Dėl šių ligų lietuviai miršta dažniausiai. Kas sumažintų jų riziką?

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pirma mirčių priežastimi Lietuvoje. Nuo šių ligų mirštama net 2,5 karto dažniau, nei nuo onkologinių.

Kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė pasidžiaugė, kad ir Lietuvoje yra prieinama pati moderniausia, jokiems tarptautiniams standartams nenusileidžianti, diagnostinė bei gydomoji kardiologinė pagalba.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė pasidžiaugė, kad ir Lietuvoje yra prieinama pati moderniausia, jokiems tarptautiniams standartams nenusileidžianti, diagnostinė bei gydomoji kardiologinė pagalba.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pirma mirčių priežastimi Lietuvoje. Nuo šių ligų mirštama net 2,5 karto dažniau, nei nuo onkologinių.<br>123rf nuotr.
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pirma mirčių priežastimi Lietuvoje. Nuo šių ligų mirštama net 2,5 karto dažniau, nei nuo onkologinių.<br>123rf nuotr.
Vienas didžiausių rizikos veiksnių anksti patirti miokardo infarktą ar insultą yra ir dažna genetinė liga – šeiminė hipercholesterolemija, dėl kurios drastiškai padidėja blogojo cholesterolio kiekis ir kraujagyslės pradeda labai greitai senti.<br>123rf nuotr.
Vienas didžiausių rizikos veiksnių anksti patirti miokardo infarktą ar insultą yra ir dažna genetinė liga – šeiminė hipercholesterolemija, dėl kurios drastiškai padidėja blogojo cholesterolio kiekis ir kraujagyslės pradeda labai greitai senti.<br>123rf nuotr.
Jeigu šeiminė hipercholesterolemija laiku nediagnozuojama, ankstyvos aterosklerozės rizika padidėja 10–20 kartų.<br>123rf nuotr.
Jeigu šeiminė hipercholesterolemija laiku nediagnozuojama, ankstyvos aterosklerozės rizika padidėja 10–20 kartų.<br>123rf nuotr.
Reguliarus širdies sveikatos tikrinimas ir rizikos įvertinimas yra būtinas.<br>123rf nuotr.
Reguliarus širdies sveikatos tikrinimas ir rizikos įvertinimas yra būtinas.<br>123rf nuotr.
Nepaisant teigiamų tendencijų kasmet pasaulyje dėl kardiovaskulinių ligų miršta 17 milijonų žmonių, iš kurių apie 25 proc. yra staigios širdinės mirtys.<br>123rf nuotr.
Nepaisant teigiamų tendencijų kasmet pasaulyje dėl kardiovaskulinių ligų miršta 17 milijonų žmonių, iš kurių apie 25 proc. yra staigios širdinės mirtys.<br>123rf nuotr.
Pirmosios 6 valandos įvykus infarktui – pačios svarbiausios. Jei per tą laiką medikams pavyksta atkurti sutrikusią širdies raumens kraujotaką, mirštamumas nuo infarkto nesiekia kelių procentų.<br>123rf nuotr.
Pirmosios 6 valandos įvykus infarktui – pačios svarbiausios. Jei per tą laiką medikams pavyksta atkurti sutrikusią širdies raumens kraujotaką, mirštamumas nuo infarkto nesiekia kelių procentų.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Sep 29, 2019, 10:42 AM, atnaujinta Sep 30, 2019, 10:19 AM

Tačiau yra ir gerų žinių: progresas šių ligų diagnostikos ir gydymo srityje labai spartus. Vis atsiranda naujos technologijos, gydymo metodikos ir vaistų grupės. Didžioji dalis šių naujienų buvo pristatyta rugsėjį Paryžiuje vykusiame Europos kardiologų draugijos kongrese, pritraukusiame per 30 tūkstančių dalyvių.

Kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė pasidžiaugė, kad ir Lietuvoje yra prieinama pati moderniausia, jokiems tarptautiniams standartams nenusileidžianti, diagnostinė bei gydomoji kardiologinė pagalba.

„Visgi širdies ir kraujagyslių ligos pas mus išlieka pirma mirčių priežastimi. 2017 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,1 proc. visų mirusiųjų – 48,1 proc. vyrų ir 63,4 proc. moterų“, – liūdna statistika pasidalijo gydytoja.

Yra ir teigiamų tendencijų

Miokardo infarkto rizika ypač sparčiai didėja perkopusiems keturiasdešimtmetį asmenims.

