Profesorius pasakė, kaip atpažinti ligą, kuri gali baigtis staigia mirtimi

Širdies aritmija – klastinga liga, kurios simptomų žmonės dažnai nepajaučia. Šia liga skundžiasi ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir aktyvų laisvalaikį propaguojantieji.

Gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius sakė, kad aritmijų gydymas priklauso nuo priežasties.<br>M.Patašiaus ir 123rf nuotr.
Gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius sakė, kad aritmijų gydymas priklauso nuo priežasties.<br>M.Patašiaus ir 123rf nuotr.
Būtina pabrėžti, kad aritmija yra liga, kurią privalo diagnozuoti gydytojas.<br> 123rf nuotr.
Būtina pabrėžti, kad aritmija yra liga, kurią privalo diagnozuoti gydytojas.<br> 123rf nuotr.
Profesorius Raimondas Kubilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Profesorius Raimondas Kubilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 7, 2020, 9:13 PM, atnaujinta Feb 25, 2020, 7:40 AM

Kaip pastebėti širdies ritmo sutrikimus lrytas.lt portalui papasakojo Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius.

– Kas yra širdies aritmija?

– Širdies aritmija vadinamas bet koks ritmo sutrikimas, kuomet mūsų širdies ritmo vedlys iš dalies praranda širdies ritmo kontrolę arba jo veiklą siekia perimti (dėl įvairių priežasčių, susirgimų) konkurentėmis patapusios įvairios dirglios širdies ląstelių zonos.

Taip pat dažnai aritmija vadiname, neretai dėl mikroelementų – kalio, magnio kraujyje stokos, spontaniškai besigeneruojančias ir širdies rimto vedliui nepavaldžias ekstrasistoles, pacientų vadinamais permušimais.

Taigi, aritmijos apima labai platų ritmo sutrikimų spektrą, tačiau dažniausiai kasdienėje praktikoje susiduriame su ekstrasistolėmis, prieširdžių virpėjimu ar plazdėjimu, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytojus. Visais atvejais tai signalizuoja, kad širdies raumuo kenčia dėl tam tikros priežasties (mikroelementų stygius, išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos ir kt.).

– Koks pulsas yra normalus?

– Šiandien manoma, kad ramybėje pulsas neturėtų būti didesnis nei 80 kartų per minutę, o esant didesniam, būtina atkreipti dėmesį net ir tais atvejais, kai pacientas neišsako jokių nusiskundimų. Vėlgi, mokslininkai nėra pateikę jokių rekomendacijų, kokia gerai besijaučiančio ir neturinčio jokių nusiskundimų pacientų pulso dažnio apatinė riba yra normali.

Padidėjęs širdies susitraukimo dažnis ramybėje jau gali būti laikomas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu bei širdies ar kito organo patologijos išraiška. Visais atvejais, kuomet pacientas tiriamas ir vertinami širdies ir kraujagyslių (ŠKL) rizikos veiksniai – greta blogojo cholesterolio, padidinto arterinio kraujospūdžio tikrinamas ir pulsas.

Lygiai taip pat kaip ir sergančiajam ŠKL, skiriant ar koreguojant medikamentus, visuomet atsižvelgiame į širdies susitraukimo dažnį bei jo reguliarumą. Beje, palyginti su vyrų, moterų pulsas yra 8-10 kartų/min didesnis.

– Kokiems žmonėms būdinga ši liga?

– Permušimai arba esktrasistolės dažniausiai nulemiami tiesioginės priežasties, pavyzdžiui, sumažėjusio elektrolitų kiekio kraujyje. Tai dažnai būdinga ir nesergantiems jokia širdies liga (pavyzdžiui, kai gausiai prakaituojama, viduriuojama, dėl netinkamos mitybos, vaistų bei kt.) ir organizmą papildžius reikiamais mikroelementais, minėti nusiskundimai išnyksta.

Tačiau, tam tikrais atvejais, ekstrasistolės gali būti pirmieji nebylūs širdies ligos, pavyzdžiui, išeminės širdies ligos, vožtuvų patologijos, negydomos arterinės hipertenzijos ir kt., požymiai. Atskirą ir labai svarbią ritmo sutrikimų rūšį išskirčiau prieširdžių virpėjimą – dažniausią ir patį klastingiausią ritmo sutrikimą, kaip vieną pagrindinių insulto, širdies nepakankamumo, ar staigios mirties priežasčių.

