Kaip reikia teisingai dėvėti apsaugines kaukes, kiek laiko plauti rankas ir kaip elgtis grįžus iš lauko į namus, pataria Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausioji slaugytoja Aida Smagurienė.
20 sekundžių taisyklė
Pasak medikės, susidariusioje šioje ekstremalioje situacijoje akcentuojama, kad plauti ir dezinfekuoti rankas yra ypač svarbu.
Rankas reikia plauti drungnu, šiltu vandeniu – jis neturi būti nei per šaltas, nei per karštas. Būtina naudoti muilą – jis gali būti tiek dozuojamas, tiek gabalinis. Vis dėlto pastaruoju atveju, jei muilo gabalėliu naudojasi ne vienas žmogus, reikėtų jį padalyti, kad kiekvienas šeimos narys naudotųsi atskiru muilo gabaliuku.
Slaugytoja atkreipė dėmesį į tai, kad nerekomenduojama naudoti specialių antibakterinių muilų, nes jie nuplauna ir natūralų odos apsauginį sluoksnį, tad sukuria galimybę virusams lengviau įsiskverbti. Rankoms plauti tinka paprastas muilas, nebūtinai aromatizuotas. Labai gera priemonė, pasak medikės, yra paprastas ūkinis muilas, tik jis stipriai sausina odą. Vis dėlto kartkartėmis galima plauti rankas ar net visą kūną ir su juo.
Pabrėžiama, kad labai svarbu rankas muiluoti 20 sekundžių. Kodėl būtent tokį laiką?
„Vandeniui ir muilui reikia 20 sekundžių, kad galėtų suardyti ant rankų esančio viruso kiautą ir jį sunaikinti. Jeigu rankas plaunatės tik vandeniu, be muilo, arba plaunate trumpiau, tik pakišate rankas po vandeniu, kelias sekundes patrinate muilu ir nuskalaujate, viruso nesunaikinsite“, – perspėjo A. Smagurienė.
Pasak jos, esant galimybei patariama rankas, švariai nusiplovus ir nusausinus, papildomai dezinfekuoti specialia priemone. Taip ant odos paviršiaus bus sukuriamas papildomas apsauginis sluoksnis.
Virusas gali plisti ir per plaukus, todėl svarbu kruopščiai laikytis asmeninės higienos, plauti plaukus, kūną.
„Dabar turime įsivaizduoti, kad viskas aplinkui yra labai nešvaru, todėl rankas reikia plauti kuo dažniau. Svarbu, kad išsiugdyti rankų plovimo ir kiti asmeninės higienos įgūdžiai padės apsisaugoti ne tik nuo koronaviruso, bet ir ateityje padės išvengti kitų ligų, plintančių per nešvarias rankas“, – sakė medikė.
Netinkamai dėvimos kaukės neapsaugo
Šiuo metu visiems rekomenduojama dėvėti apsaugines kaukes. Ne visi žmonės turi nusipirkę medicininių kaukių, tad dalis siuvasi jas iš lino, medvilnės ar marlės.
Kaukės, nors ir nesulaiko tiek dalelių ir virusų, kaip medikų naudojami respiratoriai, tačiau, A. Smagurienės teigimu, visos jos atlieka prevencinę funkciją, jei naudojamos teisingai.
„Jei kaukė tik kabo po nosimi, ji neatlieka savo funkcijos. Jei naudojate medicininę vienkartinę kaukę, ji turi uždengti nosį, burną ir visą smakrą. Jei kaukė turi spaustuką, prispauskite jį prie nosies. Kaukė turi prisispausti prie veido. Sudėtingiau yra barzdotiems vyrams, nes dėvima kaukė turi paslėpti ir barzdą“, – sakė pašnekovė.
Kaip ilgai galima dėvėti kaukę? Jas keisti rekomenduojama, kai audinys sudrėksta. Pavyzdžiui, medicininės kaukės sudrėksta greičiau, jas rekomenduojama naudoti maždaug iki 2 valandų. Medžiagines siūtas kaukes taip pat galima keisti kas 2 valandas arba kai jos sudrėksta.
„Kaukės nešioti namuose nebūtina, o eidami į parduotuvę turbūt dviejų valandų neužtruksite, taigi, galėsite kaukę dar naudoti vėliau“, – sakė A. Smagurienė.