Anot Ž.Petrulionienės, vienareikšmio atsakymo, kodėl taip yra, nėra: „Priežastys dažniausiai būna kompleksinės. Dažniausiai tai lemia įvairių rizikos veiksnių paplitimas ir bloga jų kontrolė. Įrodyta, kad didžiausios naudos mažinant sergamumą ir mirtingumą duoda pirminė prevencija: gyvensenos rizikos veiksnius koreguojančių priemonių visuma, apsauganti nuo aterosklerozės progresavimo ir pirmųjų ligos pasireiškimų“.

Tačiau pradeda ryškėti ir pirmosios teigiamos tendencijos: darbingo amžiaus gyventojų grupėje nuo 40 iki 65 metų mažėja mirčių nuo išeminės širdies ligos ir insulto. Gali būti, kad tam nemažai įtakos turėjo ir prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje buvo pradėta taikyti Nacionalinė pirminės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Pirmasis jos etapas vykdomas šeimos medicinos centruose, o jo tikslas – nustatyti žmones, turinčius padidintos rizikos veiksnius.

Kaip sumažinti riziką susirgti?

Kiekvienais metais pirminės sveikatos priežiūros specialistai, tai yra šeimos medikai – gydytojai ir slaugytojai, patikrina per 250 tūkst. darbingo amžiaus vyrų ir moterų, dar nesirgusių širdies ir kraujagyslių ligomis. Specializuotuose pacientų ištyrimo kardiovaskulinės prevencijos padaliniuose pastaraisiais metais išsamiai ištiriama per 17 tūkstančių didelės rizikos asmenų.

Kaip pastebėjo profesorė, išnagrinėjus pagrindinių rizikos veiksnių paplitimą ir dinamiką matyti, kad tebevyrauja tie patys rizikos veiksniai: dislipidemija, arterinė hipertenzija, rūkymas, pilvinis nutukimas, metabolinis sindromas ir cukrinis diabetas.

„Ypatingos reikšmės rizikos didėjimui turi ir kiti gyvensenos rizikos veiksniai: nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ar nutukimas, ypač pilvinis.

Todėl gydytojai rekomenduoja vartoti mažiau sočiųjų riebalų, iki minimumo mažinti kenksmingų transriebalų, didinti polinesočiųjų riebalų (jūrinės ir augalinės kilmės), daugiau pilno grūdo produktų, daržovių, vaisių ir žuvies, mažiau druskos ir cukraus.

Svarbu didinti reguliarų fizinį aktyvumą: bent 150 minučių per savaitę skirti vidutinio sunkumo mankštai (tai sudarytų po 30 minučių 5 dienas per savaitę) ar 75 minučių per savaitę (po 15 min. per penkias savaitės dienas) imtis energingos fizinės veiklos, arba tai derinti.

Reikia palaikyti ir normalų kūno masės indeksą (KMI), kuris neturėtų viršyti 20–25. Vyrų juosmens apimtis turėtų būti ne didesnė, nei 94 cm, o moterų – ne didesnė nei 80 cm.

Labai svarbu nerūkyti. Ši taisyklė taikoma bet kokioms tabako formoms“, – įspėjo Ž.Petrulionienė.

Sergamumą didina ir stresas

Sergamumą ŠKL didina ir socioekonomiai bei psichosocialiniai rizikos veiksniai, užsitęsusios stresinės būklės.

„Žemas socioekonominis lygis, socialinės pagalbos trūkumas, stresas darbe ar namuose, priešiškumas, depresija, nerimas ir kiti psichikos sutrikimai prisideda prie ŠKL rizikos didėjimo ir blogesnės prognozės. Minėtų veiksnių nebuvimas yra susijęs su žemesne ŠKL išsivystymo rizika ir geresne prognoze.

Psichosocialiniai veiksniai yra tarsi barjeras, apsunkinantis visaverčio gydymo, gyvenimo būdo pokyčių, geresnės sveikatos pacientams ir visiems gyventojams siekimą.

Vis labiau akivaizdu, kad kardiovaskulinės rizikos vertinimą būtina praplėsti už tradicinių rizikos veiksnių ribų. Visiškai aišku, kad mus supanti aplinka ne tik daro didelę netiesioginę įtaką gyvensenos rizikos veiksniams, pavyzdžiui metimui rūkyti, fizinio aktyvumo padidinimui, mitybai, bet taip pat turi ir tiesioginį poveikį. Štai PURE studija parodė ryšį tarp ore esančių kietųjų dalelių kiekio padidėjimo ir kardiovaskulinių įvykių“, – teigė gydytoja.

