„Galime džiaugtis, kad gyvename toje pasaulio dalyje, kur turime 4 metų sezonus. Viena vertus, galime grožėtis skirtinga, gražia gamta, bet kita vertus – mums reikia daugiau rūbų, reikalingas šildymas, o tuo pačiu didesnė peršalimo ligų rizika.
Koronaviruso pandemijos kontekste pastebime, kad žmonės labiau bijo, bet labiau ir saugosi. Jie mažiau tiesiogiai bendrauja, daugiau naudoja apsaugos priemonių, dėvi kaukes, labiau užsiima rankų ir paviršių higiena, tuomet automatiškai mažėja peršalimo ligų, gripo, tuberkuliozės rizika“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Tačiau savaime suprantamų higienos priemonių, kaip rankų plovimas, paviršių dezinfekavimas, gali nepakakti.
„Reikia neužmiršti esamų specifinių profilaktikos priemonių: skiepų nuo gripo ir nuo pneumokokinės infekcijos.
Skiepų nuo gripo rinkoje jau yra, kai tik atsiranda galimybė, reiktų jais pasiskiepyti. Kas gali sau leisti, galbūt neverta laukti nemokamų skiepų ir pasiskiepyti.
O nuo pneumokokinės infekcijos – lygiai taip pat. Abu skiepus į skirtingas rankas galima gauti vieno apsilankymo metu“, – sako S.Čaplinskas.
Europoje atlikti tyrimai rodo, kad žmonės vis dar neįvertina rizikos užsikrėsti pneumokokine infekcija ir menkai išmano apie pneumonijos prevenciją. Nors kasmet Europoje diagnozuojama 3 mln. pneumonijos atvejų, iš kurių 1 mln. baigiasi hospitalizacija, europiečiai nuo pneumokokinės infekcijos skiepijasi retai.
Įvertinus pneumokokinės infekcijos grėsmę, nuo 2015 m. pabaigos Lietuvoje rizikos grupėms priklausantys žmonės nuo jos skiepijami nemokamai.
„Skiepai nuo pneumokokinės infekcijos skiriami nemokamai rizikos grupės asmenims. Jos skiriasi nuo gripo rizikos grupių. Tiesa, kai kurie asmenys patenka į jas abi. Tai yra asmenys nuo 65 metų, taip pat asmenys, sergantys tam tikromis lėtinėmis ligomis“, – įvardijo ULAC vadovas.
Valstybės lėšomis nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami suaugusieji, sergantys lėtine inkstų liga, nefroziniu sindromu, onkologinėmis ir reumatinėmis ligomis, kepenų fibroze ir ciroze, ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti, tie, kuriems atliekama dializė ar peritoninė dializė, pašalinta blužnis, nustatytas cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas, taikomas imunitetą slopinantis gydymas, asmenys po kaulų čiulpų ar organų transplantacijos ar su kochleariniais implantais. Pasak specialistų, šioms rizikos grupėms priklausančių pacientų rizika susirgti pneumokokine infekcija yra kelis, o kartais net keliolika kartų didesnė nei sveikųjų.
ULAC specialistai nurodo, kad šiuo metu Europoje naudojamos dviejų tipų vakcinos: konjuguotos ir polisacharidinė pneumokokinės infekcijos vakcinos. 10-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, 13-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai, vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Paskiepijus konjuguotomis vakcinomis susidaro ilgalaikis imunitetas.
Pasaulio sveikatos organizacija taip pat rekomenduoja esant koronaviruso infekcijos rizikai pasiskiepyti vakcina nuo pneumokokinės infekcijos, norint sumažinti viruso sukeliamų komplikacijų riziką.
„Primygtinai rekomenduoju kiekvienam, ypač tiems, kurie turi garbingo amžiaus tėvus arba mažus lėtinėmis ligomis sergančius vaikus, būtinai pasiskiepyti nuo šių dviejų infekcijų. Šiuo laikotarpiu, ypač sunku atskirti, ar tai koronavirusas, ar gripas, ar peršalimas. Tai jei yra galimybę švelniau persirgti tuo pačiu gripu, jau yra gerai. Jei kam nepasiseks ir susirgs koronavirusu – bus labai didelė pagalba pačiam sau, jei asmuo bus pasiskiepyjęs, mat neprisidės kitos infekcijos.
Nereikia būti baigius mediciną, kad suvoktum, jog organizmui du pavojingi patogenai vienu metu yra daug sunkesnė užduotis. Kovoti su abiem iš karto organizmui, kad ir koks jis stiprus bebūtų, bus sudėtinga. Jeigi organizmas yra nusiplęs dėl amžiaus, dėl lėtinių ligų, ta kova gali baigtis viruso ar bakterijos pergale, o ne žmogaus imuninės sistemos“, – patarė prod. dr. S.Čaplinskas.
