Atsinaujinančiosios energetikos inžinerijos magistrei, ekstremalaus sporto ir laisvalaikio propaguotojai L.Stanevičiūtei būna dienų, kai gyvenimas tarsi praranda spalvas ir viskas atrodo kaip per rūką. Stiprus pulsuojantis galvos skausmas atima visas jėgas, todėl ji kartais jaučiasi tapusi šešėliu.
Dėl migrenos vilnietei teko atsisakyti ekstremalaus sporto, kuris jai buvo labai svarbus. Per aštuonerius metus Lina daug pasiekė, net varžydavosi kartu su vyrais ir užimdavo prizines vietas, tačiau prasidėjus priepuoliams negalėdavo net pagalvoti apie motokroso treniruotes.
Dėl stipraus galvos skausmo sutrinka pusiausvyra, sulėtėja reakcija, o tai pavojinga vairuojant motociklą.
Migrena turi daug veidų. Manoma, kad Lietuvoje ja serga apie 200 tūkstančių žmonių, tačiau ne visiems ši liga laiku nustatoma.
Visuomenėje ši liga yra apaugusi įvairiais mitais. Dėl šios priežasties aplinkiniai nemoka atpažinti migrena sergančiųjų, neįvertina šios neurologinės ligos keliamo pavojaus.
Iki šiol migrena yra neišgydoma, nes neįmanoma pašalinti ligos biologinių priežasčių, tačiau galima ją valdyti.
Pragaro ratus teko pereiti ir Linai, kol sužinojo tikrąją priepuolių priežastį. Dėl galvos skausmų dvyliktoje klasėje jai buvo skirtas laisvas grafikas, ji nelankė mokyklos. Bet tuo metu jai dar nebuvo diagnozuota migrena.
Prieš trejus metus vilnietei galvos skausmai tapo lėtiniai, jie tęsdavosi be jokios pertraukos mėnesį ir daugiau. Maždaug po metų tokių kančių gydytojams pavyko nustatyti migreną.
Migrena sergančiųjų asociacijos prezidento pareigos L.Stanevičiūtei padėjo pasijusti kur kas tvirčiau. Atvirai kalbėdama apie tai, ką reiškia gyventi su migrena, moteris išmoko suvaldyti šią ligą.
Sergančiųjų savijautą apsunkina ir tai, kad migrena gali būti neatpažįstama, o draugai, giminaičiai ar darbdaviai gali manyti, kad galvos skausmas – tai priedanga išsisukti nuo kokių nors įsipareigojimų.
L.Stanevičiūtė suskaičiavo, kad per mėnesį tekdavo ištverti bent 18 skausmo dienų. Ir tokia situacija tęsėsi daugiau nei metus.
„Gal ką nors suvalgei, gal pervargai, o gal mažai miegi?“ – tokių klausimų Lina sulaukdavo, kai prasitardavo apie galvos skausmą.
Tie skausmai jai nebuvo kliūtis gerai mokytis, studijuoti atsinaujinančiosios energetikos inžineriją ir įgyti profesiją.
Ji baigė bakalauro studijas Olandijoje, o magistro – Didžiojoje Britanijoje, Londone, turi mėgstamą darbą.
Lina – reta išimtis, nes Lietuvoje yra daug žmonių, kenčiančių nuo migrenos, bet nežinančių, kad serga šia liga.
Vilnietė mano, kad jai pavyko sužinoti, kuo serga, ir išmokti valdyti ligą, nes pati susirado informaciją apie neurologę Kristiną Ryliškienę.
Migrena sergančiųjų asociacijos prezidento pareigos padėjo Linai susitikti su likimo broliais ir sesėmis. Pirmas migrenos priepuolis Linai prasidėjo sulaukus 17 metų. Tuo metu dėl galvos skausmų ji pateko į ligoninę, bet ligos priežasties tąkart nepavyko nustatyti.
Apie naują ligos priepuolį neretai praneša galvos skausmas, kurio požymis – kad tai prasideda paryčiais. Sutrinka pusiausvyra, kalba, dingsta apetitas, priepuolis trunka apie 3–5 dienas.
Skyrus tinkamą gydymą moters savijauta pagerėjo. Apie 80 procentų laiko priepuolio metu Lina išlieka darbinga.
Tačiau liga neleidžia užsimiršti, todėl planuodama darbus moteris stengiasi mažinti išvykų, taip pat komandiruočių skaičių. Susitikusi su draugais ji nedrįsta kurti planų ir sutarti tikslų laiką dėl kito pasimatymo.
– Turbūt nerasime nė vieno žmogaus, kuriam nė karto gyvenime nebūtų skaudėję galvos. Kuo buvo ypatingas jūsų skausmas? – paklausiau L.Stanevičiūtės.
– Gyvenau aktyviai, daug sportavau, siekiau karjeros, o vieną dieną viskas tarsi sugriuvo. Pažintis su migrena prasidėjo seniai. Kaip ir daugelis sergančiųjų, ilgą laiką nežinojau, kokia tai liga. Daug kas mane ramindavo: „Tai tik galvos skausmas“, bet toks požiūris į migreną yra klaidingas, nes žmogus kurį laiką būna nedarbingas.
