Pūslelinę sukelia paprastasis herpeso virusas, kurio pavadinimas kilęs nuo graikiško žodžio, reiškiančio „šliaužiantis“.
Paprastai lūpų pūslelinė išsilaiko iki dešimties dienų. Bėrimas gali pasirodyti ne tik ant lūpų, bet ir aplink nosį, šnerves, akis, genitalijas.
Akių pūslelinė yra viena pavojingiausių, mat galimos įvairios komplikacijos, net aklumas.
Būna atvejų, kai herpes virusas pažeidžia ir vidaus organus, smegenis, itin sudėtingi atvejai gali būti mirtini.
Kodėl liga vis kartojasi?
Kadangi herpes virusas tūno jūsų organizme, nieko keista, kad kartais jis apie save primena. Tačiau jei tai kartojasi dažnai, tai yra signalas jums, kad vertėtų imtis tam tikrų priemonių.
Specialistai išskiria, kad pūslelinė gali kartotis dėl:
- Peršalimų ar perkaitimų
- Streso ar lėtinio nuovargio
- Dėl hormoninių pokyčių organizme moterims pūslelinė neretai pasikartoja menstruacijų metu
- Viršutinių kvėpavimo takų ligų
- Po apsilankymų pas odontologą ar kosmetologą
- Susilpnėjusio imuniteto
Viruso pasireiškimo paūmėjimą gali provokuoti ir kitas virusas. Pavyzdžiui, moters organizme herpesui aktyviai sąveikaujant su žmogaus papilomos virusu, padidėja tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Virusas gali persiduoti čiaudant ar kosėjant, per indus, patalynę, žaislus, rankšluosčius, drabužius, kuriais naudojosi užsikrėtęs asmuo (buitinių kontaktų metu). Jeigu ligos požymių yra ant lytinių organų, tuomet virusas perduodamas lytiniu keliu.
Virusą būsima mama gali perduoti vaisiui. Taip paprastai virusas perduodamas, kai nėštumo metu virusas kurį laiką būna moters kraujyje.
Dar vienas galimas užkrato būdus – per užkrėstus medicinos, grožio meistrų instrumentus. Tokiu būdu herpeso virusas patenka tiesiai į kraują.
Pūslelinės gydymas priklauso nuo to, kaip dažnai ji atsinaujina. Jeigu infekcija pasireiškia retai – ne dažniau, kaip dukart per metus – pakanka vietinio gydymo. Dažniausiai liga gydoma kremais su acikloviru. Kremo užtepama ant pažeistos vietos, kad pavyktų sumažinti viruso poveikį. Galima vartoti ir tabletes, kurias reikia pradėti gerti pajutus pirmąjį simptomą – niežulį.
Jeigu dažnai pūslelinė atsiranda ant veido, jos priežastimi gali būti kitos lėtinės ligos, pavyzdžiui, sinusitas, neišgydytas ėduonis, lėtinis tonzilitas.
Kalta ir genetika
Dienraštis „The New York Times“ prieš kelerius metus paskelbė, kad siekdami išsiaiškinti priežastį, kodėl ne visi viruso nešiotojai suserga pūsleline, Škotijos Edinburgo universiteto tyrėjai ieškojo genų, kurie atsakingi už baltymo, sustabdančio viruso aktyvumą, gamybą.
Kai pavyko nustatyti kelis tokius genus, mokslininkai ištyrė 20 pūsleline sirgusių žmonių kraujo pavyzdžius.
Atrasta, kad tų, kurie sirgo pūsleline, genas IL28B buvo mutavęs, todėl negalėjo gaminti būtino baltymo, kuris padėtų imuninei sistemai apsiginti nuo infekcijos.
Šio tyrimo rezultatai buvo aprašyti žurnale „PLoS Pathogens“. Edinburgo universiteto profesorius, studijos autorius Jürgenas Haasas sakė, kad šis atradimas gali padėti atrasti ne tik pūslelinės, bet ir kitų infekcijų, sukeltų paprastojo herpeso I tipo viruso, infekcijų gydymo būdus.
Parengta pagal „The New York Times“ ir healthline.com informaciją.
