Šiuo vėžiu kasmet suserga apie 300 žmonių Lietuvoje: patarė, kaip nepražiopsoti

Agresyvi, paini, neprognozuojama – tokiais epitetais apibūdinamas odos vėžys melanoma. Kasmet tokią diagnozę Lietuvoje išgirsta apie 300 pacientų. Tačiau gyventojų apklausos verčia sunerimti – tik kas antras tautietis turi įprotį apžiūrėti savo apgamus ar kitus odos darinius.

Kasmet melanomos diagnozę Lietuvoje išgirsta apie 300 pacientų.<br>123rf nuotr.
Kasmet melanomos diagnozę Lietuvoje išgirsta apie 300 pacientų.<br>123rf nuotr.
Kasmet melanomos diagnozę Lietuvoje išgirsta apie 300 pacientų.<br>123rf nuotr.
Kasmet melanomos diagnozę Lietuvoje išgirsta apie 300 pacientų.<br>123rf nuotr.
Kasmet melanomos diagnozę Lietuvoje išgirsta apie 300 pacientų.<br>123rf nuotr.
Kasmet melanomos diagnozę Lietuvoje išgirsta apie 300 pacientų.<br>123rf nuotr.
123rf nuotr.
123rf nuotr.
Nacionalinio vėžio instituto konsultacinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Julija Mozūraitienė.
Nacionalinio vėžio instituto konsultacinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Julija Mozūraitienė.
Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja gydytoja onkologė chemoterapeutė Birutė Brasiūnienė
Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja gydytoja onkologė chemoterapeutė Birutė Brasiūnienė
Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.
Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.
Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytojaotorinolaringologė Jolita Gibavičienė.
Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytojaotorinolaringologė Jolita Gibavičienė.
Daugiau nuotraukų (8)

Giedrė Petkevičė, „Lietuvos rytas“

Aug 1, 2020, 1:00 PM, atnaujinta Aug 1, 2020, 2:34 PM

Asociacijos „Onkologija.lt“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenimis, tik trečdalis apklaustųjų (28,6 proc.) reguliariai apžiūri savo apgamus ir kitus odos darinius. Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių (51,5 proc.) prisipažino niekada to nedarę ir nedarantys.

Nacionalinio vėžio instituto konsultacinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Julija Mozūraitienė pabrėžė, kad odos navikai dažniausiai atsiranda matomose vietose, todėl žmogus turi visas galimybes juos pastebėti ir kreiptis į gydytojus.

Reikia įprasti reguliariai apžiūrėti savo kūną ir tai darant atsiminti vadinamąją ABCDE taisyklę.

A (angl. „asymmetry“) – asimetrija. Didėdamas supiktybėjęs apgamas ar dėmelė, kurios anksčiau nebuvo, plinta nevienodai į visas puses, todėl melanomai būdinga netaisyklinga, asimetriška forma, viena jos pusė didesnė nei kita.

B (angl. „border“) – kraštas. Melanomos kraštai netaisyklingi, rantyti, krašto kontūrai neryškūs. Neretai darinio krašto briauna paraudusi.

C (angl. „color“) – spalva. Tamsi apgamo ar dėmelės paviršiaus spalva tampa netolygi, atsiranda ir kitų spalvų intarpų – tamsiai rudos, juodos, rausvos ar raudonos, baltos ar mėlynos.

D (angl. „diameter“) – skersmuo. Gerybiniai odos dariniai paprastai būna mažesnio skersmens negu piktybiniai. Melanoma paprastai būna didesnio skersmens negu pieštuko gale įmontuoto trintuko skersmuo, tai yra daugiau nei 6 mm skersmens.

E (angl. „evolving“) – vystymasis, plėtojimasis. Gerybiniai odos navikai atrodo visą laiką vienodai. Pavojus atsiranda tada, kai apgamas arba dėmelės pradeda keistis.