Lengviau galvos skausmo priežastį nustatyti, jei migrena yra su aura. Tai reiškia, kad artėjant priepuoliui prasideda mirgėjimas akyse, atsiranda juodų dėmių, gali blykčioti akyse, atsiranda jautrumas šviesai.
Aš daug metų nežinojau, kad migrena gali būti ir be auros, nes man nebūdavo jokio mirgėjimo akyse.
Todėl maniau, kad tai yra tik galvos skausmas. Galvą gali taip skaudėti, kad ima pykinti, pasidarydavau jautri kvapams, šviesai, skaudėdavo judant, norėdavosi tik gulėti, tapdavau nedarbinga.
– Ar galvos skausmus galėjo išprovokuoti pervargimas, stresas, pasiruošimas egzaminams?
– Man skausmas prasidėdavo paryčiais, atsibusdavau nuo jo. Tai būdinga migrena sergantiems ligoniams. Priepuoliai dažniausiai prasidėdavo ketvirtadienį, nors nebūdavo jokios aiškios priežasties, ir baigdavosi sekmadienio popietę.
Atostogas, šventes – viską sugadindavo galvos skausmas, o paprastos savaitės dienos man būdavo geriausios.
Negalėjau skausmo priežasties sieti nei su valgymu, maisto produktais, nei su sportine veikla. Nebuvo tokio ryšio, nežinojau, kur kreiptis.
O pagalbą rasti man padėjo socialiniai tinklai.
Mano migrena – be auros. Geldavo galvą ir tuo metu vargino tokie negalavimai kaip pykinimas, jautrumas šviesai.
Skausmas sklisdavo po visą organizmą, būdavo sunku orientuotis aplinkoje.
Man sutrikdavo pusiausvyra, kalba, priepuolio pradžioje galėdavau atrodyti kaip išgėrusi, kartais man tekdavo atsiprašyti prekybos centre kasininkų, kad nesugebu paduoti pinigų ir suskaičiuoti, kiek jų reikia, ar atsiskaityti kortele.
– Kaip įmanoma prisijaukinti migreną?
– Padeda vaistai, taip pat svarbu įsiklausyti į savo organizmą ir žinoti, kaip jis reaguoja į įvairias permainas.
Man galvos skausmas prasideda, kai keičiasi dienos režimas, pavyzdžiui, poilsio dienomis, per atostogas.
Jei reikia keliauti, man būna sunku, nes sutrinka režimas.
Dėl migrenos turėjau įspėti darbdavius, nes komandiruotės kelia didesnę priepuolio riziką. Migrena trukdo planuoti susitikimus, kartais man tenka pakoreguoti susitikimo laiką, kad galėčiau išgerti vaistų ir šiek tiek pailsėti, kol praeis skausmas.
Manau, visi darbdaviai galėtų lanksčiau žiūrėti į tokių žmonių darbo grafiką – migrena sergantieji nenori apsimesti, kad dirbo, bet prasidėjus priepuoliui būna fiziškai išsekę, todėl galėtų atlikti užduotį vėliau.
Polinkį sirgti migrena galima ir paveldėti
Migrena nėra paprastas galvos skausmas, o rimta neurologinė liga. Ji turi ir savo kainą – per metus Lietuvai atsieina 149,62 mln. eurų, tai prilygsta 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų neurologė Kristina Ryliškienė įspėjo, jog per migrenos priepuolius pacientus kamuoja toks stiprus galvos skausmas, kad jo negydyti neįmanoma.
Judant, lipant laiptais, nešant krepšį su pirkiniais skausmas stiprėja, todėl pacientas turi nutraukti bet kokią veiklą ir tiesiog gulėti.
Priepuolis gali trukti 1–3 dienas. 98 procentai pacientų gelbėjasi nuo šio skausmo gerdami vaistus.
Įprastinis migrenos priepuolių dažnis būna 1 ar 2 kartai per mėnesį, tačiau apie 10 procentų sergančiųjų priepuoliai kamuoja 15 dienų per mėnesį ar dar daugiau.
Gydytoja K.Ryliškienė priminė, kad migrena nėra psichikos sutrikimas, tai neurologinė liga, turinti biologinį pagrindą.
Dalis žmonių paveldi polinkį sirgti šia liga, o tokie išoriniai veiksniai kaip stresas, nervinė įtampa, lėtinis nuovargis, darbo ir poilsio režimo nepaisymas gali kur kas dažniau išprovokuoti migrenos priepuolius. Tačiau nėra mokslinių įrodymų, kad migreną, kaip mano kai kurie žmonės, gali išprovokuoti šokoladas, kofeino turintys gėrimai ar sūris.
18
Tiek dienų per mėnesį suskaičiuodavo L.Stanevičiūtė, kai jai tekdavo ištverti galvos skausmą. Ir tokia situacija tęsėsi daugiau nei metus.
