Maždaug pusė ligonių šio sutrikimo nejaučia: kartais sužino tik po insulto

Jordanijos karalienei Raniai (49 m.), kentėjusiai nuo stiprių širdies ritmo sutrikimų, 2010-aisiais Niujorke buvo atlikta širdies operacija. Prancūzijos kino žvaigždė Catherine Deneuve (76 m.) praėjusiais metais patyrė nestiprų insultą. Gydytojai įtaria, kad jį veikiausiai taip pat sukėlė širdies ritmo sutrikimas – prieširdžių virpėjimas.

Prieširdžių virpėjimas – vienas dažniausių širdies ritmo sutrikimų.<br>Scanpix, 123rf.com
Prieširdžių virpėjimas – vienas dažniausių širdies ritmo sutrikimų.<br>Scanpix, 123rf.com
Alainas Delonas.<br>Scanpix, 123rf.com
Alainas Delonas.<br>Scanpix, 123rf.com
Jordanijos karalienė Rania.<br>Scanpix, 123rf.com
Jordanijos karalienė Rania.<br>Scanpix, 123rf.com
Catherine Deneuve.<br>Scanpix, 123rf.com
Catherine Deneuve.<br>Scanpix, 123rf.com
Prof. Jurgita Plisienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė<br>Scanpix, 123rf.com
Prof. Jurgita Plisienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė<br>Scanpix, 123rf.com
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 10, 2020, 7:09 AM

2012-aisiais tyrimai buvo atlikti jos kolegai, Prancūzijos kino legendai Alainui Delonui (84 m.). Jis dažnai jautė galvos svaigimą. Įžymiajam aktoriui diagnozavus širdies ritmo problemas buvo atlikta širdies operacija.

6 milijonai europiečių turi dažniausiai pasitaikantį širdies ritmo sutrikimą – prieširdžių virpėjimą. Nors ši diagnozė skamba nekaltai, tai ne tik nemalonus, bet ir pavojingas sveikatai negalavimas.

Žmogaus širdis – stebėtinas ištvermės stebuklas. Nenutrūkstamai pumpuoja kraują į kūną, kad galvos smegenys ir visi kiti organai būtų gerai aprūpinti maistingosiomis medžiagomis ir deguonimi.

Esant ramybės būsenai, širdies skilveliai susitraukia 60–80 kartų per minutę, naktį rečiau, vaiko – visada dažniau. Per parą širdis sutvinksi 100 tūkst. kartų. Iš tikrųjų širdies darbas kur kas intensyvesnis, nes dėl emocijų pliūpsnio ar esant fizinei įtampai ji plaka greičiau.

Tai, kad esant nuolatinei apkrovai krūtinėje esančio organo ritmas retkarčiais sutrinka, nestebina. Dažnai šie pažeidimai nepavojingi. Bet ne tuomet, kai tai įvyksta dėl prieširdžių virpėjimo.

Tai – vienas dažniausių širdies ritmo sutrikimų. Kardiologų nuomone, tokių pacientų skaičius pastaraisiais metais dar padidės dėl senstančios visuomenės.

Labai tikėtina, jog su šiuo sutrikimu susiduriančiųjų skaičius gerokai didesnis dėl to, kad esama tokių širdies ritmo sutrikimo formų, kurios sunkiai ar net visiškai nepastebimos. Tai gali kelti grėsmę gyvybei.

Kyla klausimas: kas išvis verčia širdies raumenį varinėti kraują? Jo svarbiausias impulsų daviklis – sinusinis mazgas. Jis sudarytas iš specifinių raumenų ląstelių, kurios sąlygiškai tvarkingai perduoda elektrinius impulsus. Jie pirmiausia daro aktyvius prieširdžių raumenis.

Netrukus po to impulsai pasiekia atrioventrikulinį mazgą, sutrumpintai – AV mazgą, jungtį tarp prieširdžių ir širdies skilvelių.

Atrioventrikulinio mazgo, tarsi dvigubo kištuko, darbas – vienu metu išdalyti impulsus į dešinįjį ir kairįjį skilvelius, kad jie susitrauktų. AV mazgas – tai širdies asmens sargybinis: atlieka filtro funkciją, kai iš prieširdžių atkeliauja per daug impulsų.

Bet kas įvyksta esant prieširdžių virpėjimui?

Elektrinius impulsus perduoda ne tik sinusinis mazgas. Kitos ląstelės taip pat virpa tarp jų visiškai nekontroliuojamai. Dažnai jos išsidėsčiusios ten, kur plaučių venos patenka į užpakalinę kairiojo prieširdžio sienelę.

