Gerai matomas vėžys dažnai nustatomas jau pažengęs: gydytoja įspėjo, kada susirūpinti

Balta ar raudona dėmelė, kurios neskauda, bet tai gali reikšti didelę bėdą, nes tai būdinga burnos vėžiui. Tačiau Lietuvos gyventojų žinios apie šią ligą dešimties balų skalėje siekia vos 4 ar 5. Jeigu tai būtų pažymys, ne vienas moksleivis būtų nuliūdęs.

Žalgirio klinikos vadovė profesorė Alina Pūrienė apgailestavo, kad žinios apie ankstyvuosius burnos vėžio simptomus šalyje yra labai menkos.<br>123rf ir V.Ščiavinsko nuotr.
Žalgirio klinikos vadovė profesorė Alina Pūrienė apgailestavo, kad žinios apie ankstyvuosius burnos vėžio simptomus šalyje yra labai menkos.<br>123rf ir V.Ščiavinsko nuotr.
Žalgirio klinikos vadovė profesorė Alina Pūrienė apgailestavo, kad žinios apie ankstyvuosius burnos vėžio simptomus šalyje yra labai menkos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žalgirio klinikos vadovė profesorė Alina Pūrienė apgailestavo, kad žinios apie ankstyvuosius burnos vėžio simptomus šalyje yra labai menkos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žalgirio klinikos vadovė profesorė Alina Pūrienė apgailestavo, kad žinios apie ankstyvuosius burnos vėžio simptomus šalyje yra labai menkos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žalgirio klinikos vadovė profesorė Alina Pūrienė apgailestavo, kad žinios apie ankstyvuosius burnos vėžio simptomus šalyje yra labai menkos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Burnos vėžys – tai matoma liga, bet ji neatsiranda per vieną dieną.<br>123rf nuotr.
Burnos vėžys – tai matoma liga, bet ji neatsiranda per vieną dieną.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 27, 2020, 8:23 PM, atnaujinta Jan 27, 2020, 8:24 PM

Neseniai atliktas tyrimas atskleidė visuomenės spragas. Vertindama kelių sostinės gydymo įstaigų pacientų žinias apie burnos vėžį ir motyvaciją tikrintis Vilniaus universiteto studentė Miglė Mizgirytė pasirinko anketavimo metodą.

Tyrimo duomenimis, žinios apie burnos vėžio simptomus siekė vidutiniškai 4,61 balo, tuo tarpu žinios apie burnos vėžio rizikos veiksnius – 5,41 balo.

Duomenys buvo rinkti apklausus pacientus Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje bei Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje. Anketas užpildė 468 žmonių: 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų.

Didžiausia dalis apklaustųjų buvo jaunesnio amžiaus asmenys – 40-59 metų (43,4 proc.). Daugiau nei pusė (65,4 proc.) dalyvavusiųjų turėjo aukštąjį išsilavinimą ir gyveno mieste (78,2 proc.).

Ketvirtadalis (25,4 proc.) apklaustųjų buvo rūkantieji, 55,8 proc. respondentų pažymėjo, kad alkoholį vartoja kartą per mėnesį ar rečiau.

Tyrimas atskleidė visuomenės spragas

Moksliniam darbui vadovavusi Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos vadovė profesorė Alina Pūrienė pripažino, kad apklausa parodė, kokios informacijos labiausiai trūksta.

73,9 proc. apklaustųjų kreiptųsi pagalbos pastebėję skausmingą žaizdelę ir 80,1 proc. žinojo, kad tai vienas burnos vėžio simptomų, tačiau to nepakanka, norint sėkmingai kovoti su šia liga.

Profesorė A.Pūrienė apgailestavo, kad žinios apie ankstyvuosius burnos vėžio simptomus šalyje yra labai menkos.

Vos 50,6 proc. apklaustųjų eitų tikrintis atsiradus ikinavikiniams gleivinės pokyčiams: leukoplakijai (balkšva, truputį blizganti dėmelė ) ir 56,4 proc. eritroplakijai (raudona dėmelė).

