymui pastaraisiais metais, tai galėtų pagerinti vyresnių kartų smegenų sveikatą.
Ką reiškia turėti aukštą kraujo spaudimą?
Aukštas kraujospūdis (arba hipertenzija) retai turi pastebimų simptomų. Bet jei jis negydomas, padidėja rimtų problemų, tokių kaip širdies priepuoliai ir insultai, rizika.
Daugiau nei vienam iš keturių suaugusiųjų yra padidėjęs kraujospūdis, nors daugelis to net nenumano.
Vienintelis būdas sužinoti, ar jūsų kraujospūdis aukštas, yra pasitikrinti.
Jei kraujospūdis per aukštas, jis papildomai apkrauna kraujagysles, širdį ir kitus organus, tokius kaip smegenys, inkstai ir akys.
Nuolatinis aukštas kraujospūdis gali padidinti rimtų ir potencialiai pavojingų gyvybei ligų riziką, tokių kaip:
- širdies ligos;
- širdies smūgis;
- širdies nepakankamumas;
- periferinių arterijų liga;
- aortos aneurizmos;
- inkstų ligos;
- kraujagyslinė demencija.
Parengta pagal dailymail.co.uk
