Tipiška pacientė, kuri Lietuvoje dėl nepakeliamo galvos skausmo turi migreną, yra maždaug 25-erių moteris, kenčianti nuo paauglystės priepuolius, lankosi pas įvairius gydytojus, užsiima savigyda, nes be vaistų negali ištverti.
Liūdnos pacientų istorijos rodo, kad neretai tikrąją priepuolio priežastį pavyksta sužinoti blaškantis nuo vieno gydytojo kabineto prie kito.
Atsinaujinančios energetikos inžinerijos magistrė, Lietuvos motokroso čempionė, ekstremalaus sporto ir aktyvaus laisvalaikio propaguotoja Lina Stanevičiūtė prisipažino, kad migrena jos gyvenimą padalijo į dvi dalis.
Tik nuotraukos primena vilnietės sportines pergales, mat galvos skausmas ją privertė atsisakyti adrenaliną kaitinančio laisvalaikio.
Tapusi Migrena sergančiųjų asociacijos prezidente L.Stanevičiūtė siekia emociškai paremti tokio paties likimo brolius ir seseris. Atvirumas – tai didelė pagalba, todėl moteris sutiko pasidalinti savo istorija.
Lina suskaičiavo, kad per mėnesį ištverdavo 18 skausmo dienų. Jos diagnozė – migrena be auros, o tai daug ką klaidino.
Prasidėjus migrenai, sutrinka ne tik pusiausvyra, bet ir kalba, apetitas. Lina prisipažino, kad dėl ligos ji turi mažinti komandiruočių skaičių, pasilikti šiek tiek laiko iki darbo susitikimų, kad vaistai pradėtų veikti.
Lina savo ligos istoriją pasakojo Seime. Apie tai, kiek kainuoja valstybei galvos skausmas ir kokius kančių kelius tenka nueiti pacientams, kol gauna šiuolaikinį gydymą, Seime diskutavo gydytojai, mokslininkai ir politikai.
Renginį inicijavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos neurologų asociacija kartu su Migrena sergančiųjų asociacija, Lietuvos galvos skausmo specialistų asociacija, taip pat Vilniaus universiteto ligoninė (VUL) Santaros klinikos bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos.
Serga vienas iš dešimties žmonių
Diskusijos vedėjas Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas profesorius Dalius Jatužis pabrėžė, kad migrena – dažna liga, tačiau neretai ji būna nutylima.
Šio reiškinio priežastys įvairios: dalis žmonių varžosi, nerimauja dėl aplinkinių reakcijos, nėra tikri, kad juos supras darbdaviai ir kolegos, todėl stengiasi neprasitarti apie tai, kad kamuoja galvos skausmai, delsia kreiptis pagalbos į gydytojus.
Migrena iki šiol yra kliūtis, jei jaunas žmogus nori tapti lakūnu, padaryti karjerą karinėje tarnyboje ar tapti ugniagesiu. Yra sudarytas sąrašas tam tikrų specialybių, kur sergantieji migrena yra nepageidaujami, nors Lietuvoje yra prieinami visi gydymo metodai ir šiuolaikiniai vaistai, padedantys suvaldyti migreną.
Galvos skausmas – našta valstybei
Įvairių šaltinių duomenimis, vienas iš dešimties žmonių pasaulyje serga migrena, o kai kurie autoriai pažymi, kad šis dažnumas dar didesnis – vienas iš septynių žmonių.
Vakarų Europoje migrena vertinama kaip dažniausia neurologinė liga. 70 proc. sergančiųjų migrena žmonių būna mažiau darbingi, o ištikus priepuoliui – 30 proc. jaučiasi visiškai nedarbingi. Ši liga paliečia įvairius gyvenimo aspektus.
Mažinant priepuolių skaičių, įmanoma sumažinti ir ekonominius nuostolius, kai žmogus negali dėl migrenos dirbti.
„Šalys, kuriose žmonės naudojasi teise neiti į darbą dėl migrenos priepuolio, vertina šią ligą kaip rimtą ekonominę ir socialinę problemą“, – pasakojo D.Jatužis.
