Ši liga yra viena dažniausių mirties priežasčių, o nustatoma ji dažnai per vėlai

Vasario 4-ąją paminėta Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Ši onkologinė liga – antra pagal dažnumą mirties priežastis, o daugiausia – 9,6 mln. gyvybių – per metus pasaulyje nusinešanti vėžio forma yra plaučių vėžys.

Daugiausia – 9,6 mln. gyvybių – per metus pasaulyje nusinešanti vėžio forma yra plaučių vėžys.<br>123rf nuotr.
Daugiausia – 9,6 mln. gyvybių – per metus pasaulyje nusinešanti vėžio forma yra plaučių vėžys.<br>123rf nuotr.
Daugiausia – 9,6 mln. gyvybių – per metus pasaulyje nusinešanti vėžio forma yra plaučių vėžys.<br>123rf nuotr.
Daugiausia – 9,6 mln. gyvybių – per metus pasaulyje nusinešanti vėžio forma yra plaučių vėžys.<br>123rf nuotr.
Daugiausia – 9,6 mln. gyvybių – per metus pasaulyje nusinešanti vėžio forma yra plaučių vėžys.<br>123rf nuotr.
Daugiausia – 9,6 mln. gyvybių – per metus pasaulyje nusinešanti vėžio forma yra plaučių vėžys.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 5, 2020, 6:21 AM, atnaujinta Feb 5, 2020, 7:03 AM

Prognozuojama, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, oro užterštumo, genetinių veiksnių ateityje plaučių vėžys gali tapti pagrindine mirties priežastimi, aplenkdamas šiuo metu pirmaujančias širdies ligas.

Medicinos ekspertų teigimu, situaciją padėtų spręsti didesnis dėmesys diagnostikai ir naujiems gydymo metodams.

Lietuvoje – daugiau nei 1000 mirčių kasmet

„Kasmet Lietuvoje sergamumas vėžiu padidėja 1 proc.: tai reiškia, kad šia liga suserga beveik 180 žmonių daugiau nei praėjusiais. Vien plaučių vėžio atvejų nustatoma apie 1 200. Dauguma jų – nebe ankstyvojos, bet pažengusios stadijos.

Deja, didžiajai daliai pacientų plaučių vėžys vis dar diagnozuojamas atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų ligų. Todėl vėžio darinys plaučiuose dažnai aptinkamas tuomet, kai liga jau būna vietiškai pažengusi ir lokaliai išplitusi – pasiekusi trečią arba ketvirtą stadiją. Tai ir yra viena svarbiausių aukšto mirtingumo nuo plaučių vėžio priežasčių“, – paaiškina Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas.

Vėlyva plaučių vėžio diagnostika lemia, kad Lietuva pagal sergamumą šia liga yra 3-ia tarp Europos šalių, o pagal mirtingumą – aukščiau „raudonos linijos“, kurią yra nusibrėžusios Europos Sąjungos (ES) šalys. Nuo 2010 iki 2018 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė daugiau nei 11 tūkst. žmonių, rodo Higienos instituto skelbiami duomenys, tai yra vidutiniškai daugiau nei 1000 mirčių kasmet.

Ragina skirti daugiau dėmesio diagnostikai

Prof. S. Cicėnas paaiškina, kad tik pusei susirgusiųjų visų rūšių onkologinėmis ligomis liga nustatoma pirmos ar antros stadijos. Likusiai daliai ji diagnozuojama trečios ar ketvirtos stadijos, kai penkerių metų išgyvenamumas siekia vos 1 proc. Plaučių vėžys vidutiniškai diagnozuojamas dar vėliau nei kitos vėžio formos, o tai lemia itin didelį mirtingumą.

Tad nors mirtingumas nuo kai kurių kitų vėžio formų (prostatos, gimdos kaklelio) palaipsniui mažėja, plaučių vėžio tendencijos kol kas išlieka niūros.

Anot onkologo, tokius skirtumus nemaža dalimi lemia būtent diagnostikos skirtumai – ankstyvesniam prostatos ir gimdos kaklelio vėžio nustatymui pastaraisiais metais sėkmingai įgyvendinamos diagnostikos programos, vis daugiau žmonių įpranta reguliariai tikrintis.

Panašių gerųjų praktikų, skirtų plaučių vėžio ankstyvesniam nustatymui, kai kuriose šalyse jau taip pat atsiranda. Siekdami spręsti vėlyvos diagnostikos problemą, 2019 m. švedai pradėjo plaučių sveikatos patikrinimo iniciatyvą („Swedish lung health screening initiative“). Ši iniciatyva paremta kompiuterine tomografija, kuri padeda nustatyti vėžį anksčiau ir 20 proc. padidina pacientų išgyvenamumą.

Vėlyva plaučių vėžio diagnostika – problema tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Anot pašnekovo, papildomų iššūkių kelia paplitusi nuomonė, kad plaučių vėžiu suserga rūkantieji.

Nors rūkymas labai padidina tikimybę susirgti, bet šios onkologinės ligos riziką patiria ir nerūkantieji. Tokių atvejų pastaraisiais metais daugėja – tai lemia pasyvus rūkymas, oro tarša, genetiniai veiksniai ir kiti veiksniai.

Vilties teikia nauji gydymo būdai

Tobulėjant vėžio diagnostikos metodams, atsiranda ir naujų efektyvesnių gydymo būdų, kaip taikinių terapija, imunoterapija ar įvairūs deriniai.

Pavyzdžiui, šiuo metu pasaulyje populiarėja imunoterapijos gydymo galimybė efektyviai kovoti su neoperuotinu trečios stadijos nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu suaugusiems pacientams, kuriems prieš tai jau buvo taikyta chemoterapija ir radioterapija. Ši imunoterapija jau kompensuojama Suomijoje, Švedijoje, Estijoje ir kitose ES šalyse.

„Šiandien tokio pažengusio vėžio progresavimą į ketvirtą stadiją, daliai pacientų jau galima sustabdyti“, – sako prof. S. Cicėnas.

Ekspertas pabrėžia, kad platesnis terapinių vaistų pasirinkimas padidina tikimybę pasveikti. Šuo metu Lietuvoje tai butu vienintelis imunoterapijos preparatas skirtas trečios stadijos vietiškai išplitusio neoperuotino plaučių vėžio gydymui.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.