Medikai nebesistebi girdėdami pacientų skundus: „Nuėjau, nežinau, dėl ko atėjau“, „Aš sutikau žmogų, suprantu, kad jį pažįstu, bet nežinau nei kur tai įvyko, nei kada tai buvo.“
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras Arūnas Vaitkevičius patikino, kad nusiskundimai pablogėjusia atmintimi, sunkumu įsiminti naują informaciją, užmaršumu daugeliu atvejų nėra ligos požymis.
Dažniau tai lemia dėmesio koncentracijos stoka, išsiblaškymas. Tai nėra liga, o tik negalavimas, kurį gali sukelti nuovargis, miego trūkumas, netgi ir asmeniniai žmogaus bruožai.
– Kuo yra ypatingas išsiblaškymas? – paklausiau gydytojo A.Vaitkevičiaus.
– Informacijos srautams plūstant iš visų pusių, ne visi suspėja ir sugeba ją apdoroti, todėl kai ką pamiršta.
Miego stoka, perdegimo sindromas, kuris ypač būdingas šiuolaikinėje visuomenėje, negebėjimas planuoti dienos režimo sutrikdo šiuos procesus, o tuomet nusiskundimas, kad susilpnėjusi atmintis, – įprastas reiškinys.
Dažniausiai tai įspėja žmogų, kad reikia duoti pailsėti galvos smegenims, lėtinti darbo tempą, peržiūrėti darbotvarkę, o galbūt pasiimti atostogų.
Pamiršti yra normalu, jei tai netrukdo darbe, mokykloje, atlikti kasdienių darbų. Jei neatsiranda didelių klaidų ar darbdavio nepasitenkinimo, nėra ir įtarimų, kad žmogui kas nors blogai su atmintimi. Tokie dalykai – mūsų gyvenimo dalis.
– Kada jau reikėtų sudėtingų tyrimų?
– Sutrikusi atmintis būdinga didelei neurodegeneracinių ligų grupei, iš kurių dažniausia yra Alzheimerio liga.
Sutrikimas būna tokio lygio, kad gydytojai tai įvardija kaip demenciją (išvertus iš lotynų k. – silpnaprotystė).
Jeigu pamirštami neseni įvykiai, tai rodo, kad pradeda šlubuoti trumpalaikė atmintis, o ilgalaikė atmintis gali būti gera, todėl visa tai, kas susiję su vaikyste ir jaunyste, gali būti kuo puikiausiai papasakota.
Sveiki senyvi asmenys turi gebėti papasakoti bent du nesenus įvykius iš savo gyvenimo (kas, kur, kada, kaip, kodėl įvyko), apie savo ligas ir vartojamus vaistus, žinoti, kas yra šalies vadovas, kokie įvykiai jaudina visuomenę.
Kita vertus, socialiniai įgūdžiai ilgai gali išlikti nepakitę, todėl pacientai ilgą laiką sugeba teisingai atsakyti į užduodamus klausimus, pavyzdžiui: „Kaip jaučiatės?“ – „Gerai“, „Ar šiandien pavalgėte?“ – „Taip.“
Didžioji dalis Alzheimerio ligos atvejų – tai atsitiktinė savaiminė liga, kuri vadinama vėlyvosios pradžios, nes prasideda sulaukus 65-erių ar vyresniems pacientams. Tokio amžiaus žmonės neretai būna pasitraukę iš darbo rinkos, išėję į pensiją.
Pasitaiko atvejų, kai Alzheimerio liga nustatoma sulaukus vos 45-erių. Taip atsitinka dėl genetinio polinkio sirgti šia liga.
– Į ką gydytojai dažniausiai atkreipia dėmesį?
– Vienas svarbiausių požymių, kuris neretai užveda gydytoją ant kelio, yra tai, kad tokie pacientai nesiskundžia atmintimi.
Iš tikrųjų ši aplinkybė padeda neurologams susiorientuoti. Mes dažnai sakome – jei pacientas atėjo pas gydytoją, surado polikliniką ar ligoninę, susirado reikalingą kabinetą ir atėjo paskirtu laiku, dažniausiai jam nėra ligos, vagiančios iš jo atmintį.
Alzheimerio liga sergantį žmogų būtinai kas nors palydi iki gydytojo kabineto. Toks žmogus vengia aiškių atsakymų.
Galima užduoti paprastą klausimą – kuri šiandien diena. Žmogus gali atsakyti, kad jam visos dienos vienodos, nes jis jau pensijoje, todėl reikia pasižiūrėti į kalendorių. Jei klausimą dar kartą pakartosime, gali būti ir taip, kad žmogus nežino ne tik kelinta diena, koks mėnuo, bet ir kokie yra metai. Jis nesiskundžia, bet serga liga, naikinančia atmintį.