Duomenis apie tai, kiek iš tikrųjų kainuoja migrena, pateikė iš Rygos į Vilnių atvykusi ir Seime skaičiusi pranešimą Stokholmo aukštosios ekonomikos ir verslo mokyklos docentė Agnes Lubloy.
Ji atliko tyrimą „Ekonominė migrenos našta Latvijai ir Lietuvai: tiesioginės ir netiesioginės išlaidos“.
Luošina jaunų žmonių gyvenimą
Tyrimai atskleidė, kad migrena turi didelę įtaką ne tik pacientų gyvenimui, bet ir valstybės ekonomikai. 2015-aisiais atliktame Visuotiniame ligų naštos tyrime migrena buvo minima kaip trečia dažniausiai pasitaikanti priežastis, kuri sukelia negalią jaunesniems nei 50 metų vyrams ir moterims.
Docentė A.Lubloy pateikė skaičius, kad Lietuvoje vidurinė bendra migrenos kaina vienam žmogui per metus siekia 721 eurą. Mažiau nei 30 proc. šių išlaidų sudaro suma, kuri susijusi su sveikatos paslaugomis, pagal šį rodiklį vienam žmogui Lietuvoje tenka apie 178 eurus.
Didžiąją šių išlaidų dalį sudaro diagnostiniai tyrimai, įvairių specialistų, pavyzdžiui, šeimos gydytojų, neurologų, skausmo gydymo specialistų konsultacijos, taip pat išlaidos, susijusius su hospitalizacija, skubia pagalba, bei išlaidos vaistams.
Remiantis tarptautiniais tyrimais, tikėtina, kad Lietuvoje migrena serga apie 11,4 procento 18-65 metų amžiaus gyventojų, o tai sudaro apie 207 tūkstančius.
Dėl migrenos valstybei tenka didelė našta, nes kenčiančiam nuo migrenos yra sunku susikaupti, mąstyti, jam gali pritrūkti energijos, taip pat fizinių ir dvasinių jėgų laiku baigti užduotį.
Tyrimas parodė, kad vidutinė migrenos kaina Lietuvoje yra 721,24 euro: vidutinės tiesioginės išlaidos sudaro 177,73 euro, o vidutinės netiesioginės išlaidos yra 543,51 euro.
Dėl skausmo užsidaro tarp keturių sienų
Tai, kas slypi už šių skaičių, diskusijos dalyviams padėjo suprasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, VUL Santaros klinikos neurologė Kristina Ryliškienė.
Savo pranešimą pavadinusi „Migrenos ID“, ji pripažino, kad migrena yra ne tik klastinga liga, bet ir dažnai neteisingai suprantama.
Neseniai JAV buvo atliktas tyrimas, jame dalyvavo 2 tūkstančiai asmenų, kuriems nėra diagnozuota migrena. Tyrimo tikslas buvo įvertinti nuostatas, kurios susijusios su migrena. Iš 2 tūkstančių apklaustųjų tik 45 prisipažino, kad asmeniškai pažįsta žmones, sergančius migrena.
Kyla klausimas, kodėl yra tokia praraja? Juk migrena yra viena dažniausių neurologinių ligų, bet visuomenė neatpažįsta šia liga sergančiųjų. Jų tarsi nėra.
Docentė K.Ryliškienė tikino, kad puikiai supranta sergančiųjų nenorą „afišuotis“. Kita vertus, migrena gali būti pretekstas vengti bendravimo ir socialinių ryšių, užsidaryti tarp keturių sienų.
Maždaug trečdalis apklaustųjų manė, kad migrena – tai liga, kuria žmonės naudojasi norėdami atkreipti į save dėmesį.
Nėra psichikos sutrikimas
Dalis apklausos dalyvių manė, kad migrena nesunkiai gydoma – reikia tik nueiti pas gydytoją ir gauti receptą.
Dar trečdalis apklaustųjų manė, kad migrena – tai ydingų įpročių ir nesveiko gyvenimo būdo pasekmė, vadinasi, pats žmogus yra kaltas, kad serga.
