Nutukimą būtina gydyti: gydytojai pasakė, kas padeda pasiekti geriausių rezultatų

Jau seniai skambinama pavojaus varpais, kad nutukimas yra viena didžiausių šio amžiaus bėdų, o išsivysčiusiose šalyse net paskelbta nutukimo epidemija.

Baltijos ir Amerikos klinikos gydytojai dietologė Dalia Vaitkevičiūtė bei pilvo chirurgas Donatas Danys.<br>A.Kraičynskio nuotr.
Baltijos ir Amerikos klinikos gydytojai dietologė Dalia Vaitkevičiūtė bei pilvo chirurgas Donatas Danys.<br>A.Kraičynskio nuotr.
Baltijos ir Amerikos klinikos gydytojas pilvo chirurgas Donatas Danys.<br>A.Kraičynskio nuotr.
Baltijos ir Amerikos klinikos gydytojas pilvo chirurgas Donatas Danys.<br>A.Kraičynskio nuotr.
Baltijos ir Amerikos klinikos gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.<br>A.Kraičynskio nuotr.
Baltijos ir Amerikos klinikos gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.<br>A.Kraičynskio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 11, 2019, 8:18 AM, atnaujinta Oct 11, 2019, 1:42 PM

Lietuva, deja, ne išimtis. Kaip pastebėjo Baltijos ir Amerikos klinikos gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė, mūsų šalies nutukusių žmonių rodikliai yra vieni didžiausių Europoje, o juk tai sukelia daugybę sunkių sveikatos sutrikimų: pradedant širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu, baigiant kepenų suriebėjimu ar net padidėjusia kai kurių onkologinių ligų rizika.

Bet, sumažinti per didelį svorį gali būti ne taip paprasta, kaip norėtųsi: sportas ir dietos ne visada veikia, tad kartais gali prireikti ir chirurginio nutukimo gydymo.

Apie tai, kodėl taip sparčiai daugėja nutukusių žmonių, kodėl ne visada dietos būna veiksmingos ir kada dėl per didelio kūno svorio reikėtų kreiptis į chirurgus, kalbėjomės su Baltijos ir Amerikos klinikos gydytojais D.Vaitkevičiūte bei pilvo chirurgu Donatu Daniu.

– Kaip vertintumėte lietuvių antsvorio ir nutukimo rodiklius?

Gydytoja D.Vaitkevičiūtė: Nutukimo rodikliai Lietuvoje yra didėjantys. Pastaraisiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorį turi apie 60 proc. suaugusių asmenų, o sergančiųjų nutukimu yra 28 proc. šalies gyventojų. Šie skaičiai Lietuvoje didėja kaip ir visame pasaulyje, o nutukimas, kaip liga, jau apibrėžiamas kaip epidemija, kuri plinta labai greitai.

– Kaip mes atrodome Europos ir apskritai pasaulio kontekste? Teko skaityti, kad esame vieni iš daugiausiai antsvorio turinčių žmonių Europoje.

Gydytoja D.Vaitkevičiūtė: PSO duomenimis, antsvorį turi apie 40 proc. pasaulio gyventojų. Nutukusių žmonių skaičiuojama apie 13 proc.

Europoje lietuvių nutukimo rodikliai yra vieni didžiausių. Panašūs jie yra ir Čekijoje, Airijoje, Anglijoje bei Vengrijoje.

– Kokios pagrindinės didėjančio Lietuvos gyventojų nutukimo priežastys?

Gydytoja D.Vaitkevičiūtė: Pirmoji, ir svarbiausia priežastis – netaisyklinga, gausiai riebalais praturtinta mityba, kuomet suvartojame daugiau kalorijų, nei jų sudeginame paros bėgyje.

Didelis maisto prieinamumas, emocinis valgymas, kuomet savo nuotaiką bandome gerinti maistu taip pat yra viena iš didžiausių priežasčių, lemiančių nutukimą.

Nutukimą gali nulemti ir fizinio aktyvumo nebuvimas, žarnyno bakterijų disbalansas, kai kurių apetitą didinančių vaistų vartojimas, endokrininės ligos.

Apskritai, dažniausiai nutukimą lemia ne vienas veiksnys, o jų kompleksas.

Dažnai kalbama ir apie genetinį polinkį sirgti nutukimu. Nustatyta, kad individo kūno masė, metabolizmo greitis, procentinis riebalinio audinio kiekis ir poodinio riebalinio audinio kiekis yra paveldimi. Daugelyje tyrimų įrodyta tėvų kūno masės įtaka jų vaikams. Šeimose, kuriose abu tėvai serga nutukimu, tikimybė šia liga sirgti jų vaikams yra apie 67 proc., o jei serga tik vienas iš tėvų – 50 proc.