Situaciją blogina ir genetinė rykštė

Anot profesorės, prevencines priemones reikėtų pradėti taikyti ir sveiką gyvenseną skiepyti netgi nuo vaikystės. Už tai vis garsiau pasisakoma ir tarptautiniuose kongresuose, nes net kai kurių 40-mečių ir 50-mečių kraujagyslėse jau randami nebylūs ateroskleroziniai pakitimai, vieną dieną galintys tapti organizmo bomba ir sukelti miokardo infarktą, insultą ar staigią mirtį.

Vienas didžiausių rizikos veiksnių anksti patirti miokardo infarktą ar insultą yra ir dažna genetinė liga – šeiminė hipercholesterolemija, dėl kurios drastiškai padidėja blogojo cholesterolio kiekis ir kraujagyslės pradeda labai greitai senti.

„Tai liga, kai šeimoje karta iš kartos paveldimas geno defektas, dėl kurio padidėja cholesterolio kiekis kraujyje. Iki šiol mes neturėjome duomenų, koks šios paveldimos labai sunkios ligos dažnis yra Lietuvoje, bet pradiniai duomenys rodo, kad pas mus ji gali būti dažnesnė nei kitose Europos šalyse. Gali būti, kad didesnis jos dažnis susijęs ir su didesniu sergamumu bei mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Dabar manoma, kad ja serga vienas iš 200 gyventojų, bet mes turime duomenų, bet kai kuriose šalyse, ši liga gali būti dar dažnesnė ir Lietuva patenka kaip tik į šią grupę. Prognozuojama, kad Lietuvoje šeiminės hipercholesterolemijos dažnis gali būti 1 iš 67.

Absoliučiais skaičiais, jei ligos paplitimo dažnis yra 1 iš 200, ja gali sirgti apie 14 tūkst. žmonių. Bet su kiekvienu atveju susijusi šeima, visi pirmos eilės giminaičiai, kuriuos taip pat reikia tirti. Kadangi Lietuvoje sergamumo mastai gali būti 3 kartus didesni, galime turėti apie 42 tūkst. sergančiųjų“, – paskaičiavo Ž.Petrulionienė.

Pasaulyje minėta liga įvardijama kaip labai rimta problema, todėl šalys jungiasi į tarptautinius šios ligos stebėsenos junginius. Lietuva taip pat dalyvauja keliose tarptautinėse programose. Vienoje iš jų susijungusios daugiau nei 60 pasaulio valstybių ir jų vis daugėja.

Laiku nediagnozavus rizika išauga iki 20 kartų

Jau kelerius metus Lietuvoje vykdoma sunkiausios ir agresyviausios dislipidemijos formos – paveldimos šeiminės hipercholesterolemijos – atrankos ir stebėsenos programa.

„Pagal stebėsenos programą šeimos medicinos centruose pradėti atlikti kraujo riebalų (lipidų) tyrimai – lipidograma ir atrinkti asmenys, kurių MTL, kitaip tariant – blogasis cholesterolis yra padidėjęs. Pastebėta, kad didelei daliai vidutinio amžiaus asmenų šis rodiklis ženkliai padidėjęs ir galėtų būti siejamas su įgimtu riebalų pertekliumi kraujyje – dislipidemija.

Tai svarbu, nes, jeigu ši genetiškai determinuota liga laiku nediagnozuojama, ankstyvos aterosklerozės rizika padidėja 10–20 kartų.

Pasaulinė statistika skelbia, kad iš turinčių minėto geno mutaciją mažiausiai 50 proc. vyrų iki 50 metų ir 30 proc. moterų iki 60 metų susirgs koronarine širdies liga, jeigu šeiminė hipercholesterolemija nebus diagnozuota anksti ir nebus pradėtas gydymas.

Ypač ieškome šios ligos, kai šeimoje buvo ankstyvų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ankstyvų infarktų, insultų. Galimi du šios ligos tipai: Vienas yra dažnesnis, bet lengvesnis, antrasis – labai sunki ligos forma. Jis daug retesnis, bet tokiais atvejais aterosklerozė prasideda dar vaikystėje ir jau tokiame amžiuje gali sukelti infarktu gresiančią koronarinę širdies ligą“, – paaiškino gydytoja.

Be šeimos istorijos, šeiminė hipercholesterolemija įtariama ir tais atvejais, jei žmogui infarktas įvyksta palyginti jauname amžiuje – iki 50 metų, taip pat jeigu mažo tankio lipoproteinų (vadinamojo blogojo) cholesterolio rodiklis didesnis nei 5 mmol/l. Anot profesorės, jei šis rodiklis yra 8 mmol/l, nėra jokių abejonių, kad tai paveldėta.

