Kardiologas perspėja: tam tikri simptomai gali būti rimtos ligos pradžia

Vasara – atsipalaidavimo metas, neretas pacientas pasitikrinimą pas gydytoją atideda vėlesniam laikui, net jei ir pajunta kokius nors simptomus.

Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>V.Balkūno nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>V.Balkūno nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>D.Umbraso nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>D.Umbraso nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>D.Umbraso nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>D.Umbraso nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>V.Balkūno nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>V.Balkūno nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>D.Umbraso nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>D.Umbraso nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>T.Bauro nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>T.Bauro nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Monika Kairienė, manodaktaras.lt

Sep 5, 2020, 2:19 PM, atnaujinta Sep 5, 2020, 4:46 PM

Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad patikros nereikėtų atidėlioti, nes tam tikri simptomai gali būti rimtos ligos pradžia arba lėtinės ligos paūmėjimas.

Nejaučia nei padidėjusio cholesterolio, nei didelio spaudimo

Gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad profilaktinis pasitikrinimas pas kardiologą labai svarbus, net jei ir pacientas nejaučia jokių simptomų.

„Dažnai pacientai nejaučia, kas vyksta jų organizme, nes neturi jokių jutimo organų, kad galėtų tai pajusti arba junta tik nežymius pokyčius, kurių neįvertina kaip ligos požymių. Pavyzdžiui, gali būti net ir labai padidėjęs cholesterolis, bet jo nejuntame. O cholesterolio padidėjimas yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių siaurėti kraujagyslėms – kartais žmogus gali nejusti ir labai didelio kraujospūdžio, pavyzdžiui, 180/100mmHg, todėl tik pasimatavus spaudimą, nustatomas tas faktas. Tuomet taikomi gydomieji veiksmai, kad užkirstume kelią galimoms komplikacijoms – infarktui ar insultui. Todėl svarbu pasitikrinti profilaktiškai, atlikti kraujo ir kitus tyrimus“, – paaiškina kardiologas V. Grinius.

Profilaktiškai pas kardiologą besitikrinantiems pacientams pirmiausia atliekami kraujo tyrimai – lipidograma, kalio, magnio, kreatinino, cukraus kiekio kraujyje, kraujo ląstelių tyrimas, taip pat gali būti atliekami specialūs kardiologiniai tyrimai – elektrokardiograma, širdies echokardioskopija, veloergometrija, Holterio (širdies ritmo) monitoravimas visą parą, kraujo spaudimo tyrimas visą parą.

Dėl kokių simptomų reikia sunerimti

Apsilankyti pas kardiologą turėtų tie žmonės, kurie jaučia tam tikrus simptomus: „Simptomai gali būti įvairūs, kai kurie gali būti rimtos ligos signalas, bet kartais gali pasireikšti tik vadinamieji funkciniai, nežymūs sutrikimai, dažniausiai susiję su paciento padidintu jautrumu, pervargimu, nemiga, kitomis ligomis“, – sako gydytojas kardiologas V. Grinius.

Pasak kardiologo, labiausiai sunerimti ir greičiau pasitikrinti turėtų tie, kurie jaučia skausmus krūtinėje: „Spaudžiančio pobūdžio, plintančius į kairę ranką, apatinį žandikaulį, atsirandančius po didesnio fizinio krūvio, praeinančius pailsėjus. Kai kartu su skausmu būna ritmo sutrikimai, prakaito pylimas, didelis bendras silpnumas, norisi atsisėsti ar atsigulti“ , – sako med. dr. V. Grinius.

Gydytojas priduria, kad taip pat negerai, jei jaučiamas neritmiškas širdies plakimas, kuris gali būti lyg „širdies stabtelėjimas, persivertimas“. Anot jo, stiprus galvos skausmas, svaigimas dažnai būna dėl padidėjusio kraujo spaudimo.

Kokio amžiaus didėja rizika susirgti širdies ligomis?

Pasak kardiologo V. Griniaus, amžiaus riba sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nėra griežtai apibrėžta, bet jau nuo 40 metų didėja tikimybė susirgti. Jaučiantiems minėtus simptomus pasitikrinti reikėtų kuo greičiau.

„Profilaktinius kraujo tyrimus reikėtų atlikti dar anksčiau, nes gali būti ir įgimti kraujo rodiklių pakitimai, pavyzdžiui, įgimta hipercholesterinemija. Įgimtas ar įgytas širdies ydas padeda išaiškinti echokardioskopinis tyrimas“, – priduria gydytojas kardiologas V. Grinius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.