Tačiau net ir turint genetinį polinkį nutukimo priežastys būna kompleksinės. Tiesiogiai lemiančių nutukimą genetinių sindromų yra, bet jie labai reti.

– Kas gresia, negydant nutukimo?

Gydytoja D.Vaitkevičiūtė: Nutukimo komplikacijos akivaizdžios, su jomis sergantieji gyvena kasdien. Pavyzdžiui, dažnai pacientai galvoja, kad jų kraujo spaudimas didėja dėl širdies problemų, tačiau retai kas pagalvoja, kad tai gali būti viena iš antsvorio ar nutukimo priežasčių.

Komplikacijų yra visa eilė. Tai: padidėjęs kraujo spaudimas, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, antrojo tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas, inkstų ir tulžies pūslės akmenligė, nevaisingumas, miego apnėja, dislipidemija, padidinta kai kurių vėžių rizika, depresija. O kur dar diskomfortas kasdienybėje: apsunkintas apsitarnavimas, keliavimas, tinkamo dydžio rūbų suradimas. Šie veiksmai gali lemti paciento izoliaciją, psichikos sutrikimus. Taigi gyvenimo kokybė išties suprastėja.

– Visų pirma antsvorio bandoma atsikratyti laikantis dietų. Kodėl dažnai jos neduoda norimų rezultatų ir numestas svoris sugrįžta su kaupu?

Gydytoja D.Vaitkevičiūtė: Dažniausiai dietos nėra veiksmingos, nes nėra teisingos. Nėra dietos, kuri gali pakeisti viską kardinaliai per kelias savaites. Norint gydyti nutukimą ar mažinti antsvorį reikia ne laikytis dietos, o keisti maitinimosi įpročius, gyvenimo būdą, didinti fizinį aktyvumą.

Bet pagrindė bėda yra ta, kad žmonės rezultatų nori labai greitai, todėl imasi griežtų, drastiškų dietų, kraštutinių maitinimosi būdų, tampa veganais, atsisako angliavandenių ar bando kitas populiariąsias dietas. Tačiau po kurio laiko įvyksta vadinamasis „yo yo“ efektas, kuomet organizmas nebegali kompensuoti ląstelių badavimo ir pradeda maistines medžiagas kaupti, net valgant minimalius maisto kiekius.

Bėda ir gausybėje informacijos, kurią galime rasti internete. Tuomet labai sunku atsirinkti, kuri informacija naudinga, teisinga ir tinkama būtent mums.

Norėčiau paskatinti žmones kreiptis į specialistus ir aptarti savo problemą su savo bendrosios praktikos gydytoju, gydytoju dietologu. Kaip bet kurios kitos ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ar onkologinės, negydome patys, taip ir nutukimo, neturėtume gydyti savais metodais ar internete surastais patarimais.

– Ar visiems žmonėms gali padėti dieta? Gal yra asmenų, kurių dietos nebeišgelbės?

Gydytoja D.Vaitkevičiūtė: Vien tik dieta ar mitybos korekcija sergantiems nutukimu padeda retai. Dažniausiai kombinuojamas bendras gyvenimo būdo keitimas, keičiami maitinimosi įpročiai, didinamas fizinis aktyvumas. Dažnai į nutukimo gydymo komandą įtraukiami ir kiti specialistai: psichologas, šeimos gydytojas, endokrinologas, pilvo chirurgas.

Taip pat, jeigu nėra kontraindikacijų, šiuo metu turime galimybę skirti medikamentinį nutukimo gydymą, kuris yra išties efektyvus.

Kuomet šie konservatyvūs metodai neefektyvūs, o pacientas turi papildomų sveikatos problemų, rekomenduojamas chirurginis nutukimo gydymas.

Gydytojas D.Danys: Pas chirurgus taip pat reikėtų kreiptis, jei pacientas savarankiškai išbandė dietas, bet svoris palaipsniui grįžta, jei dietoms neužtenka valios, taip pat kai norima greito ir pastebimo rezultato, arba kai pacientas jau numetė svorio ir reikia koreguoti odos perteklių.

Apibendrinant, chirurginis nutukimo gydymas taikomas, kai paciento kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 40 kg/m2 arba KMI yra didesnis 35 kg/m2 ir prisideda gretutinės ligos susijusios su nutukimu, tokios, kaip 2-ojo tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, širdies ir kraujagyslių liga, dislipidemija, miego apnėja, osteoartritas ir kitos. Dauguma minėtų ligų yra nutukimo pasekmė.