Didelė problema – ankstyvas kraujagyslių senėjimas

Pasaulyje šiuo metu daug diskutuojama ir apie ankstyvą kraujagyslių senėjimą, t. y. kai kraujagyslės senėja žymiai greičiau nei organizmo biologinės funkcijos. Tai ypač aktualu turintiems šeiminę hipercholesterolemiją, nes net ir sąlyginai jauname amžiuje jų kraujagyslės būna pakitusios kaip smarkiai senėjimo paveikto žmogaus.

Su tuo susijusi ir ankstyva aterosklerozė, kuri prasideda dar antrame-trečiame gyvenimo dešimtmetyje ir nebyliai progresuoja. Labai dažnai jos pirmoji apraiška iki tol sveiku save laikiusiam žmogui būna ūminis miokardo infarktas arba staigi mirtis. Dažniausiai taip nutinka vidutinio amžiaus vyrams.

„Gegužės pradžioje Lietuvą sukrėtė netikėta mums visiems gerai žinomo, gabaus, daug kūrybinių planų turėjusio, 59 metų laidų vedėjo mirtis. Žiniasklaidos žinutė buvo trumpa: vyrui leidžiant laiką sodyboje sustojo širdis. Niekas to nenujautė, jokių perspėjančių ženklų lyg ir nebuvo.

Ir tai Lietuvoje, deja, ne pirmas kartas.

Po garsių žmonių mirčių visuomenėje dažniausiai seka susirūpinimo banga: dauguma įdėmiau įsiklauso į savo kūno siunčiamus signalus, ignoruojamus simptomus, ir suskumba pasitikrinti širdies sveikatą. Tačiau ilgainiui visuomenės nerimas nuslūgsta ir vėl visi kažkur skuba kamuojami streso, nuovargio, nekreipdami dėmesio į rizikos veiksnius ir organizmo siunčiamus pagalbos prašymus – iki sekančios nelaimės“, – apgailestavo profesorė.

Mirties priežasties kartais neparodo net autopsija

Pasak gydytojos, Europos kardiologų draugija yra išleidusi specialias rekomendacijas, skirtas staigios širdinės mirties prevencijai. Jose teigiama, kad per pastaruosius 20 metų dideles pajamas gaunančiose šalyse kardiovaskulinis mirtingumas sumažėjo dėl taikomų prevencinių priemonių.

Nepaisant teigiamų tendencijų kasmet pasaulyje dėl kardiovaskulinių ligų miršta 17 milijonų žmonių, iš kurių apie 25 proc. yra staigios širdinės mirtys. Jos yra dažnesnės vyrams, nei moterims, dažnėja su amžiumi, nes vyresniame amžiuje daugiau koronarinės širdies ligos atvejų. Kokios galimos priežastys?

„Jos skirtingos jauniems ir vyresnio amžiaus asmenims, – paaiškino gydytoja Ž.Petrulionienė. – Jaunesniems vyrauja kanalopatijos ir kardiomiopatijos, miokarditai ir toksinių medžiagų vartojimas. Vyresnio amžiaus populiacijoje dažnesnės lėtinės degeneracinės ligos, tokios kaip koronarinė širdies liga, vožtuvų ligos, širdies nepakankamumas.

Tam tikrais atvejais sunku nustatyti tikrąją priežastį. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenys dažnai serga keliomis kardiovaskulinėmis ligomis, todėl kartais sunku nustatyti, kuri iš jų labiausiai nulėmė staigią mirtį. O jaunesnių mirties priežastis gali būti sunkiai nustatoma netgi autopsijos metu, nes paveldimos kanalopatijos ar toksinių medžiagų sukeltos aritmijos būna be struktūrinių širdies anomalijų. Įvairių autorių duomenimis, 2-54 proc. staigių širdinių mirčių lieka be paaiškinimo.

Numatyti ir perspėti staigią mirtį nėra lengva, nes apie 50 proc. staigių mirčių įvyksta be žinomos, anksčiau nustatytos širdies ligos, nors dauguma visgi turi paslėptą (nebylią) išeminę širdies ligą. Todėl bendrojoje populiacijoje efektyviausios staigios širdinės mirties prevencijos priemonės yra individualios rizikos įvertinimas ir efektyvi klasikinių rizikos veiksnių kontrolė“.

