Specialistas įspėjo: dėl šios problemos dažnas lietuvis pagalbos kreipiasi per vėlai

Lietuviai sveika gyvensena domisi vis labiau, tačiau antsvorio problema niekur nedingsta. Pasaulinė sveikatos organizacija yra nustačiusi, kad Lietuva yra labiausiai nutukusių Europos šalių penketuke. O kineziterapeutas Vytautas Jakimavičius (33 m.) pastebi, kad nuo antsvorio problemos neatsiejamas ir skausmas. Deja, dažnas lietuvis pagalbos kreipiasi per vėlai.

V.Jakimavičius pastebi, kad neretai lieknėjantys žmonės ima save alinti, nevalgo.<br>123rf ir asmeninio archyvo nuotr.
V.Jakimavičius pastebi, kad neretai lieknėjantys žmonės ima save alinti, nevalgo.<br>123rf ir asmeninio archyvo nuotr.
V.Jakimavičius pastebi, kad neretai lieknėjantys žmonės ima save alinti, nevalgo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
V.Jakimavičius pastebi, kad neretai lieknėjantys žmonės ima save alinti, nevalgo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Nuo antsvorio problemos neatsiejamas ir skausmas. Deja, dažnas lietuvis pagalbos kreipiasi per vėlai.<br> 123tf nuotr.
Nuo antsvorio problemos neatsiejamas ir skausmas. Deja, dažnas lietuvis pagalbos kreipiasi per vėlai.<br> 123tf nuotr.
Turint antsvorio nereikėtų pulti bėgioti.<br> 123tf nuotr.
Turint antsvorio nereikėtų pulti bėgioti.<br> 123tf nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 29, 2019, 1:08 PM, atnaujinta Oct 29, 2019, 7:51 PM

Gerti vaistus arba...

Specialistai nuolat kartoja, kad antsvoris yra tokia pat liga kaip ir daugelis kitų. Vis dėlto, lietuvių pasąmonėje papildomi kilogramai neretai tampa norma. „Antsvoris kamuoja kūną labiau nei kartais įvertinate“, – įsitikinęs kineziterapeutas Vytautas Jakimavičius, į kurio kabinetą antsvorio ir skausmų kamuojami pacientai užsuka beveik dešimtmetį.

„Antsvorį turintys žmonės dažniausiai pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai jau kurį laiką kamuoja skausmai. Dažniausiai skauda nugarą, juosmenį, klubo sąnarius, kelius, čiurnas. Žmogus tuomet turi pasirinkimą – gerti vaistus ir kentėti arba pašalinti priežastį“, – sako jis ir priduria, kad tik mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiais galima nulemti ilgalaikį savo gyvenimo kokybės pokytį.

Tačiau pacientai, pasak V.Jakimavičiaus, nors ir ateina suvokdami, kad turi antsvorio, viską nurašo gyvenimo būdui, sako: „Neturiu laiko“. Tačiau skausmas yra aiškus signalas, kad laiko atrasti reikia dabar.

„Stebuklingo recepto nėra. Tenka išaiškinti, kad vienintelis būdas pamiršti skausmus – pasekmę, yra spręsti priežastį – antsvorį. Ir tokiai problemai spręsti geriausia ieškoti kompleksinės pagalbos: skirti dėmesio tiek mitybos specialisto, tiek trenerio, tiek kineziterapeuto konsultacijoms, o reikalui esant – ir užsiėmimams.

Kineziterapeutai ir treneriai, atlikę testus, tiksliausiai pasako, koks turi būti fizinis krūvis. Pavyzdžiui, tris keturis kartus per savaitę gali būti paskirtos mažo intensyvumo treniruotės, o du ar kartą – intensyvios.

Turint antsvorio labai svarbu atlikti reikiamus testavimus: įvertinti fizinį pajėgumą, nustatyti plaučių tūrį, išmatuoti širdies darbo ribas. Nes kiekvienam fizinis krūvis turi būti individualus.

Galiausiai svorio mažėjimas labai puikiai atsispindi gerėjančioje savijautoje, nes pacientams mažėja ne tik svoris, bet ir skausmai“, – sako specialistas.

