Nevalingas šlapinimasis nėra vien pagyvenusių moterų bėda – šis sutrikimas užklumpa ir jaunas moteris, nėščiąsias ar gimdyves.
Bet Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė-ginekologė prof. Eglė Bartusevičienė sako, kad pagalbą moterims specialistai gali pasiūlyti, todėl labai svarbu į juos kreiptis kuo anksčiau.
„Šlapimo nelaikymas skirstomas į tris pagrindinius tipus. Pirmasis – krūvio šlapimo nelaikymas, kai jis nevalingai nubėga kosint, čiaudint, sportuojant, šokant, bėgant, lipant laiptais ar net juokiantis“, – aiškino prof. E.Bartusevičienė.
Antrasis tipas yra susijęs su dirglia šlapimo pūsle. Šiam sutrikimui būdingas staigiai atsiradęs noras šlapintis, kurį labai sunku atidėti. Kartu būdingas dažnas šlapinimasis dieną, kai einama į tualetą netgi kas pusvalandį ar valandą. Neretai taip atsitinka ir naktį, todėl sutrinka miegas.
Trečiasis šlapimo nelaikymo tipas yra mišrus, kai vargina tiek krūvio šlapimo nelaikymas, tiek dirgli šlapimo pūslė.
„Šlapimo nelaikymas siejamas su dubens dugno normalios anatominės struktūros pokyčiais, taip pat kraujotakos ir nervinio impulso plitimo pokyčiais, o juos lemia įvairūs veiksniai. Pirmai veiksnių grupei priklauso tam tikros įgimtos anatominės savybės, jungiamojo audinio ypatumai, kurie yra genetiškai nulemti, todėl mes jų negalime pakeisti“, – sakė profesorė E.Bartusevičienė.
Kita veiksnių grupė – tai skatinamieji, pavyzdžiui, nėštumas, gimdymas, raumenų ir nervų sužalojimai, radiologiniai gydymo metodai dėl vėžio. Profesorė apgailestavo, kad yra daug mitų, susijusių su gimdymu ir šlapimo nelaikymu.
„Vis dar manoma, kad cezario pjūvio operacija gali apsaugoti nuo šlapimo nelaikymo, tačiau tokia nuomonė yra klaidinga. Tyrimai rodo, kad cezario pjūvio operaciją turėjusios moterys taip pat susiduria su šlapimo nelaikymu. Įrodyta, jog šlapimo nelaikymui svarbesni paties nėštumo sąlygoti pokyčiai ir jau minėti paveldimi veiksniai, o ne gimdymas.
Tiesa ta, kad nėštumas lemia hormoninius pokyčius, dėl kurių atsilaisvina raiščiai, susidaro jungiamojo audinio pakitimų, o tai gali vėliau prisidėti prie nevalingo šlapinimosi“, – aiškino profesorė E.Bartusevičienė.
Trečiajai grupei priskiriami veiksniai, kurie priklauso nuo žmogaus elgsenos, pavyzdžiui, nutukimo, rūkymo, sunkaus fizinio darbo ar intensyvaus sporto. Šiuos veiksnius moterys gali koreguoti, todėl nevalingą šlapinimąsi įmanoma atitolinti ar net jo išvengti.
„Šlapimo nelaikymo sutrikimui įtakos turi senėjimas, ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, nervų ir psichikos ligos, tam tikrų vaistų šalutinis poveikis. Turime suprasti, kad šlapimo nelaikymas kiekvienam žmogui yra individualus, todėl pagalbos būdai nėra visiems vienodi ir nėra visiems veiksmingi“, – priminė gydytoja prof. E.Bartusevičienė.
Gydytoja akušerė-ginekologė pabrėžė, kad pirmiausia pačios moterys gali sau padėti: „Žinoma, kad nutukimas skatina šlapimo nelaikymą, todėl būtina mesti svorį, atsisakyti rūkymo, vengti kavos, nes joje esantis kofeinas dirgina šlapimo pūslę, taip pat tai šlapinimąsi skatinanti medžiaga.
Šokoladas, gėrimai, kuriuose yra saldiklių, taip pat prisideda prie šlapimo nelaikymo. Mėgstančios aštrius patiekalus moterys turėtų peržiūrėti valgiaraštį ir pasirinkti patiekalus be aitriųjų pipirų, laikytis dietos.“ Iš savo praktikos gydytoja žino ne vieną atvejį, kai nerimaudamos dėl nevalingo šlapinimosi moterys mažai geria skysčių, ypač vandens. Tai didelė klaida, nes tuomet šlapimas būna koncentruotas, jis dirgina šlapimo pūslę, kietėja viduriai, išsivysto organizmo dehidratacija.
Kitos nemedikamentinės priemonės, kurias siūlo savo pacientėms profesorė E.Bartusevičienė, yra orientuotos į dubens dugno raumenų stiprinimą. Tokį pratimų kompleksą pasiūlė vokiečių kilmės JAV ginekologas, Pietų Karolinos universiteto profesorius Arnoldas Kegelis (1894–1981). 1952 metais mokslininkas sukūrė pratimų sistemą, kuri padeda treniruoti tarpvietės raumenis.
Dubens dugno raumenų mankšta vertinama ne tik kaip gydymo, bet ir kaip profilaktikos priemonė. Tyrimai rodo, kad tokių pratimų veiksmingumas yra 60–70 procentų. Jei šlapimo nelaikymas susijęs su dirglia šlapimo pūsle, patariama ilginti pauzes tarp lankymosi tualete, tai padeda treniruoti šlapimo pūslę.
Taip pat gali būti taikomas tam tikrų nervų elektros stimuliavimas. Tačiau šie būdai nepadės, jei nevalingai šlapinamasi dėl fizinio krūvio. Tokiu atveju taikomos specialios priemonės, pavyzdžiui, į makštį dedami žiedai, kurie padeda sulaikyti šlapimą.
„Gydymas vaistais efektyviausias, kai nustatyta dirgli šlapimo pūslė. Bėda ta, kad nervinio impulso plitimą reguliuojančius vaistus būtina vartoti nuolat, nėra taip, kad po mėnesio nevalingas šlapinimasis išgydomas.
Chirurginis gydymo metodas gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl prieš imdamiesi šio būdo visuomet patariame išbandyti kitus, ne invazinius gydymo metodus. Todėl kviečiame moteris nekentėti tyliai, o kreiptis pagalbos į profesionalus“, – sakė profesorė E.Bartusevičienė.
Su amžiumi šlapimo nelaikymas pasitaiko vis dažniau, pavyzdžiui, su tokiu sutrikimu susiduria 40–50 procentų penkiasdešimtmečių, o sulaukus aštuoniasdešimties – net 70–80 procentų moterų.
