Eišiškietė Renata namuose pradėjo dusti: priežastis slypėjo lovoje

Renatos Cytackos (45 m.) namuose nėra užuolaidų, kilimų ar patalynės iš natūralių audinių. Iš Eišiškių kilusi Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir sporto reikalų komiteto pirmininkė yra alergiška namų erkėms. Ji taip pat turi saugotis dulkių, kurios kaupiasi senose knygose, negali turėti katės ar šuns.

R.Cytacką astma kamuoja nuo jaunystės.<br>T.Bauro nuotr.
R.Cytacką astma kamuoja nuo jaunystės.<br>T.Bauro nuotr.
Taip atrodo patalynė erkutė.<br>123rf.com
Taip atrodo patalynė erkutė.<br>123rf.com
Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė docentė Violeta Kvedarienė
Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė docentė Violeta Kvedarienė
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 26, 2020, 6:39 PM

Žydinti vasara jai nėra maloni, nes nuo žiedadulkių prasideda ašarojimas, čiaudėjimas, užgula nosį ar nosis varva, o jeigu ima švokšti kažkas krūtinėje, moteris žino, kad be papildomos vaistų dozės neišsivers.

Rankinėje ji nešiojasi purškiamą preparatą, kuris gelbėja tada, kai reikia skubios pagalbos.

Dirbtinės kiliminės dangos neliko ir jos darbo kambaryje savivaldybėje, nes joje kaupiasi dulkės, o jos politikei pavojingos.

Ši patirtis savivaldybės atstovei praverčia, kai bendrauja su įvairiomis pacientų bendrijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir medikais. Daug dėmesio skirdama ligų prevencijai moteris puikiai žino, ką reiškia bronchinės astmos priepuolis.

Bet R.Cytacka nevadina savęs didele ligone, nes išmoko valdyti bronchinę astmą.

„Sunkiausia žmonėms, kuriems alergiją sukelia žiedadulkės, nes nuo jų nepabėgsi. O tokiems kaip aš reikia namuose palaikyti sterilią švarą arba vengti erdvių, kuriose yra alergenų.

Pavyzdžiui, prie senų knygų, kurios retai skaitomos, man nepatartina artintis“, – pasakojo Renata.

Kad serga bronchine astma, moteris sužinojo būdama 23-ejų. Net medikai stebėjosi, kad kaime augusi ir ūkio darbus mėgusi moteris tapo alergiška. Bet buvo ir kita priežastis, kuri galėjo išprovokuoti bronchinę astmą, – vos ištekėjusi Renata tapo našle, jos pirmas vyras žuvo avarijoje.

Tuo metu Lietuvoje dar niekas nesvarstė, kaip suteikti psichologinę pagalbą žuvusiųjų artimiesiems, kaip jiems padėti atsigauti po šoko. O gilus sielvartas ne tik gali sukelti ilgai trunkantį liūdesį, bet ir išprovokuoti įvairias ligas.

„Tuo metu su vyru ką tik buvome baigę studijas – atrodė, visas gyvenimas priekyje, bet mūsų svajonėms nebuvo lemta išsipildyti“, – prisiminė Renata.

Prislėgta sielvarto jauna našlė pajuto, kad ėmė šlubuoti sveikata: tarsi be jokios priežasties imdavo ašaroti akys, užklupdavo čiaudulys. Tai buvo panašu į persišaldymą.

Kadangi negalavimai kartodavosi dažniausiai pavasarį, ypač gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, R.Cytacka ėmė nerimauti, kad gali būti kas nors rimčiau nei vadinamoji ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

Įtardama, kad tai gali būti alerginė reakcija, šeimos gydytoja išrašė jai siuntimą pas alergologą. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad moteris serga bronchine astma ir yra alergiška namų dulkių erkėms.

Tai – maži, žmogaus akiai nematomi voragyviai. Namų erkės mėgsta šiltą ir drėgną aplinką, todėl veisiasi patalynėje, kilimuose, užuolaidose, minkštuosiuose žaisluose.

