Tokios baigties būtų galima išvengti, jei laiku būtų atlikta profilaktinė apžiūra, teigia Baltijos ir Amerikos klinikos kraujagyslių chirurgas Jonas Gutauskas.
Gali būti nepastebima
Insultai, kilę dėl aterosklerotinių kaklo arterijų pažeidimų, sudaro 10–35 proc. visų insultų.
„Kaklo arterijų susiaurėjimo ir užakimo sukelti simptomai labai priklauso nuo arterijų pažeidimo lygio, arterijų aprūpinamos krauju smegenų vietos ir nuo smulkesnių kraujagyslių papildomos kraujotakos galimybių“, – pasakojo medikas.
Jei kraujas gali pratekėti kitu keliu, simptomų žmogus kurį laiką gali ir nepajusti. „Dažniausi ligą išduodantys simptomai yra praeinantys smegenų išemijos priepuoliai, nesukeliantys smegenų infarkto. Jie priklauso nuo arterijos pažeidimo vietos“, – aiškino J.Gutauskas.
Dažniausi simptomai, kuriuos jaučia pacientai, – vienos pusės galūnių nusilpimas, regos, kalbos, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, taip pat sąmonės ar atminties sutrikimai.
Operuojami vis jaunesni
Gydytojas J.Gutauskas tikina, kad kai kuriuos ligos rizikos veiksnius lengvai galime kontroliuoti ir patys.
„Tai rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas. Žinoma, yra rizikos veiksnių, kurių negalime kontroliuoti. Tai – amžius ir genetinis polinkis“, – aiškino jis.
Pagal Europos kraujagyslių chirurgų draugijos gidus negalavimų nejaučiantiems pacientams ultragarsinis kaklo arterijų tyrimas turėtų būti atliekamas nuo 65 metų. Tačiau jei esama rizikos veiksnių, tirti galima anksčiau.
„Esant simptomams ligoniai turėtų būti tiriami nepriklausomai nuo amžiaus ar rizikos veiksnių. Pastebima, kad ši liga jaunėja ir insultas ištinka vis daugiau jaunų asmenų. Dėl to dažnai kalta jaunų žmonių netinkama mityba, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka bei intensyvus rūkymas. Dėl kaklo arterijų susiaurėjimo ar jau patirto galvos smegenų insulto tenka operuoti ir 50 metų, ir jaunesnius pacientus“, – sakė Baltijos ir Amerikos klinikos kraujagyslių chirurgas J.Gutauskas.
Apie tyrimą ir gydymą
Gydytojas patikino, kad baimintis kaklo kraujagyslių tyrimo neverta, mat atliekamas neinvazinis tyrimas – dvigubas ultragarsinis arterijų skenavimas.
„Tyrimas trunka apie 15–20 minučių. Jis neskausmingas, o jo metu nustatomas arterijų aterosklerotinio susiaurėjimo laipsnis ar kita kaklo arterijų patologija“, – pasakojo kraujagyslių chirurgas. Jei atlikus tyrimą nustatomas kaklo kraujagyslių susiaurėjimas, gali būti skiriamas gydymas vaistais arba atliekama operacija.
„Chirurginis gydymas gali būti atvira operacija, aterosklerotinės miego arterijos plokštelės pašalinimas. Kitas būdas yra miego arterijų stentavimas endovaskuliniu būdu. Tai mažai invazyvus chirurgijos būdas. Gydymo būdą chirurgas kiekvienu atveju parenka individualiai, pagal aterosklerotinės plokštelės tipą ir arterijos spindžio susiaurėjimo laipsnį“, – paaiškino J.Gutauskas.
Pasak gydytojo, pooperacinis laikotarpis labai priklauso nuo to, ar ligonį buvo ištikęs galvos smegenų insultas, nuo bendros jo būklės iki operacijos.
„Ligoniai, nepatyrę galvos smegenų insulto prieš operaciją ir esant sklandžiai pooperacinei eigai, po atviros chirurginės operacijos dažniausiai kraujagyslių chirurgijos skyriuje praleidžia apie 3 paras. Pašalinus siūlus 10–12 dienų po operacijos pacientai jau gali grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Pagrindiniai nurodymai po operacijos yra rizikos veiksnių šalinimas, kraujospūdžio kontrolė ir kraują skystinantys vaistai. Ligonis po operacijos kviečiamas atlikti kontrolinio kaklo arterijų tyrimo ultragarsu, stebimas ligos progresavimas“, – teigė J.Gutauskas.
Norintiems išvengti tokių sveikatos problemų gydytojas patarė daugiau judėti, sportuoti, laikytis sveikos mitybos principų: rekomenduojama valgyti mažiau sočiųjų riebalų ir daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Taip pat atsisakyti žalingų įpročių, o jei reikia – reguliuoti kraujospūdį.
