Skydliaukės sutrikimų turi kone trečdalis Lietuvos gyventojų: išvardijo, kokie požymiai apie tai įspėja

Skydliaukė – tai liauka gaminanti, hormonus, reguliuojančius organizmo medžiagų apykaitą. Skydliaukės sutrikimų mūsų šalyje turi apie 28 proc. gyventojų. Skydliaukės hormonų sutrikimo iš pradžių nejaučiame. Tačiau, jei į ligą ilgai nekreipsime dėmesio, vėliau tai gali grėsti rimtomis sveikatos problemomis.

Skydliaukės sutrikimų mūsų šalyje turi apie 28 proc. gyventojų.<br>123rf nuotr.
Skydliaukės sutrikimų mūsų šalyje turi apie 28 proc. gyventojų.<br>123rf nuotr.
Gydytojas endokrinologas Raimondas Savickas primena, kokie simptomai signalizuoja, kad skydliaukės veikla yra sutrikusi ir pataria, kaip išvengti skydliaukės ligų.
Gydytojas endokrinologas Raimondas Savickas primena, kokie simptomai signalizuoja, kad skydliaukės veikla yra sutrikusi ir pataria, kaip išvengti skydliaukės ligų.
Skydliaukės sutrikimų mūsų šalyje turi apie 28 proc. gyventojų.<br>123rf nuotr.
Skydliaukės sutrikimų mūsų šalyje turi apie 28 proc. gyventojų.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 12, 2020, 6:36 PM, atnaujinta Jun 12, 2020, 7:08 PM

Medicinos centro Klaipėdoje gydytojas endokrinologas Raimondas Savickas primena, kokie simptomai signalizuoja, kad skydliaukės veikla yra sutrikusi ir pataria, kaip išvengti skydliaukės ligų.

Pasak specialisto, dažniausiai, pastebėję skydliaukės sutrikimams būdingus požymius, į gydytojo endokrinologo konsultaciją savo pacientus nukreipia šeimos gydytojai.

Kita dalis atvykstančių pasitikrinti – tai savo sveikata besirūpinantys žmonės, kurie susiranda informaciją internete ir pagal vieną ar kitą jaučiamą simptomą, įtaria skydliaukės ligą.

„Pavyzdžiui, karantino metu daugelis žmonių patiria nerimą, nuotaikų kaitą, greitesnį nuovargį, jaučia širdies dažnesnį plakimą, nemigą, t. y. simptomus, kurie gali perspėti apie sutrikusią skydliaukės veiklą ir todėl kreipiasi į medikus“, – dalinasi patirtimi gydytojas.

Nors skydliaukės ligomis dažniau serga moterys, bet jos neaplenkia ir vyrų. Įtakos skydliaukės sutrikimams turi ir amžius (vyresniame – rizika didėja), jodo trūkumas, patirta jonizuojanti radiacija (priklausomai nuo gautos jos dozės ir trukmės).

Endokrinologo teigimu, kalbant apie simptomus, labai svarbu paaiškinti, kaip skirstomi skydliaukės susirgimai.

Skydliaukė, gaminanti hormoną, reguliuojantį viso organizmo medžiagų apykaitą, gali būti lyginama su pinigine. Sveika skydliaukė – kaip piniginė, kurioje yra pakankamai pinigų, kuriais naudodamasis žmogus gali patenkinti savo poreikius“, – vaizdžiai pasakoja Raimondas Savickas.

Skydliaukės ligos skirstomos į dvi grupes. Pirmai grupei priskiriami susirgimai, atsirandantys sutrikus pagrindinei skydliaukės funkcijai – hormono gamybai.

Kai hormono trūksta, jaučiamas bendras silpnumas, lėtėja mąstymas, atsiranda mieguistumas, greitas nuovargis, sausėja oda, slenka plaukai, tinsta veidas, ypatingai paakių ir kojų srityse, mažėja apetitas, o svoris auga, galimi menstruacijų ciklo sutrikimai, nuolat šalta, norisi šilumos.

Skydliaukės hormono trūkumą galima palyginti su tuščia pinigine – negali nieko nusipirkti, nes neturi už ką“, – tęsia gydytojas

Kai hormono per daug, kankina nemiga, nuotaikų kaita, nerimas, padidėjęs aktyvumas, prakaitavimas, troškulys, jaučiamas raumenų silpnumas, apetitas didėja, bet krenta svoris, nuolat karšta, norisi vėsumos, galimas viduriavimas, menstruacijų ciklo sutrikimai.

„Juk ir kai per daug pinigų – viskas perkama, atrodo, visko reikia, bet jokio malonumo tai nesuteikia. Taigi, tiek hormonų trūkumas, tiek perteklius lemia blogą savijautą“, – apibendrina endokrinologas.