Klastinga liga atsėlina pamažu

Svarstydama apie tai, kodėl delsiama kreiptis į specialistus, profesorė A.Pūrienė paminėjo ne vieną priežastį.

Viena vertus, iki šiol daugelis žmonių Lietuvoje nežino, kad vėžys gali atsirasti taip pat burnos audiniuose.

Antra vertus, daugelis sieja vėžio atsiradimą su skausmu. Tačiau toks požiūris yra klaidingas. Burnos vėžys prasideda tyliai, o skausmas smogia tada, kai liga būna išplitusi.

Trečia svarbi priežastis, kodėl atidėliojamas vizitas pas gydytoją, tai – baimė išgirsti blogą naujieną, būtent ji slopina savisaugos instinktą.

Tačiau geriausias būdas suvaldyti nerimą – tai žinios, kaip galima sėkmingai kovoti su vėžiu.

Sergamumas didėja visame pasaulyje

Burnos ir ryklės vėžys gali apimti ne vieną, o keletą audinių. Jis gali taip pat nusitaikyti į lūpas, liežuvį bei įvairias burnos vietas.

2018 metais pasaulyje buvo registruoti 354 864 nauji burnos vėžio atvejai,

vien Europoje 41 400 vyrų ir 11 800 moterų mirė dėl šios priežasties.

Net išsivysčiusiose šalyse apie pusę visų burnos vėžio atvejų yra nustatomi vėlyvose stadijose.

Piktybinių navikų gydymo sėkmei lemiamos reikšmės turi keletas veiksnių: stadija, kurioje liga diagnozuojama, ir gydymo metodai.

Jei burnos vėžys yra pirmos stadijos, penkerių metų išgyvenamumas siekia 80 proc., o jei ketvirtos stadijos, kai liga išplitusi, šis rodiklis siekia vos 20 proc.

Tuo tarpu nustačius burnos vėžio ankstyvąją stadiją ir pradėjus laiku gydyti, išgyvenamumas gali siekti daugiau nei 80 proc.

Šis pavyzdys rodo, kad ankstyvoji diagnostika yra svarbiausia priemonė, didinanti sergančiųjų išgyvenamumą.

Į ką pirmiausia nusitaiko piktybinis auglys?

Apie 90 proc. visų burnos ir ryklės gleivinės piktybinių pakitimų sudaro plokščialąstelinė karcinoma.

Dar 10 proc. sudaro seilių liaukų navikai, melanoma, minkštųjų audinių ir žandikaulių sarkomos, ne Hodžkino limfomos bei odontogeninės kilmės navikai, taip pat kitų navikų metastazės burnoje.

Burnos vėžiu vyrai serga dukart dažniau nei moterys, apie 95 proc. sergančiųjų yra asmenys nuo 40 iki 60 metų. Tai rodo, kad burnos vėžys paliečia darbingo amžiaus žmones.

Kas lemia burnos vėžį?

Yra daug veiksnių, sukeliančių burnos vėžį. Tai gali būti spontaninės DNR mutacijos ląstelėse, šias mutacijas gali paskatinti taip pat cheminiai, fiziniai ar kiti aplinkos veiksniai.

Daug žalos pridaro ir tabako gaminių vartojimas. Net ketvirtadalį burnos vėžio atvejų sukelia rūkymas.

Įrodyta, kad alkoholio vartojimas taip pat didina tikimybę sirgti burnos vėžiu. Net 30 kartų padidėja burnos vėžio rizika žmonėms, kurie ne tik rūko, bet ir piktnaudžiauja svaigalais, nes tabakas ir alkoholis – tai du veiksniai, didinantys vienas kito poveikį.

Nuskurdusi mityba, kai mažai valgoma vaisių ir daržovių, prasta asmeninė burnos higiena, netinkami burnos protezai, kurie traumuoja gleivinę – šios priežastys gali taip pat paskatinti piktybinę ligą.

Yra nustatytas ryšys tarp rūkymo ir maisto medžiagų kiekio kraujyje sumažėjimo.

Rūkančiųjų kraujyje aptinkami kur kas mažesni beta karotino kiekiai, o beta karotinas kaip ir vitaminai C ir E yra svarbus antioksidantas, mažinantis laisvųjų radikalų reakcijas organizme.