Dėl šios elektrinės „perkūnijos“ nėra veiksmingo prieširdžių susitraukimo. Jie tik virpa ir dėl to nebegali veiksmingai padėti skilveliams „siurbimo“ metu.

Esant tokiai padėčiai AV mazgui tenka pernelyg didelė našta. Jis praleidžia per daug impulsų. Tai pasireiškia palpitacija – stipriu ir dažnu širdies plakimu, virpėjimu arba tachikardija – širdies susitraukimų dažnio padidėjimu.

Paprastai ištinka ūminis prieširdžių virpėjimo priepuolis, jis dažniausiai pasibaigia po 24 val. Bet retais atvejais tęsiasi ir 48–72 valandas.

Šis širdies ritmo sutrikimas gali kartotis ir tapti chroniškas. Bet koks prieširdžių virpėjimo priepuolis gali širdį padaryti jautresnę elektrinių impulsų perdavimui.

Kodėl susirgimą reikia vertinti labai rimtai? Širdies prieširdžių virpėjimas nėra nereikšminga problema. Nuolat pasikartojantis širdies susitraukimų dažnio padidėjimas, jei tai trunka daugelį dienų ar savaičių, gali silpninti širdies raumenį.

Pacientams, kurie jau serga širdies nepakankamumu, priepuolis ligos eigą veikiausiai dar pablogina. Prieširdžių virpėjimas padidina ir insulto riziką. Kodėl taip atsitinka?

Kraujas teka lėčiau į prieširdžius, ten gali susidaryti kraujo krešulys, ypač kairiajame prieširdyje.

Jei tokį kraujo krešulį tempia kraujotaka ir jis patenka į galvos smegenų arteriją, pažeidimai gali būti itin dideli. Antai Vokietijos širdies specialistų teigimu, 20–30 proc. visų insulto atvejų priežastis – prieširdžių virpėjimas.

Kam reikėtų ypač susirūpinti savo širdies ritmu? Specialistai nustatė, kad prieširdžių virpėjimo tikimybė auga su amžiumi. Jaunesniems nei 50 metų asmenims šios problemos dažnumas siekia mažiau nei vieną procentą.

Prieširdžių virpėjimo rizika gerokai padidėja esant aukštam kraujospūdžiui ir kitoms širdies bei kraujo apytakos ligoms. Dėl šių negalavimų atsiranda kenksmingų širdies raumens audinio pokyčių.

Ar didėja koronaviruso rizika? Širdies ligos gali sukelti sunkius virusinius plaučių ligos procesus – tokia informacija pasklido po žiniasklaidą. Medikų teigimu, jauniems, sportiškiems pacientams, neturintiems jokių kitų ligų, nereikėtų nerimauti. Vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo prieširdžių virpėjimo ir turintiems silpną širdį ar itin aukštą kraujospūdį, patariama būti atsargiems.

Rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kai širdis staiga pradeda taip stipriai plakti, kad, rodos, per gerklę iššoks. Spaudimo pojūtis krūtinės ląstoje, baimės jausmas, dusulys, svaigimas, prakaito mušimas ir silpnumas – prieširdžių virpėjimo požymiai.

Bet svarbiausia, kad širdies ritmo sutrikimo nejaučia maždaug pusė jį turinčių. Šis negalavimas nustatomas atsitiktinai vizito pas gydytoją metu. Kartais pernelyg vėlai – tik po insulto.

Dėl to širdies ligų specialistai pataria vėliausiai nuo 65-ojo gimtadienio nuolat matuoti pulsą. Jei jis nereguliarus ar per greitas, būtina atlikti tyrimus.

Jei specialistas nustato prieširdžių virpėjimą, gydymas turi būti individualiai pritaikytas pacientui. Esant retiems priepuoliams – vieną tris kartus per mėnesį ir trunkantį kelias sekundes – prasminga būtų pradžioje gydyti pagrindinę ligą, kuri sukelia šį širdies ritmo sutrikimą.

Po to prieširdžių virpėjimas kartais dingsta. Pacientai, kurie, be šio negalavimo, turi ir kitų rizikos veiksnių būti ištiktiems insulto, turi nuolat vartoti kraują skystinančius vaistus. Tai, pavyzdžiui, būtina vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį ir (arba) aterosklerozę.

Kas geriausia širdžiai? Sveikas gyvenimo būdas. Magniu papildyta mityba trečdaliu sumažina staigios mirties dėl širdies ligų riziką. Tai atskleidė daugiau nei 88 tūkst. amerikiečių studija. Daug magnio turi graikiniai riešutai, avižiniai dribsniai, bananai, natūralūs ryžiai ir kakava. Galima vartoti ir maisto papildų, į kurių sudėtį įeina magnis.