Bet koks pokytis – apimties, formos, spalvos, padidėjęs naviko pakilimas virš odos ar kitoks simptomas, kaip naviko kraujavimas, niežėjimas, susidaręs šašas, rodo, kad darinys nestovi vietoje, o vystosi, keičiasi. Tuomet nedelsiant reikia pasirodyti gydytojui.

„Nepamirškite apžiūrėti ir delnų, tarpupirščių, pėdų, nugaros, moterims dėmesingiau derėtų apžiūrėti blauzdas. Blogieji pokyčiai būna gana akivaizdūs, tad jei rastas darinys atitinka ABCDE kriterijus, kreipkitės į specialistus“, – ragino J.Mozūraitienė.

Tie, kurie turi daugiau nei 50–100 apgamų viename odos plote, yra didesnės rizikos grupėje, tad tokie asmenys turi ypač stebėti bet kokius pokyčius.

Specialistai pataria reguliariai daryti odos darinių nuotraukas ir jas objektyviai palyginti arba apsilankyti pas gydytojus, kurie turi šiuolaikinę medicinos įrangą.

Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėjai gydytojai otorinolaringologei Jolitai Gibavičienei bent kartą per savaitę tenka operuoti odos navikus. Gydytoja neslėpė, kad į jos skyrių patenkantys pacientai kartais atskleidžia opią medicinos problemą.

Neretai pirminė paciento stotelė būna šeimos gydytojas arba dermatologas. Todėl būtina, kad šios grandies specialistai pažintų piktybinius odos pakitimus ir nukreiptų pas onkologus.

„Neseniai turėjau pacientę, kuriai prieš kurį laiką buvo operuotas darinys kojoje ir išmestas, – niekas nematė reikalo jo ištirti.

Po dvejų metų šiai pacientei sprando srityje atsirado mėlyna dėmė. Artimųjų paraginta ji vėl kreipėsi į gydytoją.

Diagnozė buvo negailestinga – išplitusi odos melanoma, ligos atkrytis. Dabar jai reikia didelės operacijos – išpjauti randą, persodinti odą. Mano manymu, tai yra pražiopsota liga. Onkologines ligas turi gydyti onkologai“, – įsitikinusi J.Gibavičienė.

Skyriaus vedėja pateikė pavyzdį – jei Skandinavijoje šeimos gydytojui žmogus pasiskundžia, pavyzdžiui, guzu kakle, medikas nesiunčia ligonio atlikti tyrimų poliklinikoje – būtų tik gaištamas laikas.

Pacientas iškart nukreipiamas į aukščiausio lygio onkologinę įstaigą, kur po apžiūros pasakoma, kaip jam toliau elgtis.

Jei gydytojas retai dirba su onkologiniais ligoniais, jis gali neteisingai įvertinti situaciją. To įrodymus J.Gibavičienė su kolegomis mato savo skyriuje.

„Mūsų skyriaus medikai dažniausiai mato negražiąją ligos pusę – kažkur operuotus, nepavykusius atvejus, kuriuos reikia taisyti. Matome randą, o siuntime užrašyta – navikas per arti rando, reikia dar kartą operuoti.

Kartais matome išopėjusią vietą. Žmonių su įtartinais apgamais sulaukiame retai. Yra buvę daug atvejų, kai blogai padaryta biopsija arba ne visas navikas panaikintas, – juk auglys nėra futbolo kamuolio dydžio, jis mažas, tad reikia ir žinių, ir tikslumo“, – pabrėžė gydytoja.

Laikas dažnai spaudžia, reikia skubėti

„Esame turėję atvejų, kai pacientas iš vienos gydymo įstaigos siunčiamas į kitą ir taip praeina 5–6 mėnesiai, kol jis pagaliau pasirodo pas mus. Dėl to turi būti aiški tvarka pacientui. Štai ir dabar turime pacientą, kuriam diagnozuota akies voko melanoma.

Kitoje gydymo įstaigoje jį jau operavo oftalmologai, paleido nesuteikę daugiau informacijos apie ligos sudėtingumą. Akies vokas ištino, liga metastazavo. Teko šalinti akį, paausio liauką ir kaklo limfmazgius vien dėl to, kad gerai nesuveikė medicinos sistema“, – neslėpė gydytoja J.Gibavičienė.

