Šis vėžys – vienas pavojingiausių, bet jį dažnai aptinka per vėlai: patarė, kada susirūpinti

Storosios žarnos vėžys yra trečias pagal paplitimą Lietuvoje ir net antra pagal pacientų mirtingumą onkologinė liga. Lietuvoje kasmet šią diagnozę išgirsta apie 1 tūkst. 600 žmonių.

Sergant storosios žarnos vėžiu gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos diagnozės metu.<br>123rf nuotr.
Sergant storosios žarnos vėžiu gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos diagnozės metu.<br>123rf nuotr.
NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas koloproktologas daktaras Audrius Dulskas.<br>T.Bauro nuotr.
NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas koloproktologas daktaras Audrius Dulskas.<br>T.Bauro nuotr.
NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas koloproktologas daktaras Audrius Dulskas.<br>T.Bauro nuotr.
NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas koloproktologas daktaras Audrius Dulskas.<br>T.Bauro nuotr.
NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas koloproktologas daktaras Audrius Dulskas.<br>T.Bauro nuotr.
NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas koloproktologas daktaras Audrius Dulskas.<br>T.Bauro nuotr.
NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas koloproktologas daktaras Audrius Dulskas.<br>T.Bauro nuotr.
NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas koloproktologas daktaras Audrius Dulskas.<br>T.Bauro nuotr.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Endoskopinių tyrimų poskyrio vyriausioji ordinatorė gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė.<br>T.Bauro nuotr.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Endoskopinių tyrimų poskyrio vyriausioji ordinatorė gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė.<br>T.Bauro nuotr.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Endoskopinių tyrimų poskyrio vyriausioji ordinatorė gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė.<br>T.Bauro nuotr.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Endoskopinių tyrimų poskyrio vyriausioji ordinatorė gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.<br>T.Bauro nuotr.
Sergant storosios žarnos vėžiu gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos diagnozės metu.<br>123rf nuotr.
Sergant storosios žarnos vėžiu gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos diagnozės metu.<br>123rf nuotr.
Sergant storosios žarnos vėžiu gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos diagnozės metu.<br>123rf nuotr.
Sergant storosios žarnos vėžiu gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos diagnozės metu.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Aug 13, 2020, 10:41 PM, atnaujinta Aug 13, 2020, 11:14 PM

Deja, pastebėti laiku jį yra labai sunku, o požymiai, išduodantys storosios žarnos vėžį tūnant organizme, pirmųjų stadijų metu būna labai nežymūs.

Todėl gydytojai siūlo nelaukti, kol bus vėlu, ir profilaktiškai išsitirti, ar organizmo dar neapėmė ši klastinga liga. Ypač tai padaryti raginami 50–74 metų pacientai, o jaunesniems patariama atkreipti dėmesį į galimus ligos simptomus.

Slaptos veiklos vėžys

Storosios žarnos vėžys yra labai slaptos veiklos. Praktiškai pirmose stadijose pacientai nejaučia jokių požymių. Iš 10 pacientų, kuriems diagnozuojamas storosios žarnos vėžys, simptomų nejaučia net 7.

Iš esmės, atsiradęs simptomas gali reikšti, kad vėžys jau yra vėlesnės stadijos“, – įspėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Endoskopinių tyrimų poskyrio vyriausioji ordinatorė gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė.

Anot gydytojos, tą rodo ir Lietuvos statistika, nes tik 37 proc. atvejų storosios žarnos vėžys nustatomas pirmos-antros stadijos. Likę atvejai yra jau vėlyvesnių stadijų, iš jų – 16 proc. 4-os.

Anot medikės, šis vėžys neretai yra vakarietiško gyvenimo būdo pasekmių liga.

„Kadangi Lietuva pagal sergamumą artėja prie vakarietiškų rodiklių, tai rodo, kad gerėja mūsų ekonominės ir gyvenimo sąlygos“, – kalbėjo I.Kildušienė.

Gydymas priklauso nuo stadijos

Jei nustatomas 4-os stadijos vėžys, gydymas, anot gydytojos I.Kildušienės įmanomas, bet jis sudėtingesnis, paprastai kompleksinis ir, deja, nebe toks veiksmingas, kaip 1–2 stadijų.

„4 stadijos vėžio atvejų gydymas yra sudėtingesnis dėl to, kad turi būti taikomas kompleksas, priklausomai individualiai nuo paciento, radiologinių, chemoterapinių ir chirurginių gydymų. 1–2 stadijos vėžio atveju gali užtekti tik operacinio gydymo.

O, jeigu nustatoma pirmos ar ikivėžinė būklė, galime endoskopuoti arba tuo pačiu aparatu, kuriuo diagnozuojame, išpjauti ir specialiais įrankiais pašalinti vėžį, neprapjaudami pilvo sienos“, – palygino medikė.

NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas koloproktologas daktaras Audrius Dulskas papildė: „Esant ankstyvosioms stadijoms, galime taikyti minimaliai invazyvias priemones – endoskopinę chirurgiją, kuomet atliekami maži pjūviai ir pacientai greitai grįžta į normalų socialinį gyvenimą, darbą, iš ligoninės juos jau galima išrašyti 3–5 parą“.

Išgyvenamumas sulig kiekviena stadija mažėja drastiškai

A.Dulskas atkreipė dėmesį į tai, kad, kuo vėlesnėje stadijoje storosios žarnos vėžys diagnozuojamas, tuo mažesnis yra pacientų išgyvenamumas.