– Kaip atrodo chirurginis nutukimo gydymas? Kas operacijos metu atliekama?

Gydytojas D.Danys: Nutukimo operacijos dažniausiai atliekamos laparoskopiniu būdu (bendrinėje nejautroje), per mažus pjūvius pilvo sienoje. Operacijos trukmė 1–2 val., priklausomai kokio tipo atliekama operacija. Šis metodas užtikrina minimalų pooperacinį skausmą ir greitą grįžimą į normalią veiklą. Ligoninėje pacientai praleidžia keletą dienų po operacijos.

– Ar tiesa, kad būna keletas skirtingų skrandžio mažinimo būdų? Kuris metodas yra pažangiausias ir duoda geriausius rezultatus?

Gydytojas D.Danys: Taip. Taikomos kelios skirtingos chirurginės metodikos. Dažniausiai jos parenkamos individualiai su pacientu aptarus visas gydymo ir tolesnės eigos galimybes.

Dažniausia pasaulinėje praktikoje taikomas skrandžio dalies pašalinimas laparoskopiniu būdu, kitaip vadinama rankovinė skrandžio rezekcija (angl. Sleeve Gastrectomy), kuomet pašalinama didžioji dalis skrandžio, o iš likusios suformuojamas vamzdelis, kuris jungia stemplę su žarnynu.

Dar viena iš dažniausių laparoskopinių nutukimo operacijų tai – skrandžio apylankos operacija (angl. Gastric Bypass). Jos metu skrandis padalijamas į dvi dalis taip, kad skrandžio tūris telieka apie 50 ml, o žarnynas prijungiamas prie jo tokiu būdu, jog didelis žarnyno segmentas, kuris pasisavina maistą, yra išjungiamas.

Kitos intervencijos sudaro tik kelis procentus visų atliekamų skrandžio mažinimo operacijų.

– Kokie skirtingų operacijų pliusai ir minusai? Pagal kokius kriterijus parenkama, kaip gydyti pacientą?

Gydytojas D.Danys: Nors šios procedūros yra labai efektyvios ir iš esmės dažnai visiškai išgydančios nutukimą, jos turi ir kai kurių šalutinių poveikių. Juos būtina aptarti su nutukimą gydančiu chirurgu. Tik įvertinus rizikas ir lūkesčius, galima pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.

– Kiek laiko trunka gijimas po skrandžio mažinimo operacijos?

Gydytojas D.Danys: Po operacijos pacientas klinikoje praleidžia vos 2-3 dienas. Apie 1 mėn. rekomenduojame riboti fizinį krūvį.

– Kokių rezultatų galima pasiekti, chirurginiu būdu gydant nutukimą?

Gydytojas D.Danys: Po operacijų dažniausiai pacientas netenka 60–85 proc. antsvorio. Daugiausia svorio netenkama per pirmuosius mėnesius po operacijos, o galutinis rezultatas pasiekiamas per 1–2 metus.

– Ar po operacijos išlieka grėsmė, kad prarastas svoris sugrįš?

Gydytojas D.Danys: Svorio kritimo intensyvumas sulėtėja po 2 metų, o po 10 metų gali grįžti nuo 5 iki 10 proc. numesto svorio, priklausomai nuo operacijos tipo ir paciento režimo.

Gydytoja D.Vaitkevičiūtė: Skrandžio mažinimo operacijos efektyviai sumažina paciento kūno masę, tačiau valgymo įpročius pacientas turi koreguoti, tam kad svoris ilgainiui negrįžtų. Jei laikomasi teisingų maitinimosi įpročių, palaikomas kontaktas su gydančiu chirurgu ir gydytoju dietologu, tikimybė susigrąžinti prarastus kilogramus yra maža. Tačiau įvairios studijos rodo, kad per 10 metų tendencija vėl didėti kūno masei yra. Bet tai koreguojama, jei pacientas aktyviai save stebi. Kaip ir visų ligų gydyme, taip ir čia reikia paciento noro bei pastangų dėl savo sveikatos.

– Ar Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje chirurgiškai nutukimą gydosi tik lietuviai?

Gydytojas D.Danys: Daugiausiai dėl šių procedūrų kreipiasi pacientai iš Skandinavijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, tačiau palaipsniui daugėja ir pacientų iš Lietuvos. Lietuviai vis labiau pradeda atsakingai rūpintis savo sveikata.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.