Kitai ligų grupei priskiriami pakitimai pačios skydliaukės audinyje. Apie juos dažniausiai įspėja skausmas kaklo srityje. Skausmas gali būti juntamas naktį, nuryjant maistą, keičiasi balsas, atsiranda dusulys, kosulys, karščiavimas. Apžiūrint pastebimi pakitimai kaklo srityje.

Skydliaukės veiklos sutrikimas diagnozuojamas gydytojui apžiūrėjus pacientą, įvertinus jo nusiskundimus, kitas esamas ligas, kraujo bei instrumentinius tyrimų rezultatus.

Skydliaukės audinį ir galimus patologinius pakitimus galima įvertinti čiuopiant skydliaukę ir ultragarsinio tyrimo metu.

Pasak R. Savicko, dažnai į konsultaciją atvykę pacientai baiminasi vėžio ir prašo paneigti jų dvejones. „Deja, endokrinologas, atlikęs ultragarsinį tyrimą ( echoskopiją), negali iš karto atsakyti į šį klausimą. Šio tyrimo metu apžiūrima skydliaukė, nustatoma, ar joje yra mazgų, jei yra, kiek jų, kurioje organo dalyje, kokio dydžio, apžiūrima, ar padidėję, pakitę kaklo limfmazgiai.

Pastebėjęs piktybiškumo požymių ir įvertinęs jų kiekį bei pobūdį, jis gali rekomenduoti atlikti skydliaukės punkciją , kad atmesti arba patvirtinti vėžio diagnozę. Atlikdamas šį tyrimą, gydytojas, naudodamas echoskopą, adata įduria į skydliaukės mazgą ir švirkštu ištraukia ląstelių mėginį. Laboratorijoje šis mėginys ištiriamas ir nustatoma ar mazgas gerybinis, ar piktybinis.

Tai saugus, neskausmingas ir tikslus mazgų ištyrimo metodas, leidžiantis anksti diagnozuoti piktybinius skydliaukės navikus ir, kol liga dar neišplitusi, skirti tinkamą gydymą“, – pasakoja medicinos centro „Northway“ specialistas.

Skydliaukės veiklos sutrikimai gydomi medikamentais. Kai skydliaukės veikla dėl kažkokių priežasčių yra sulėtėjusi ir trūksta joje gaminamo hormono, skiriama pakaitinė terapija – skydliaukės hormonas tabletėmis, nes reikia vartoti tai, ko trūksta.

Kai veikla yra pagreitėjusi, hormono gaminama per daug. Tada skiriami medikamentai tabletėmis slopinantys skydliaukės veiklą. Jeigu jie nepadeda, taikoma radioaktyvaus jodo terapija arba chirurginė operacija (pašalinama visa skydliaukė arba jos dalis, kuri ir gamina per daug hormono).

Pasak specialisto, diagnozavus skydliaukės hormono trūkumą (o tai gali nutikti dėl uždegimo, pašalinus skydliaukę ar jos dalį), vaistus reikia vartoti nuolat, visą likusį gyvenimą.

Kraujyje radus skydliaukės hormonų perteklių, skydliaukės veiklą slopinantys vaistai gali būti skiriami ilgais kursais, palaipsniui paliekant mažiausią reikiamą dozę ar net visai nutraukiant vaistų vartojimą. Tačiau jeigu taikant gydymą medikamentais, liga vėl ir vėl atsinaujina, rekomenduojamas operacinis ar radioaktyvaus jodo gydymas.

Gydytojas primena, kad riziką susirgti skydliaukės ligomis gali padidinti jodo trūkumas arba perteklius maiste, taip pat jonizuojanti radiacija. Po Černobylio atominės elektrinės avarijos stebėtas ženklus skydliaukės ligų padažnėjimas. Pasak endokrinologo, tam tikrų medikamentų bei kontrastinių medžiagų, naudojamų sergančių ištyrimui ir pagamintų jodo pagrindu taip pat gali išprovokuoti skydliaukės ligų paūmėjimus.

„Mano nuomone, kad ir kaip mes visi norėtume, visiškai išvengti ligų, deja, neįmanoma. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad skydliaukės sutrikimai vystosi labai lėtai.

Ligos pradžioje žmogus dažnai jaučiasi sveikas, o liaukos pokyčiai jau vyksta. Todėl labai svarbu ne tik pasirūpinti sveika gyvensena, bet ir laiku atlikti profilaktinius skydliaukės hormonų tyrimus, padedančius nustatyti dar tik bręstančią ligą ir laiku užkirsti kelią jos vystymuisi“, – baigdamas pokalbį pataria Raimondas Savickas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.