Manoma, kad kas ketvirtam vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientui diagnozuojamas prieširdžių virpėjimas, o ypač jis dažnas vyresnio amžiaus pacientams, kurių būklė komplikuota dėl padidėjusio arterinio kraujospūdžio, širdies nepakankamumo, išeminės širdies ligos, nutukimo, cukrinio diabeto ar lėtinės inkstų ligos.

Ši liga klastinga ir dėl to, kad dalis pacientų ritmo sutrikimų nejaučia arba jie yra trumpučiai, trunkantys vos keliolika sekundžių (savaime nutrūkstantys ir atsistatantys), tačiau juos taip pat privalome gydyti. Didžiausias pavojus, kad pacientai neretai ignoruoja minėtus simptomus, nevartoja kraują skystinančių vaistų, taip sudarydami sąlygas galvos smegenų insulto ar kitų trombozinių komplikacijų išsivystymui.

– Ką daryti, jeigu pajutome nereguliarų pulsą?

– Vienas didžiausių pavojų vertinant širdies pulsą – yra ritmo sutrikimas, pasireiškiantis nereguliaria širdies veikla, neretai lydimas bendro blogumo, silpnumo, oro trūkumo. Tokiais atvejais nedelsiant reiktų kreiptis į gydytoją, kuris paskirtų elektrokardiogramą ir įvertintų širdies ritmo sutrikimų rūšį.

Be neritmiškai širdies veiklai būdingų permušimų (ekstrasistolių), kitas dažniausias ritmo sutrikimas yra prieširdžių virpėjimas, kurį geriausia pašalinti atkuriant normalią širdies veiklą per pirmas 48 val. nuo ritmo sutrikimo pradžios. Todėl ypač svarbus paties paciento budrumas.

Žinoma, dalis pacientų ritmo sutrikimų gali nejausti, nebent čiuoptų pulsą rieše. Todėl rekomenduojama visiems pacientams, sulaukusiems 65 m. reguliariai čiuopti ir vertinti pulso ritmiškumą. Jam esant nereguliariam, tiksliname ritmo sutrikimo rūšį ir skiriame gydymą, skirtą apsaugoti nuo trombų susiformavimo bei širdies veiklą gerinančius, pulsą mažinančius vaistus.

– Kokie šios ligos simptomai?

– Dažnai pacientas sakys, kad vargina permušimai, širdies veikla neritmiška, jaučiamas nemalonus dilgčiojimas širdies plote, nedidelio fizinio krūvio netoleravimas, pasireiškiantis dusuliu, padažnėjusiu širdies plakimu.

Taip pat gali varginti galvos svaigimas, bendras silpnumas. Esant prieširdžių virpėjimui be minėtų simptomų, būdinga nuolatinė neritmiška širdies veikla. Beje, neretai pastebime, kad permušimai gali atsirasti ir dėl pernelyg didelio fizinio krūvio, kuris kenkia širdžiai.

– Kaip gydomos aritmijos?

– Aritmijų gydymas priklauso nuo priežasties. Tais atvejais, kai diagnozuojamos ekstrasistolės, gali pakakti mikroelementų – kalio, magnio skyrimo, o jau sergantiems širdies liga, neretai būtina koreguoti vyraujančias patologijas – arterinę hipertenziją, išeminę širdies ligą, širdies nepakankamumą ir kt.

Sergantiesiems prieširdžių virpėjimu, labai svarbus kraujo suskystinimas (kad nesusidarytų trombai) ir pulso kontrolė.

Dažnu atveju paruošus pacientą, pulsą galima atstatyti. Mokslininkai įrodė, kad pacientų, sergančių prieširdžių virpėjimu ir atsakingai vartojančių krešumą bei širdies pulsą mažinančius vaistus, gyvenimo trukmė ir gyvenimo kokybė yra tokia pati kaip ir sveikųjų. Vis dėlto, bet koks ritmo sutrikimas reikalauja budrumo, ištyrimo bei adekvataus gydymo.

Pabrėžtina, kad aritmija yra liga, kurią privalo diagnozuoti gydytojas. Jos gydymui išimtinai vartojami vaistiniai preparatai, todėl pacientų savigyda įvairiais maisto papildais, vitaminais (išskyrus tam tikrų eskrasistolių gydymą) yra nerekomenduojama.

Nepaisant to, kad šių preparatų nauda neturi jokių mokslu grįstų įrodymų, kaip bebūtų keista, neretai jie esti keliolika kartų brangesni už vaistus, skirtus pačios ligos gydymui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?