Negalima savęs alinti

V.Jakimavičius pastebi, kad neretai lieknėjantys žmonės ima save alinti, nevalgo.

„Tai nėra sveika mityba ir juolab sveikas lieknėjimas. Milijoną kartų girdėta, bet vis dar neišmokta tiesa: organizmas bet kokią drastišką dietą priima kaip stresą ir grįžus prie normalios mitybos ruošiasi patirti jį dar kartą, kitaip tariant – kaupia atsargas. Deja, pacientai vis dar daro tas pačias klaidas“, – pasakoja V.Jakimavičius.

Tiesa ir ta, kad žmonės dažnai nori greitų rezultatų, tačiau specialistas palinguoja galva ir atkerta – sveikai to padaryti neįmanoma.

Dažna klaida pradėjus lieknėjimo kelionę ir pulti sportuoti. Skausmų sumažinti tai tikrai nepadės. Kineziterapeutas atkreipia dėmesį, kad fizinis aktyvumas pirmiausiai nėra alinantis darbas sporto salėje.

„Reikia sportuoti“ – sako dažnas. Jei turite antsvorio, pirmiausiai pakaks, jei išeisite kas vakarą intensyvesniu ritmu pasivaikščioti. Tai jau bus fizinis aktyvumas. Nuo to reikia pradėti. O ne prasėdėjus aštuonerius metus biuro kėdėje, pakilti iš jos ir bėgti maratoną.

Jei ne vienerius metus buvote pamiršę klausytis savo organizmo, jį apleidote, kaip galite tikėtis, kad jis sugrįš į pirminį tašką per kelias akimirkas?

Po pusmečio ar metų tokie sportininkai skuba į specialistų kabinetus, nes pradeda „byrėti“. Labiausiai apmaudu, kad neretai pagalbos kreipiamasi per vėlai.

Žmonės ignoruoja savo skausmus. Paskui, ilgai prakentėję, pradeda ieškoti ligų, įsibaimina, o tuomet tenka dirbti ne tik su pacientų nualintu kūnu, bet ir protu.

Kai kitą dieną po treniruotės nepasikeli, tai nėra gerai organizmui. Jis patiria didžiulį stresą. O mes linkę sakyti: „Kaip gerai vakar pasportavau“.

Nereikia bijoti skausmo, bet jei nesiekiate didelių sportinių pasiekimų, jūsų tikslas nėra užsiauginti daug raumenų masės, skausmas po treniruočių neturi kelti jums diskomforto“, – pabrėžia V.Jakimavičius.

Svarbiausia įsiklausyti

Specialistas taip pat primena, kad apskritai ypač svarbu sportuojant taisyklingai judėti ir to svarbu mokytis. Tačiau dažnas žavisi įvairiomis grupinėmis treniruotėmis, kurių metu galima prisidaryti daugiau bėdos nei gauti naudos.

„Grupinės treniruotės padeda save motyvuoti, jausti bendrystę, palaikai vienas kitą, tai yra puiku. Tačiau viskas sukasi aplink balansą. Grupinėse treniruotėse žmonės linkę labiau save spausti, žvalgytis, kiek ir ką daro kaimynas.

Nereikia daryti to, dėl ko jautiesi neužtikrintas. Negalima skubėti. Po tokių grupinių treniruočių ne vienas ir ne du žmonės tampa kineziterapeutų pacientais.

Įsiklausykite į savo kūną, jis labai aiškiai pasako, kad jums riekia sustoti ir pailsėti“, – pataria V.Jakimavičius.

Jūsų gyvenimą kartino antsvoris ir prasta savijauta? Pasirinkote sveikesnę mitybą ir geresnės savijautos kelią ir pasiekėte pirmųjų rezultatų? Pasidalykite savo istorija su portalo lrytas.lt skaitytojais čia , balsuokite, laimėkite prizus ir įkvėpkite kitus! Įdomiausių, labiausiai įkvepiančių istorijų autoriai turės galimybę laimėti konkurso rėmėjų įsteigtus prizus sau ir savo draugui, kuris galbūt taip pat svajoja apie tokius pokyčius! Daugiausiai balsų surinkusios istorijos laimės įsteigtus prizus. Nugalėtojai bus skelbiami lapkričio 4 dieną.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.