Šios ligoninės Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja gydytoja onkologė chemoterapeutė Birutė Brasiūnienė pasakojo, kad ligonių gyvenimo trukmė labai priklauso nuo ligos stadijos.

Jeigu žmogus serga pirma odos melanomos stadija, galima duoti beveik 100 procentų, kad jis pasveiks. Bet sergančiųjų ketvirtos stadijos melanoma gyvenimo trukmė vidutiniškai tėra 2–3 metai net ir taikant moderniausius gydymo būdus.

Odos melanomos agresyvumą rodo tai, kad apie 20 proc. naujai diagnozuotų ligos atvejų yra centrinės nervų sistemos metastazės, ir manoma, jog 40–50 proc. jų gali išsivystyti būtent sergant melanoma.

„Aptinkame melanomos metastazių ir kituose organuose: odoje, plaučiuose, kauluose, kepenyse ir kitur.

Kuo labiau išplitusi liga, tuo prastesni gydymo rezultatai. Melanomos gydymas priklauso nuo stadijos, naviko biologinio varianto (nustatyta BRAF mutacija ar ne), kitų ligos ar ligonio būklės veiksnių“, – vardijo B.Brasiūnienė.

Metastazavusiai melanomai gydyti rekomenduojami BRAF ir MEK inhibitoriai, jeigu yra nustatyta BRAF mutacija. Imunoterapiniai vaistai skiriami, jeigu mutacija nenustatyta.

Gydant metastazavusią melanomą taikinių terapija ar imunoterapija ligonio gyvenimo trukmė siekia vidutiniškai 2–3 metus. Išplitusios melanomos gydymas yra kompleksinis, dažnai reikia kelių specialistų konsultacijų, reikia radioterapijos ar chirurginio gydymo.

Statistika negailestinga

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau nei 300 naujų odos melanomos ir daugiau nei 2500 susirgimo kitais odos piktybiniais navikais atvejų.

Odos melanoma yra reta onkologinė liga ir sudaro tik apie 2 proc. visų naujai nustatomų onkologinių ligų Lietuvoje. Kiti odos piktybiniai navikai yra antras pagal dažnumą piktybinis susirgimas Lietuvoje imant vyrus ir moteris kartu ir apima daugiau nei 14 proc. visų naujai diagnozuojamų onkologinių ligų.

Abi odos ligos dažniau nustatomos moterims nei vyrams. Tiek melanomos, tiek odos vėžio rizika didėja su amžiumi, tačiau odos melanoma gali susirgti ir vaikai, ir jauni žmonės.

„Didžiąją dalį kitų piktybinių odos navikų sudaro bazoląstelinis odos vėžys, kuris dažniausiai nekelia jokio pavojaus gyvybei ir mirtimi pasibaigia labai retai. Odos melanoma yra agresyvi, sunkiai gydoma piktybinė liga. Lietuvoje susirgus odos melanoma penkerius metus išgyvena apie 60 proc. vyrų ir apie 77 proc. moterų. Kasmet nuo odos melanomos Lietuvoje miršta daugiau nei 100 žmonių“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.

Sergamumas tiek odos melanoma, tiek odos vėžiu daugumoje Europos šalių didėja. Ypač daugėja sergančiųjų Šiaurės Europos šalyse, kur gyvena tautos, pasižyminčios labai šviesia oda. Pietų Europos šalyse šie rodikliai daug mažesni. Nors Lietuvoje sergamumo odos melanoma rodikliai žemi, sergamumas šia liga nuolat auga.

Tiek odos vėžio, tiek odos melanomos pagrindiniu rizikos veiksniu laikomas ilgalaikis ir intensyvus saulės poveikis odai. Tiesioginių saulės spindulių vengimas, apsaugos nuo ultravioletinių spindulių kremų naudojimas, soliariumų paslaugų vengimas yra pagrindinės riziką susirgti šiais piktybiniais navikais mažinančios priemonės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.