Gudobelės pagerina kraujotaką ir širdies raumens galią. Šio gydomojo augalo lapai ir žiedai praplečia širdies vainikines arterijas.

Optimizmu trykštantys, pozityvūs žmonės turi 35 proc. mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai atskleidė 15 studijų iš JAV, Europos šalių, Izraelio ir Australijos metaanalizė, atlikta Niujorko „Mount Sinai“ ligoninėje.

Viduržemio jūros regiono mityba sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Būtina vartoti daugiau žuvies, mažiau mėsos, pakankamai daržovių, vaisių ir geros kokybės aliejaus – alyvuogių arba rapsų. Tai patvirtino daugiau nei 570 tūkst. žmonių studija.

Prof. Jurgita Plisienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, žurnalui "Stilius" papaskojo plačiau apie širdies ir kraujagyslių ligas.

– Kokia mūsų šalyje yra statistika žmonių, sergančių širdies ligomis?

– Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių visoje Europoje – pas mus net 56 proc. žmonių miršta dėl šių priežasčių, o tai beveik dvigubai daugiau nei Europos vidurkis. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje nustatomas apie 90 proc. pacientų. Taip pat vyrauja padidėjęs kraujospūdis, nutukimas, cukrinis diabetas. Jie paplitę daug dažniau nei tarp kitų Europos šalių pacientų.

– Kokia yra širdies ligų prevencija?

– Širdies ligų prevencija turėtų prasidėti jau vaikystėje, formuojant tinkamos mitybos principus, ugdant supratimą apie fizinio aktyvumo naudą ir mokant vaikus apie kitų rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas ar antsvoris, žalą. Na, bet jeigu tokie įgūdžiai nėra išugdyti nuo vaikystės, niekada ne vėlu pradėti keistis ir keisti gyvenimo būdą – atkreipti dėmesį į mitybą, valgyti laikantis Viduržemio jūros mitybos principų, pritaikytų Lietuvos sąlygomis, t.y. daug sezoninių daržovių, vengti cukraus, daug riebalų, ypač transriebalų, turinčių produktų. Taip pat niekada ne vėlu atsisakyti rūkymo ir kitų žalingų įpročių, svarbu daug judėti, stebėti savo svorį.

Būtina žinoti savo cholesterolio kiekį, ypač „blogojo“, arba kitaip – mažo tankio, cholesterolio, kuris sveikam žmogui neturėtų būti didesnis nei 3 mmol/l, o jau sergantiems širdies ligomis turėtų būti mažesnis nei 1,4 mmol/l. Ne mažiau svarbu žinoti ir savo cukraus kiekį kraujyje. Žinoma, yra rizikos veiksnių, kurių negalime pakeisti, – tai amžius, lytis ir genetika. Stresas taip pat svarbus rizikos veiksnys. Be streso dabartinis gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas, todėl reikia išmokti su juo gyventi ir jį valdyti.

Lietuvoje jau daugiau nei 10 metų veikia Širdies ligų prevencijos programa 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir esant reikalui didelės rizikos pacientus nukreips į kardiologijos centrus detaliau ištirti. Taigi sveikas gyvenimo būdas tikrai atitolins ligas.

– Kada žmogui verta sunerimti dėl savo širdies būklės?

– Jeigu atsiranda simptomai – spaudžiantis, gniaužiantis ar deginantis skausmas krūtinėje, ypač susijęs su fiziniu krūviu, kai atsiranda nepaaiškinamas dusulys ar kojų tinimas, jeigu vargina ritmo sutrikimai ar didelis kraujospūdis, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins, ar reikia kardiologo konsultacijos ir detalesnių tyrimų. Taip pat labai svarbu kiekvienam įvertinti savo rizikos veiksnius – cholesterolio ir cukraus kiekį, kraujospūdį, ar nėra cukrinio diabeto, ar nesama antsvorio, ar šeimoje būta staigios jaunų žmonių mirties ar infarkto atvejų, ar yra rūkoma, o gal nesaikingai vartojamas alkoholis – kuo rizikos veiksnių daugiau, tuo didesnė tikimybė, jog sirgsite širdies ir kraujagyslių liga.

Pastaruoju metu pastebime teigiamą tendenciją – žmonės labiau rūpinasi savo sveikata, domisi sveika mityba, atsisako rūkymo, daugiau sportuoja. Tai tampa netgi madinga. Ir tai labai džiugina.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.