Šių voragyvių visiškai pašalinti neįmanoma, tačiau galima sumažinti jų kiekį, pirmiausia pradėjus švarinti miegamąjį, naudojant sintetinius čiužinius, dažnai vėdinant patalpas, plaunant grindis, skalbiant patalynę, laikant knygas spintoje, o ne lentynoje.

Priminusi, kad bronchinė astma yra kur kas pavojingesnė, nei daug kas mano, Renata pasakojo, jog vietoj jos antrųjų vestuvių galėjo būti laidotuvės.

Kai ji tekėjo antrą kartą, kilo toks priepuolis, kad prireikė skubios pagalbos. Antrosios Renatos vestuvės vyko žiemą, sausio mėnesį. Renata su vyru nakvojo pas savo giminaičius. Kad jaunieji nesušaltų naktį, giminaičiai atnešė vilnonę antklodę.

Tą vakarą Renata jau kosėjo ir manė, kad persišaldė. Tačiau rytą nubudusi nuotaka pasijuto dar blogiau – buvo sunku ir įkvėpti, ir iškvėpti.

Įtardamas, kad tai gali būti bronchinės astmos priepuolis, Renatos sutuoktinis skubiai ją nuvežė į ligoninę.

Įvertinę nukentėjusios būklę medikai pripažino, kad jei ji nebūtų atvykusi į ligoninę, viskas galėjo baigtis liūdnai.

R.Cytacka priminė, kad svarbu vykdyti gydytojo patarimus ir laikytis visų nurodymų.

Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad reikia atsikratyti namuose esančių natūralaus audinio užuolaidų ar kilimų, taip ir reikia padaryti.

Jeigu gydytojas skyrė gydymą ir nustatė gydymo laikotarpį, būtina griežtai to laikytis.

„Bronchinė astma – tai ne galvos skausmas, kai galima išgerti tabletę ir jis praeis. Alerginę ligą reikia gydyti visą laiką, kol ji tampa valdoma ir galima įvertinti galimybes, kaip elgtis“, – įsitikinusi pašnekovė.

Kitas svarbus dalykas – jeigu liga tampa kontroliuojama, tai nereiškia, kad galima ją pamiršti. Būtina bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją alergologą imunologą.

Tik specialistas gali pasakyti, ar viskas gerai, ar reikia atlikti papildomus tyrimus, pakoreguoti gydymą, kuris palengvintų savijautą.

Liga pakeitė ir vilnietės požiūrį į gyvenimą. Iš pradžių ji jautė nerimą leisdamasi į keliones ar eidama į svečius, kad gali užklupti priepuolis. Dabar tokios baimės nebeliko.

„Įpratau prieš eidama į kokį nors prabangų į viešbutį, kur viskas nuklota kilimais, dėl viso pikto išgerti vaistų.

O jei noriu iš spintos paimti kokį nors drabužį, kuris ilgai nebuvo nešiojamas, žinau, kad reikia šiek tiek padidinti vaistų dozę ir viskas bus gerai“, – pasakojo R.Cytacka.

Ji džiaugiasi, kad pateko į gerų specialistų rankas.

Kad galėtų normaliai jaustis, moteris mokėsi prisijaukinti savo ligą.

„Mano plaučiai iki šiol kartais groja keistu garsu, tačiau žinau, kokių priemonių turiu imtis, ypač tais atvejais, kai patenku į tokią aplinką, kur yra daugiau alergenų.

Taip pat žinau, kokius vaistus turiu vartoti, jei pasunkėja kvėpavimas arba rytais būna nežymus kvėpavimo nepatogumas“, – pasakojo R.Cytacka.

Ji priminė, kad būtina atsižvelgti ir į mokslininkų rekomendacijas. Pavyzdžiui, Kalifornijoje atliktas tyrimas parodė, kad geresnė oro kokybė siejama su teigiamu poveikiu plaučių funkcijai ir mažesne tikimybe vystytis astmai. Todėl turėtume siekti, kad teršalų, išskiriamų į aplinką, kiekis būtų kuo mažesnis, o mus supanti aplinka kuo švaresnė.