„Nustačius antrą stadiją 5 metų išgyvenamumas yra virš 90 proc. Jeigu kalbame apie 3 stadiją, išgyvenamumas yra iki 60 proc., o 4 stadijos, deja, tik apie 10–12 proc.“, – kalbėjo daktaras, pridūręs, kad pacientams, kuriems nustatomos ikivėžinės ar ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžys, tikimybė pasveikti yra net apie 90 proc.

Ilgai besivystanti, nebyli liga

Taigi, nors nustačius storosios žarnos vėžį galimybė pasveikti ir ilgiau išgyventi yra labai didelė, dažnai ši onkologinė liga, deja, diagnozuojama jau gerokai pažengusi. Ir taip yra, nepaisant to, kad ji vystosi labai lėtai.

Storosios žarnos vėžys yra ilgai besivystanti liga. Manoma, kad užtrunka apie 10 metų, kol ji atsiranda“, – pastebėjo gydytoja I.Kildušienė.

Medikai pripažįsta – laiku, neatlikus tyrimų, atpažinti šį vėžį sunku, nes tai yra nebyli liga, pirmose stadijose nepasireiškianti jokiais ypatingais simptomais. Jeigu pacientai su nusiskundimais kreipiasi į medikus, paprastai liga jau būna pasiekusi 3–4 stadiją.

Nerimą keliantys simptomai

A.Dulskas patarė sunerimti ir išsitirti dėl storosios žarnos vėžio tiems, kuriems pasikeitė tuštinimasis: mėnesį du kamuoja pilvo pūtimas, viduriavimai, kurie kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu, krenta svoris, nepaaiškinamai sumažėja hemoglobinas, taip pat pakraujuoja iš storosios žarnos.

„Jauni žmonės kartais tai nurašo hemorojui, tačiau, jeigu paskyrus gydymą tai nepraeina mėnesį-du, reikėtų išsitirti.

Svarbiausia atkreipti dėmesį į naujai atsiradusius simptomus, kurie trunka ilgiau nei 3–4 savaites“, – rekomendavo chirurgas.

Tyrimų baiminasi be reikalo

Besimptomę ligą padeda pastebėti profilaktiniai tyrimai, kurie 50–74 metų amžiaus pacientams yra nemokami.

Ieva Bingelytė, Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja, pasakojo, kad išsitirti, ar neserga storosios žarnos vėžiu, žmonės raginami įvairiai: siunčiant jiems SMS žinutes, elektroninius laiškus, kartais išsitirti paragina slaugytojos ar šeimos gydytojai.

Nors tokie tyrimai padeda klastingą ligą užčiuopti ankstyvose ar net ikivėžinėse stadijose, žmonės, deja, tirtis neskuba. Į kvietimus išsitirti sureaguoja tik apie 30 proc. pakviestųjų. Iš jų 5–6 procentams tyrimų testai būna teigiami, iš kurių – apie 4 proc. nustatoma onkologinė liga.

Priežastys, kodėl žmonės profilaktinėse programose dalyvauja vangiai, yra įvairios: baimė, kad tiriant skaudės, nenoras išgirsti vėžio diagnozę.

Gydytoja I.Bingelytė nuramino: „Kolonoskopijos bijoti nereikėtų, nes prieš tai atliekami tyrimai ir pacientui pasakojama, kaip paruošti, prieš tyrimą taikoma bendrinė nejautra.

Onkologinės ligos diagnozės taip pat baimintis nereikia, tirtis reikia, nes šiandien ta diagnozė nėra nuosprendi. Yra efektyvių gydymo būdų.

Atlikdami profilaktinius tyrimus, mes ieškome vėžio dar besimptomėse, ankstyvose stadijos, nes tada gydymas būna efektyvus“.

Tyrimų apimtys sumažėjo perpus, pasekmės – akivaizdžios​

Blogiausia yra tai, kad ateinančių išsitirti pacientų dar labiau sumažėjo per karantiną.

Štai Antakalnio poliklinikoje, atnaujinus gydymo paslaugas po karantino, profilaktinių tyrimų apimtys sumažėjo net 43 proc. Jos į ikikarantininius skaičius atsistatė tik liepą.

Dėl karantino per pirmąjį šių metų pusmetį kolonoskopiniam ištyrimui pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą į Nacionalinį vėžio institutą atvyko dvigubai mažiau žmonių nei praėjusiais metais.

„NVI ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvauja nuo 2009 metų. Mes buvome vieni pirmųjų, kurie pradėjo pacientus tirti pagal šią programą.

Dabar esame labai susirūpinę, nes matome ženklų atliekamų kolonoskopijų sumažėjimą – net per pusę, palyginti su pernai, yra sumažėjęs pacientų srautas.

Žinoma, tai susiję ir su buvusiu paskelbtu karantinu. Bet ir pasibaigus karantinui žmonės kažkodėl vengia atvykti pas mus pasitikrinti“, – nerimą išsakė ir gydytoja I.Kildušienė.

Gydytojas A.Dulskas taip pat pastebėjo, kad per karantiną, sustabdžius profilaktikos programą, 15–20 proc. sumažėjo ir storosios žarnos vėžio operacijų.

Atsitiko ir kitas blogas dalykas – dėl profilaktinės programos sustabdymo per karantiną, net 20 proc. daugiau žmonių į gydytojus kreipėsi jau sirgdami 3–4 stadijos storosios žarnos vėžiu.

„Dažnas iš jų pasakojo, kad simptomai atsirado jau per karantiną. Kai kurie bijojo dėl to kreiptis į gydymo įstaigas, kai kurie negalėjo patekti“, – apgailestavo chirurgas, prisidėjęs prie kolegių raginimų nevengti profilaktiškai tirtis dėl storosios žarnos vėžio.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.