Gydytoja K. Ryliškienė priminė, kad migrena nėra psichikos sutrikimas, tai neurologinė liga, turinti biologinį pagrindą.
Dalis žmonių paveldi polinkį sirgti šia liga, o tokie išoriniai veiksniai kaip stresas, nervinė įtampa, lėtinis nuovargis, darbo ir poilsio režimo nepaisymas gali kur kas dažniau išprovokuoti migrenos priepuolius.
Triskart dažniau kenčia moterys
Migrenai būdinga tai, kad serga tiek moterys, tiek vyrai. Nuo šios ligos nėra apsaugoti vaikai, serga taip pat brandaus amžiaus žmonės.
Migrena luošina tiek turtingų, tiek vargšų gyvenimą, ji užklumpa tiek didmiesčio, tiek kaimo gyventojus.
Pasitaiko atvejų, kai migrena suserga vaikai, kurie dar nemoka kalbėti. Didžiausias šios ligos pikas – tai lytinė branda. Migrena smogia visu stiprumu 20-45 metų žmonėms, kurie siekia karjeros, daug dirba, kuria savo namus, augina vaikus, turi daug įsipareigojimų ir jaučia didelę atsakomybę už save ir kitus.
Yra žinoma, kad moterys serga migrena triskart dažniau nei vyrai.
Neurologė K.Ryliškienė kritine grupe pavadino moteris, kurios turi mažų vaikų ir planuoja grįžti į darbą. Tuo metu neretai migrena paaštrėja, nes užklumpa įvairūs rūpesčiai.
Priepuolis gali kankinti kelias dienas
Migrenos priepuolis gali trukti iki trijų dienų. Tai stiprus priepuolis, todėl be vaistų neįmanoma išsiversti. Ištikus priepuoliui būna sunku lipti laiptais, nešti krepšius su maisto produktais, pasilenkti ir užsirišti batų raištelius. Buitiniai darbai gali būti neįveikiami.
Žmogus būna jautrus šviesai, jį kamuoja pykinimas, vėmimas. Vienintelis jo pageidavimas – gulėti, nes tada būna lengviau.
Susirgus migrena, nebūna pacientų, kurie kasdien su savimi nesinešiotų vaistų.
„Bėda ta, kad yra daugybė vaistų nuo migrenos, bet jų veiksmingumas nėra didelis, didžiausias efektyvumo rodiklis siekia vos 40 procentų“, – pripažino gydytoja K.Ryliškienė.
Yra sudėtinga parinkti medikamentus, kai vaistai neveikia, ligonis kviečia greitosios pagalbos medikus.
Gydytoja K.Ryliškienė priminė, kad migrena – tai neišgydoma liga, todėl pagrindinis tikslas – retinti priepuolius, kad per mėnesį jų būtų vos vienas ar du.
Jei migrena yra blogai valdoma, vystosi jos lėtinė forma, tada žmogus jaučia nepageidaujamą vaistų poveikį ir tampa priklausomas nuo analgetikų.
„Didžiausia blogybė yra ta, kad žmonės pradeda sirgti ne tik nuo migrenos, bet ir nuo pačių vaistų“, -įspėjo gydytoja K.Ryliškienė.
Kad rečiau skaudėtų galvą, gali būti skiriamas profilaktinis gydymas.
Tačiau vaistai nėra specifiniai, tinka taip pat tie, kurie skiriami nuo aukšto kraujospūdžio, depresijos ir epilepsijos.
Lietuvoje taip pat prieinami naujos kartos biologiniai vaistai, bet ir jų veiksmingumas nesiekia 100 procentų.
„ Nors gydytojai dažniau susiduria su kraštutinėmis migrenos formomis, patarčiau nedelsti ir kuo anksčiau nustatyti šią ligą. Jau įmanoma taip padaryti, kad gyvenimas su migrena būtų pakenčiamas, o kai kam – netgi puikus“, – priminė K.Ryliškienė.