Taip pat įrodyta, kad lėtinis stresas, nesveika mityba, mažas antioksidantų ir vitaminų kiekis maiste sąveikauja su oro tarša ir gali dar labiau paskatinti astmos vystymąsi.

Kaip nesupainioti su koronavirusu?

Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė docentė Violeta Kvedarienė pasakojo, kad kai kuriose valstybėse bronchine astma serga iki 20 procentų gyventojų ar net daugiau. Manoma, kad Lietuvoje ši liga kamuoja nuo dviejų iki penkių procentų suaugusiųjų.

Bronchinė astma gali prasidėti nuo šienligės. Maždaug pusė žmonių, kuriuos kamuoja alerginė sloga, gali susirgti bronchine astma, tai reiškia, kad atsiranda varginantys dusulio priepuoliai.

Įsisenėjus ligai dusulys gali kamuoti ne tik fizinio krūvio metu, bet ir naktį. Vadinasi, alerginė sloga gali sukelti rimtų komplikacijų.

Daugeliui žmonių čiaudėjimas, gerklės peršėjimas ir kvėpavimo sunkumai dabar jau siejasi su koronaviruso infekcija.

Bet čiaudulys būdingas tiek virusinei infekcijai, tiek alerginei reakcijai. Sloga taip pat gali kelti įtarimų dėl peršalimo ir bakterinės komplikacijos. Jei iš pradžių išskyros iš nosies vandeningos, o vėliau tirštėja ir pakeičia spalvą, tai – peršalimo požymis. Kilus alerginei slogai išskyros nebūna geltonos ar žalios.

Akių niežėjimas labiau būdingas alergijai. Jei kosulys sukelia skrepliavimą, tai rodo bronchų uždegimą. Karščiavimas taip pat yra svarbus požymis, padedantis atskirti koronavirusą nuo peršalimo. COVID-19 infekcija pasižymi aukšta temperatūra.

Jei nuolat kamuoja nosies užburkimas, sunku naktį kvėpuoti, tai ženklas, kad žmogus gali būti alergiškas namų dulkių erkėms, kurios puikiai gyvena pagalvėje.

Jei nuėjus pas draugą, kuris augina namuose šunį, prasideda čiaudėjimas, taip pat reikėtų sunerimti, ar nėra alergijos. Jei žmogus alergiškas vienam alergenui, pavyzdžiui, namų dulkių erkėms, po kelerių metų pasidaro alergiškas ir žiedadulkėms, kačių ar šunų plaukams, o tai reiškia, kad reikės vis didesnių vaistų dozių simptomams numalšinti.

Gydymas gali trukti ne vienus metus

Einant konsultuotis pas gydytoją alergologą reikėtų kurį laiką nevartoti tablečių nuo alergijos. Pagrindinis alergologinis tyrimas yra odos alerginiai mėginiai. Jeigu žmogus negali nutraukti tablečių nuo alergijos vartojimo, ieškoma antikūnų kraujo serume, gali būti taikoma molekulinė diagnostika.

Naujausias gydymo būdas yra specifinė imunoterapija. Toks metodas padeda įveikti alerginę slogą ar alerginį akių uždegimą, kurio priežastis – žiedadulkės, namų dulkės, patalynės erkutės, taip pat tada, kai žmogus yra alergiškas katėms, šunims, gyvūnų pleiskanoms, vabzdžių nuodams.

Taip gydomi pacientai, kurie kenčia nuo bronchinės astmos, kurios priežastis – įvairūs alergenai. Šis metodas padeda 80–90 proc. atvejų, tačiau tai užtrunka 3–5 metus, o kai kuriais atvejais ir ilgiau.

Specifinės imunoterapijos požymis – pradedama nuo labai mažų dozių, pacientai turi atvykti į ligoninę. Namuose leistis alergenų į poodį gali būti pavojinga, gali net kilti sunki alerginė reakcija – anafilaksinis šokas, kai būtina skubioji pagalba.

Preparatai yra vardiniai, nes gaminami pagal kiekvieno paciento alergenų sukėlėjus. Specifinė imunoterapija padeda išvengti didelių cheminių vaistų dozių ir alergijos plitimo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.