Pabėgti nuo pavojingų virusų padės ir grūdinimasis

Šaltuoju metų laiku smarkiai padaugėja įvairiausių virusinių infekcijų – nuo virusinės kilmės slogos iki gripo, virusinio plaučių uždegimo ir kitų ligų, kurios gali tapti sunkiai kontroliuojamos, greitai plintančios ir sukeliančios nežinomybę visame pasaulyje. Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nuo pavojingų virusų? Ką naudinga žinoti arba dar kartą pakartoti?

Jei šeimos narys karščiuoja, sloguoja, kosėja, jam skauda gerklę, reikia vengti artimo sąlyčio su juo, nes jis gali būti pasigavęs virusinę infekciją.<br>T.Bauro nuotr.
Jei šeimos narys karščiuoja, sloguoja, kosėja, jam skauda gerklę, reikia vengti artimo sąlyčio su juo, nes jis gali būti pasigavęs virusinę infekciją.<br>T.Bauro nuotr.
Jei šeimos narys karščiuoja, sloguoja, kosėja, jam skauda gerklę, reikia vengti artimo sąlyčio su juo, nes jis gali būti pasigavęs virusinę infekciją.<br>LR archyvo nuotr.
Jei šeimos narys karščiuoja, sloguoja, kosėja, jam skauda gerklę, reikia vengti artimo sąlyčio su juo, nes jis gali būti pasigavęs virusinę infekciją.<br>LR archyvo nuotr.
Jei šeimos narys karščiuoja, sloguoja, kosėja, jam skauda gerklę, reikia vengti artimo sąlyčio su juo, nes jis gali būti pasigavęs virusinę infekciją.<br>123rf.com
Jei šeimos narys karščiuoja, sloguoja, kosėja, jam skauda gerklę, reikia vengti artimo sąlyčio su juo, nes jis gali būti pasigavęs virusinę infekciją.<br>123rf.com
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2020-10-31 09:59

Jei šeimos narys karščiuoja, sloguoja, kosėja, jam skauda gerklę, reikia vengti artimo sąlyčio su juo, nes jis gali būti pasigavęs virusinę infekciją.

Jai taip pat būdingas raumenų, kaulų, akių ir galvos skausmas, bendras silpnumas ir nuovargis. Išvardyti simptomai skiriasi priklausomai nuo virusinės infekcijos rūšies ir sunkumo, tačiau bet kuriuo atveju geriau pasisaugoti.

Tai reiškia, kad nuo tokio asmens reikėtų laikytis bent vieno dviejų metrų atstumu ir su juo nesisveikinti spaudžiant ranką, nesibučiuoti, neapsikabinti, vengti jį lankyti, jei nėra būtina.

Patariama kuo dažniau plauti rankas muilu ir vandeniu. Jas kruopščiai trinti ir skalauti reikia mažiausiai 20 sekundžių.

Jei rankų nusiplauti nėra galimybių, tuomet su savimi visada reikėtų turėti specialių dezinfekcinių skysčių, putų ar gelių, savo sudėtyje turinčių alkoholio, kurie reikšmingai mažina virusų plitimą nešvariomis rankomis.

Rankas plauti ir dezinfekuoti būtina po pasinaudojimo tualetu ar sauskelnių keitimo, grįžimo iš lauko ar kitų viešųjų vietų, prieš ruošiant ar valgant maistą, nusikosėjus ar nusičiaudėjus, palietus galimai užkrėstus paviršius, turėjus kontaktą su gyvūnais, sergančiais asmenimis ir panašiai.

Kuo dažniau rankos plaunamos, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti įvairiomis ligomis. Teigiama, kad dažnas rankų plovimas nešvariomis rankomis plintančių infekcijų tikimybę gali sumažinti mažiausiai 80 procentų – tai labai didelis ir reikšmingas skaičius.

Nereikėtų pamiršti ir nosies higienos. Reguliarus nosies gleivinės plovimas taip pat gali padėti sumažinti užsikrėtimo virusinėmis infekcijomis tikimybę.

Tam puikiai tinka specialiai nosies gleivinės priežiūrai pritaikytos medicinos priemonės, kurių galima rasti daugumoje vaistinių ir kitų prekybos vietų. Izotoninis jūros vandens nosies purškalas – aerozolis „QUIXX®daily“, skirtas nosiai valyti ir drėkinti.

Jis aktyviai ir kruopščiai praskalauja nosį ir sumažina bakterijų, virusų, alergenų bei žiedadulkių, kietųjų dalelių, dulkių kiekį ir padeda pašalinti perteklines gleives. Nosis veiksmingai išvaloma, drėkinama ir taip greičiau atkuriamos natūralios jos funkcijos.

Patariama kontroliuoti įprotį rankomis liesti įvairias gleivines – akių, nosies, burnos. Gleivinių lietimas nešvariomis rankomis itin padidina tikimybę užsikrėsti virusinėmis infekcijomis, mat virusai per jas plinta lengviausiai.

Pakanka paliesti nešvarią durų rankeną ir netrukus nevalingai pasikasyti lūpą ar akį – virusui sudaromos puikios sąlygos infekuoti sveiką asmenį.

Jei padidėjęs bendrasis pavojus užsikrėsti virusinėmis infekcijomis, būtina vengti viešų ir masinio susibūrimo vietų. Jei į tokias vietas eiti būtina, jose reikėtų praleisti kuo mažiau laiko.

Ypač didelę riziką kelia viešasis transportas – verta pagalvoti apie galimybę keliauti kitais būdais, kad ir pėsčiomis, jei tik įmanoma.

Geriau lipti laiptais nei grūstis į galimai sergančių žmonių pilną liftą. Geriau laiką leisti parke, o ne sausakimšame prekybos centre.

Ir tai tik keletas pavyzdžių, padedančių sumažinti užsikrėtimo riziką viešosiose vietose.

Taip pat labiau saugotis reikėtų rizikos grupėms priklausantiems asmenims – vaikams, nėščiosioms, senyviems ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, mat galimos virusinių infekcijų komplikacijos yra kur kas pavojingesnės ne tik jų sveikatai, bet ir gyvybei.

Itin svarbu stiprinti imunitetą ir grūdintis – tai reikia daryti visus metus, o ne tik prasidėjus ligų sezonui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.