Būtent laisvieji radikalai sukelia ląstelių DNR mutacijas, taip pat membranų lipidų pakitimus.

Ar karštas maistas gali būti priešas?

Onkologai turi gerų patarimų taip pat aštrių ir karštų patiekalų mėgėjams. Tokių valgių ragavimas – tai burnos vėžio riziką didinantis veiksnys, nors šiuo klausimu mokslininkų nuomonės išsiskyrė.

Manoma, karštas maistas ar gėrimai sukelia šiluminį burnos epitelio pažeidimą, galintį išprovokuoti piktybinę ligą. Kita vertus, iki šiol nėra sukaupta daug duomenų, kurie įrodytų šią hipotezę.

Su lūpos vėžiu gali būti siejamas taip pat ultravioletinės spinduliuotės poveikis, o žmogaus papilomos virusas – su burnos ir ryklės audinių piktybiniais pakitimais.

Ką reiškia pakitusi audinių spalva?

Burnos vėžys – tai matoma liga, bet ji neatsiranda per vieną dieną. Iš pradžių burnos gleivinėje susidaro ikivėžinių pakitimų. Tokie pacientai priskiriami rizikos grupei, jie turi nuolat stebimi.

Tai gali būti baltos arba raudonos spalvos dėmės, negyjančios daugiau kaip 3 savaites.

Panašių dėmių gali atsirasti išsivysčius ir kitoms burnos ligoms – plokščiajai kerpligei, grybelinėms infekcijoms.

Kai kurios šių ligų formos yra linkusios supiktybėti, tad labai svarbu atpažinti burnos gleivinės pakitimą ir kuo anksčiau skirti gydymą.

Kada ima varginti skausmas?

Bėda ta, kad pažeistos burnos vietos paprastai būna neskausmingos, todėl ikivėžinių pakitimų žmogus gali ir nepastebėti.

Plokščialąstelinė karcinoma dažniausiai aptinkama burnos dugne, ant apatinės lūpos ir liežuvio šonuose, rečiau – ant dantenų, gomuryje, ryklėje.

Išplitus vėžiui, ima skaudėti liežuvį ar kitas burnos vietas, pacientai gali skųstis, kad jaučia burnoje ar ryklėje svetimkūnį, jiems būna sunku kramtyti, taip pat ryti.

Gali taip pat tirpti liežuvis, atsirasti deginimo pojūtis burnoje, nusilpti skonio jutimas.

Ką daryti?

Medikai neabejoja, kad Lietuvoje turi būti sukurta burnos vėžio profilaktikos sistema.

Yra žinomos trys profilaktikos rūšys: pirminė, antrinė ir tretinė.

Pirminė profilaktika – tai rizikos veiksnių įvardijimas, siekiant užkirsti kelią ligos išsivystymui. Todėl gydytojai turi skleisti žinias visuomenei apie rizikos veiksnių įtaką burnos vėžiui, raginti pacientus vengti šių veiksnių.

Antrinė profilaktika – tai siekis nustatyti ikivėžines formas ir kuo ankstyvesnes piktybinės ligos stadijas. Šiam tikslui įgyvendinti turi būti taikomos specialios burnos vėžio patikrinimo programos, organizuojamos įvairios akcijos.

Nustačius ikivėžinius pakitimus burnoje, pacientai turi būti mediciniškai stebimi ir kviečiami reguliariai tikrintis.

Tretinės profilaktikos tikslas – daryti viską, kad burnos vėžys neatsinaujintų.

Profesorė A.Pūrienė įsitikinusi, kad Lietuva turi sekti kitų šalių pavyzdžiu.

Įvairių šalių mokslininkai yra pateikę ne vieną išvadą, kaip kovoti su burnos vėžiu. Jų patarimai – skatinti visuomenės onkologinį budrumą.

Kuo daugiau bus žinių apie burnos vėžį, tuo labiau žmonės rūpinsis sveikata, dalyvaus profilaktiniuose patikrinimuose, o pastebėję įtartinus simptomus nedelsdami kreipsis į specialistus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.