Kas antros slogos priežastis – dulkių erkutės
Dulkių erkutės, gal ir nekeltų pasidygėjimo, jei jos nelemtų rimtų sveikatos sutrikimų. 10–15 proc. žmonių yra alergiški dulkių erkėms, 80 proc. – jų išmatoms, o 20 proc. – dulkių erkių baltymams, mat jos irgi keičia odą, sena oda pasklinda patalpoje mažytėmis dalelėmis ir labai lengvai patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą.
Šioms erkutėms ypač jautrūs bronchine astma sergantys žmonės. Taip pat jos gali sukelti rinitus, egzemas, išbėrimus ir panašius sveikatos sutrikimus.
Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė yra pasakojusi, kad tikriausiai pasaulyje nėra regiono, kuriame dulkių erkutės nebūtų paplitusios. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad jų neįveiks jokios priemonės ar gyvensenos pokyčiai.
„Dulkių erkutės gyvena čiužiniuose, minkštuose balduose, kilimuose, užuolaidose ir pliušiniuose žaisluose. Pačios erkutės yra mikroskopinės, panašios į mažus voriukus, o jų atplaišos bei ekskrementai patenka į namų orą, susimaišo su namų dulkėmis ir žmogui prasideda alerginės reakcijos. Jei organizmas jautrus, pradedama sloguoti, kosėti, dusti. Kai nesiimama jokių veiksmų, tai gali išaugti į bronchų astmą“, – teigė alergologė.
Alergija dulkių erkutėms yra viena nemaloniausių, mat trunka kiaurus metus, o jos šaltinis veisiasi patalynėje, kilimuose, užuolaidose ir minkštuose žaisluose, kur šilta ir drėgna. Vis dėlto alergija namų dulkių erkutėms dažniau pasireiškia rudenį, prasidėjus šildymo sezonui. Būtent šiuo metų laiku daugiau laiko praleidžiame namuose ir rečiau juos vėdiname, o aplinkos drėgmė ir gana aukšta temperatūra yra pačios tinkamiausios sąlygos namų dulkių erkutėms klestėti ir daugintis.
Svarbu žinoti, kad dulkių erkutės savaime nėra kenksmingos ir neplatina ligų, bet kuo toliau, tuo daugiau žmonių gimsta ar tampa alergiškais šiems nematomiems namų svečiams. Skaičiuojama, kad kas antra alerginio rinito (slogos) priežastis – būtent dulkių erkutės. Kartais nesuvokdami, kodėl ištisus metus kenčiame nuo slogos, galime būti vienu tų, kuriems alergiją kelia dulkių erkutės. Tad jei nuolat jaučiate slogos simptomus, vertėtų apsilankyti pas alergologą ir išsitirti – galbūt esate vienas tų, kuriems gyvenimą kartina dulkių erkutės.
Jūsų lova – jūsų priešas
Dažnas pajutęs alergijos dulkių erkutėms simptomus sunerimsta, kad šie maži kenkėjai veisiasi dėl namuose esančios netvarkos. Tai visiška netiesa – dulkių erkučių yra kone kiekvienuose namuose, jos atsiranda nekviestos, o išprašyti ne visada būna lengva.
O jūsų lova yra potenciali dulkių erkučių veisykla.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad čiužinys bei pūkų patalai – bene mėgstamiausios dulkių erkučių vietos, ir nors šių voragyvių dydis nesiekia nei 0,3 mm, plika akimi jos nematomos, tačiau dėl savybės greitai daugintis ilgainiui gali sudaryti net apie 20 proc. mūsų pagalvės storio, o čiužinyje jų (gyvų ar mirusių) gali gyventi net keli milijonai.
Namų dulkes daugiausiai sudaro negyvos mūsų odos ląstelės, kuriomis ir minta dulkių erkės. O mūsų lova joms – tikras rojus, nes čia ir šilta, ir drėgna, o vartydamiesi pataluose joms maisto sukuriame dar daugiau. Drėgna aplinka (60–80 proc.) ir gana aukšta stabili temperatūra (26–32 °C) – tai idealios sąlygos namų dulkių erkėms daugintis ir klestėti.
Žmogus kiekvieną naktį ant čiužinio palieka keletą gramų odos žvynelių, kurie pamaitina vieną milijoną erkučių. Pačios erkės alergijos nesukelia. Jų skrandyje maistą skaidantys fermentai – galingas alergenas, kuris prilimpa prie jų išmatų. Kiekviena erkė išskiria apie 20 išmatų dalelių per parą. Dalelių dydis svyruoja tarp 1–40 tūkstantosios milimetro. Užtenka keletos dalelių, jog žmogus pajustų alergijos požymius.
Su alergija dulkių erkutėms galima kovoti šiais būdais:
- Vilkite patalynę į specialius sintetinius užvalkalus.
- Užvalkalai, pagaminti iš poliesterio ir su poliuretano paviršiniu sluoksniu, patikimai sumažina erkučių kiekį.
- Venkite plunksninių antklodžių ir pagalvių, nes jose ypač gerai kaupiasi drėgmė ir susidaro palankios sąlygos atsirasti pelėsiui ir erkutėms.
- Skalbkite patalynę karštame vandenyje. Skalbiant 20 min. karštesniame nei 60 laipsnių temperatūros vandenyje žūsta apie 90 proc. erkių.
- Pasirinkite baldus su durelėmis vietoj atvirų lentynų, sausas valymas ypač efektyvus naikinant erkes iš patalynės, drabužių. Drėgnai reikėtų valyti sienas, grindis ir kitus paviršius.
- Lyginimas efektyvus tik naikinant erkes iš plonų drabužių ir patalynės; naudokite buitinius garų valytuvus.
- Išneškite kilimus ir patalynę į lauką. Turėkite omenyje, kad tiesioginiai saulės spinduliai yra efektyvūs tik tada, jei patalynė ar kilimai laikomi ilgiau nei 6 val.
- Įšaldymas – dar vienas efektyvus kovos su dulkių erkutėmis būdas. Minkštus žaislus ar kitus nedidelius daiktus siūloma bent 12 val. palaikyti šaldymo kameroje arba balkone (jeigu lauke šalta).
- Dažniau siurbkite namus. Tiesa, šis būdas nėra labai efektyvus. Geriausia rinktis dulkių siurblius su vandens filtrais; reguliariai vėdinkite kambarius, palaikykite 18–20 laipsnių oro temperatūrą ir 45–50 proc. santykinę drėgmę. Rekomenduojama atsisakyti kilimų, kitų dulkes kaupiančių daiktų.