Anot medikės, taip pat yra įrodymų, kad egzistuoja genetinė predispozicija numirti staiga. Paveldimos aritmogeninės širdies ligos (kanalopatijos ir kardiomiopatijos) gali pasireikšti įvairiame amžiuje, pažeisti ištisas šeimas. Todėl lemiamos reikšmės turi detali šeiminė anamnezė, ankstyva diagnostika ir genetinis ištyrimas.

Kas gali padėti išvengti staigios mirties?

Į padidintos staigios mirties rizikos grupę patenka pacientai, kuriems jau diagnozuota bet kuri išeminės širdies ligos forma. Didžiausia rizika yra įvykus miokardo infarktui, esant širdies raumens pažeidimui ir sumažintai kairiojo skilvelio sistolinei funkcijai. Todėl labai svarbi antrinė prevencija, padedanti sumažinti pakartotinų ūminių koronarinių įvykių tikimybę.

„Reguliarus širdies sveikatos tikrinimas ir rizikos įvertinimas yra būtinas. Nežinant savo širdies ir kraujagyslių būklės, kraujospūdžio, širdies susitraukimų dažnio, ritmo sutrikimų, širdies sustojimą gali sukelti didelis stresas ir netgi neadekvačiai pasirinktas per didelis fizinis krūvis gali tapti pavojingu.

Be to, visuomenės nariai turi žinoti, kaip nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą įvykus širdies sustojimui, kai yra brangi kiekviena sekundė. Teikiant pagalbą svarbus lengvai prieinamų automatinių širdies defibriliatorių tinklas šalyje ir mokančių jais pasinaudoti žmonių skaičius. Kardiologai reanimacijos skyriuose labai dažnai mato pacientus, atvežtus po sėkmingo gaivinimo, kurį pradėjo artimieji, bendradarbiai ar bet kas, kas buvo šalia“, – pastebėjo Ž.Petrulionienė.

Kaip atpažinti miokardo infarktą?

Kaip minėta, didžiausia staigios mirties rizika yra dėl miokardo infarkto. Todėl labai svarbu ir laiku atpažinti šią ligą bei kuo greičiau kreiptis į gydytojus, uždelsus negrįžtamai miršta širdies raumuo.

Ž.Petrulionienė pabrėžė – miokardo infarktas gydomas tik ligoninėje, todėl būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad pavyktų išsaugoti kuo daugiau gyvybingo širdies raumens.

„Pirmosios 6 valandos įvykus infarktui – pačios svarbiausios. Jei per tą laiką medikams pavyksta atkurti sutrikusią širdies raumens kraujotaką, mirštamumas nuo infarkto nesiekia kelių procentų.

Deja, maždaug du trečdaliai pacientų pagalbos kreipiasi per vėlai. Jeigu vainikinė arterija neatveriama laiku – arba trombą tirpdančiais vaistais, arba specialiu balionėliu per kateterį – dalis širdies raumens apmiršta, visam laikui lieka širdies raumens randas. Vėliau širdis išsiplečia ir prasideda širdies nepakankamumas.

Liga gali kartotis: pažeidžiamos vis naujos kraujagyslės, gali varginti krūtinės angina, grėsti pakartotinis infarktas, ištikti staigioji mirtis“, – įspėjo medikė.

Klinikiniai miokardo infarkto požymiai:

1. Staigus, stiprus skausmas už krūtinkaulio, kuris pasireiškia sunkumu, gniaužimu, plėšimu arba spaudimu. Skausmas trunka ilgiau nei 20 minučių. Kartais skausmo stiprumas būna banguojantis. Gali prasidėti naktį, paryčiui. Tokiais atvejais glicerolio trinitras (nitroglicerolis) nepadeda, skausmas nerimsta.

2. Skausmas gali plisti į visą krūtinę, kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės ir tarpumentės sritį. Retais atvejais plinta į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį.

3. Kiti požymiai: silpnumas, nerimas, dusulys, prakaitavimas, mirties baimė, sąmonės netekimas, pykinimas, vėmimas, širdies plakimas.

Pirmoji pagalba, atsiradus miokardo infarkto simptomams:

1. Sučiulpiama arba sukramtoma 160-325 mg aspirino (neaptraukto skrandį saugančia plėvele).

2. Sučiulpiama glicerolio trinitrato (nitroglicerolio) tabletė (0,5 mg po liežuviu kas 5 min. iki 3 dozių) arba purškiamas jo aerozolis kas 5 min. iki 3 dozių.

3. Nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba. Nepatariama vykti į ligoninę savo transportu, juolab vairuoti automobilį pačiam.

Gydytojo kardiologo konsultacijai registruokitės čia.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Stebėkite ir žaiskite: intelektinis žaidimas „Žinovų klubas“