– Kiek yra svarbūs įgūdžiai? Pirmiausia iš atminties dingsta žodžiai?
– Atminties sutrikimai prasideda nuo subtilių dalykų. Artimieji turėtų susimąstyti, ar tai nėra Alzheimerio liga, jei pasikeičia šeimos nario elgesys. Jei senyvo amžiaus žmogui staiga pasidaro sunku apsipirkti, išmokti naujų dalykų, pavyzdžiui, įsigijus naują skalbimo mašiną pasidaro sunku įsiminti, kaip ją įjungti.
Jei blogėja vairavimo įgūdžiai ir žmogus neranda įprasto maršruto, kaip nuvykti į sodą ar sodybą, nors tuo keliu važinėdavo keliasdešimt metų.
Jei būna sunku įsiminti informaciją, žmogus stengiasi tai nuslėpti nuo aplinkinių. Pamiršęs sąvoką jis gali sukurti naujadarą arba keliais sakiniais nusakyti tai, kas jam iškrito iš atminties.
Gali sulėtėti mąstymas, orientacija aplinkoje, sumenkti interesai, išblėsti emocijos. Jeigu paklaustume paciento, kiek jam metų, tipinis atsakymas būna: „Aš esu gimęs 1935 metais.“
Ir tai yra teisingas atsakymas, bet jei mes perklaustume, kiek jam šiemet suėjo metų, pacientui būtų sunku atsakyti, nes jis nebežino šios dienos datos.
Į tokius dalykus reikėtų atkreipti dėmesį ir palydėti savo artimąjį pas gydytoją. Daugelis neteisingai mano, kad Alzheimerio liga prasideda tada, kai žmogus pasideda žadintuvą į šaldytuvą.
– Ar tiesa, kad atminties sutrikimus pirmiausia išduoda pakitę skonio pojūčiai?
– Anksčiau, nei suprastėja atmintis, gali pakisti uoslė, nebejuntami subtilūs kvapai. Atminties ir uoslės centrai yra greta, todėl Alzheimerio liga ir išprovokuoja įvairių sutrikimų.
Kai silpsta protinės galimybės, tai ženklas, kad prasidėjo liguisti procesai ir galvos smegenyse.
– Kaip stiprinti atmintį?
– Mažiau išsilavinę žmonės labiau rizikuoja prarasti atmintį, nes jų protiniai gebėjimai yra kuklesni.
O išsilavinusiems žmonėms Alzheimerio liga gali pasireikšti gerokai vėliau, todėl mokytis niekada ne vėlu.
Norint išsaugoti atmintį, reikia gydyti aukštą kraujospūdį, mažinti „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Antsvorio mažinimas, cukraligės valdymas ir gliukozės kiekio kraujyje normalizavimas, tabako atsisakymas turi teigiamą poveikį ne tik širdies, bet ir galvos smegenų kraujagyslėms.
Yra duomenų, kad reguliari fizinė veikla ar mankšta bent du kartus per savaitę, kai žmogus suprakaituoja, padažnėja pulsas, yra ne tik širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, bet ir būdas atitolinti Alzheimerio ligą.
Svarbu užtikrinti gerą miegą. Žmonėms, ypač vyresniems, svarbu palaikyti sveiką emocinę būseną, nes nerimas ir prasta nuotaika blogina atmintį.
– Ką reikėtų valgyti, kad atmintis būtų gera?
– Nėra dietos, skirtos vien atminčiai. Atlikta daug tyrimų, bet sunku įrodyti, kad vienas kuris nors produktas turi teigiamą, o kitas – neigiamą poveikį atminčiai. Kur kas svarbiau valgyti kuo įvairesnį maistą, kuris organizme papildytų vitaminų, mikroelementų atsargas.
– Ar pagerina atmintį mezgimas, žaidimas šachmatais, kryžiažodžių sprendimas?
– Tiek širdies ir kraujagyslių ligos, tiek depresija užklumpa tada, kai žmogus turi daug laisvo laiko. Gali padėti ir Trečiojo amžiaus universiteto ar dienos centrų lankymas, kur išmokstama naujų dalykų. Tokia veikla suteikia naujų įspūdžių, todėl smegenims neleidžiama aptingti.
Žmonės dažnai pasijunta ligoniais vien dėl to, kad susiaurėja interesai, jie negauna naujų įspūdžių, praranda smalsumą.