Sudrėkusią vienkartinę kaukę reikėtų atsargiai nusiimti jos pačios neliečiant (imant už raištelių ar gumelių), įdėti į maišelį ir išmesti.
Daugkartines kaukes galima skalbti rankomis, naudojant ūkinį muilą, vėliau išdžiovinti ir išlyginti karštu lygintuvu. Galima skalbti ir skalbyklėje, po to taip pat rekomenduojama išlyginti karštu lygintuvu.
Keiskite drabužius
Jei prireikia išeiti į lauką, pavyzdžiui, į parduotuvę maisto ar išvesti į lauką augintinį, svarbu tinkamai elgtis prieš išeinant ir sugrįžus namo.
Prieš išeinant iš namų reikėtų užsidėti kaukę, jei turite – ir vienkartines pirštines.
Grižus iš lauko viršutinius drabužius patariama pakabinti arčiau durų, atskirai nuo kitų viršutinių drabužių, batus – nuvalyti muiluotu ir šiltu vandeniu, pastatyti toliau nuo kitos avalynės.
Grįžus iš lauko rankas su muilu rekomenduojama plauti ilgiau – 40-60 sekundžių, ypač jei buvote viešajame transporte, kitose viešose vietose.
„Kol kas dar nėra tiksliai žinoma, kiek laiko virusas išlieka gyvybingas ant skirtingų paviršių – yra pateikiama įvairių galimų duomenų. Todėl reikėtų kuo dažniau skalbti savo drabužius, su kuriais buvote išėję iš namų, juos lyginti, skalbti ir lyginti naudojamus rankšluosčius. Rekomenduojama daug skalbti ir lyginti – per daug tikrai nebus“, – sakė A. Smagurienė.
Grįžus iš lauko su augintiniu, reikėtų nuvalyti ir jo pėdutes. Medikė pabrėžė, kad taip saugome savo keturkojus nuo ligų, tačiau nereikia baimintis, kad šunys ar katės užkrės mus.
„Jūsų augintiniai koronavirusu tikrai neužkrės. Taip, jie suserga koronavirusu, tačiau tai yra visiškai kitoks virusas, nei plinta dabar – juo žmonės neužsikrečia“, – pabrėžė A. Smagurienė.
Valykite pirkinius Pasak medikės, einant pirkti maisto ar kitų būtinų prekių, rekomenduojama dėvėti vienkartines pirštines, o parsinešus iš parduotuvės pirkinių juos taip pat valyti.
Išpakuoti iš maišelių, išorinių pakuočių prekes reikėtų dar prie durų, maišelius išmesti. Nusinešus produktus į virtuvę, reikėtų juos nuplauti, taip pat ir kiaušinius. Vaisius, daržoves kai kuriais atvejais galima net nuplikyti.
Svarbu prieš vartojant maistą, gerai termiškai apdoroti kiaušinius, mėsą, žuvį, jie neturi būti žali ar pusiau žali.
Kaip prižiūrėti namus?
Specialistai pataria daugiau dėmesio skirti ne tik asmeninei higienai, bet ir gyvenamajai aplinkai.
Namams valyti ar dezinfekuoti drėgnu būdu patariama naudoti šiltą vandenį ir kitas įprastas dezinfekcines valymo priemones. Buitiniai plovikliai su dezinfekuojančiais priedais taip pat gali būti naudojami, tik reikia vadovautis dezinfekcinių tirpalų naudojimo instrukcijomis.
Namuose labai svarbu nuvalyti dažniausiai liečiamas vietas: išorines ir vidines durų, vonios, virtuvės maišytuvų, šaldytuvo rankenas, namų raktus, nuotolinio valdymo pultelius, klaviatūras, elektroninius įrenginius (pvz., telefonus, planšetinius kompiuterius) ir visus kitus dažnai liečiamus paviršius.
Daugiabučiuose turėtų būti plaunamos ir kelis kartus per dieną vėdinamos laiptinės, drėgnais skudurėliais valomi turėklai (bent kartą per dieną), drėgnomis valymo priemonėmis turėtų būti valomos laiptinių langų palangės, liftai.
Nesaugu šluoti laiptines sausuoju būdu, nes taip pakeliamos dulkės, mikroorganizmai (virusai, bakterijos ir kt.) ir juos gali įkvėpti žmogus.
Telefonspynes rekomenduojama valyti drėgnu būdu su šluoste (geriau vienkartine), po to rekomenduojama jas dezinfekuoti bent kartą per dieną.
