Tik tuomet, kai atsiranda dusulys, medikai teigia, kad virusas įgijo sunkią formą.
Kaip gydytis nuo SARS-CoV-2 viruso namuose? Skubėti numušti temperatūrą ar geriau kentėti jai kylant? Ar malšinti vaikų temperatūrą? Gerti ar ne vitaminus? Prisiversti pavalgyti, kad organizmas turėtų energijos kovoti su grėsmingu virusu ar vis dėlto nekimšti maisto per prievartą?
Svarbiausia – neeksperimentuoti
Šeimos gydytoja Justė Latauskienė tvirtino, kad svarbiausi vaistai namuose stengiantis įveikti SARS-CoV-2 virusą yra poilsis, leidžiant sau pakankamai miegoti, šalti nervai, jokiu būdu nepasiduodant panikai, ir vanduo, kitaip tariant, pakankamas skysčių kiekis.
„Natūralu, kad susirgusieji COVID-19 stengiasi gydytis taip, kaip gydydavosi ir anksčiau: geria vaistus nuo temperatūros, vitaminus C ir D. Taip elgdamiesi ligoniai sau tikrai nepakenks, svarbiausia, kad negertų per didelio kiekio vitaminų ir neeksperimentuotų, bandydami naujus vaistus“, – pabrėžė gydytoja J.Latauskienė.
Anot medikės, jei sergančio suaugusiojo temperatūra – daugiau kaip 38,5 laipsnio, rekomenduojama pamąstyti apie vaistus jai mažinti.
Tačiau pasitaiko, kad žmogus prastai jaučiasi ir turėdamas palyginti nedidelę temperatūrą, pavyzdžiui, 37,2 laipsnio: jam skauda raumenis, galvą, o ir bendra savijauta yra prasta. Tokiu atveju – irgi nieko bloga išgerti temperatūrą mažinančių vaistų, kurie dar ir skausmą malšina. Pavyzdžiui, paracetamolio ar ibuprofeno.
„Bet jei žmogus, turėdamas temperatūros, jaučiasi gerai, neturėtų skubėti jos mušti. Žmonės turi skirtingų patirčių. Vienus tėvai mokė iškart mažinti pakilusią temperatūrą vaistais ir jie visada tai daro. Tačiau tikrai nėra reikalo mažinti temperatūrą, jei suaugęs žmogus jai pakilus jaučiasi pakankamai gerai“, – teigė šeimos gydytoja.
Karščiavimas – apsauginė reakcija
Kalbant apie COVID-19 sergančius vaikus, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė docentė Virginija Žilinskaitė teigė, kad svarbiausias tikslas, stebint vaiko būklę, yra gera jo savijauta.
„Tikslas yra ne numušinėti temperatūrą, bet gerinti vaiko savijautą. Pirmiausia tam, kad jis galėtų gerti skysčius. Vaistai nuo temperatūros (paracetamolis ir ibuprofenas) ne tik mažina temperatūrą, bet ir nuskausmina, dėl ko vaikai paprastai blogai jaučiasi sirgdami.
Jei vaikas neblogai jaučiasi, geria skysčius, temperatūros mažinti nereikia, nebent ji yra aukštesnė nei 39 ar 40 laipsnių. Sergančiam vaikui mažinti temperatūrą iki normalios yra net pavojinga, nes atimame iš vaiko ginklus kovai su virusu, o nieko specifiškai veiksmingo pasiūlyti negalime. Tam kad vaikas galėtų „saugiai“ karščiuoti, jam labai svarbu gauti pakankamai skysčių, nes jų trūkstant, temperatūra dažnai kyla iki labai aukštos“, – aiškino V.Žilinskaitė.
Anot medikės, svarbiausia – įvertinti vaiko savijautą. Jei jis jaučiasi blogai, vėsios rankos ir kojos, nenori gerti skysčių, vaistų nuo temperatūros reikėtų skirti (nepriklausomai nuo temperatūros laipsnio), ir po 30 min. įvertinti vaiko savijautą pakartotinai, pasiūlyti atsigerti.
Jei savijauta nepagerėja (nepriklausomai nuo temperatūros laipsnio), reikia kreiptis į gydytoją.
„Jei savijauta pagerėja, dažniau siūlykite vaikui gerti ir toliau jį stebėkite. Temperatūra gali būti ir daugiau kaip 38 laipsniai – ne ji svarbiausia. Jei žiūrėsime tik į temperatūros laipsnį, jis darosi pavojingas, kai viršija 40 laipsnių. Tad, kaip ir minėjau, svarbu temperatūros laipsnį derinti su vaiko savijauta.
Taip pat – nepamiršti įvairių lėtinių ligų, kuriomis vaikas taip pat gali sirgti. Šiuo atveju reikia tartis su gydytoju, kokia temperatūra konkrečiam vaikui yra saugi“, – teigė docentė.
Ar aukštesnė temperatūra „užmušinėja“ SARS-CoV-2 virusą? „Visi virusai reaguoja į aukštesnę temperatūrą ir geriausiai dauginasi esant 37 laipsnių kūno temperatūrai. Reikia nepamiršti, kad karščiavimas yra vaiko apsauginė reakcija, ji kovoja už vaiką ir prieš virusą“, – vaizdžiai aiškino V.Žilinskaitė.
Dusulys – subjektyvus jausmas
Šeimos gydytoja J.Latauskienė atkreipė dėmesį, kad SARS-CoV-2 virusu žmonės gali sirgti labai įvairiai: lengvai be temperatūros ir lengvai su temperatūra, sunkiai be temperatūros ir sunkiai jos turėdami. „Tikrai nereikia bijoti, kad jei nėra temperatūros, organizmas nekovoja su virusu ir negalvoti, kad jei temperatūra aukšta, tai jau labai gerai“, – pabrėžė medikė.
Anot J.Latauskienės, COVID-19 atveju reikia stebėti, ar nėra dusulio ir sekti kvėpavimą. Sveikas žmogus per minutę įkvepia apie 16 kartų. Šis skaičius neturėtų itin keistis ir sergant lengva šio koronaviruso forma.
Dusulys, pasak gydytojos, yra visiškai subjektyvus pojūtis. Jis mediciniškai nepamatuojamas, neįrodomas ar nepaneigiamas.
„Dusulys yra jausmas, kad žmogui trūksta oro arba labai sunku kvėpuoti. Pasitaiko, kad žmogus siaubingai kosėja ir, atrodo, turėtų niekaip neprakvėpuoti, bet sako, kad ne, nedusina, aš tik kosėju. O būna, kad kosulio nėra, bet sako, kad dusina, labai sunku. Lyg kvėpuotų po vandeniu.
Esmė, kad sirgdami lengva SARS-CoV-2 forma žmonės nedūsta, bet jie gali turėti aibę kitų simptomų, o gali jų ir visiškai neturėti“, – teigė J.Latauskienė.
Skanus maistas – irgi vaistas
Šeimos gydytojos teigimu, COVID-19 infekcija sergantis žmogus neturėtų versti savęs valgyti, jei to tikrai nenori. Pavyzdžiui, iki tol sunkų fizinį darbą dirbęs žmogus sirgdamas gali nenorėti valgyti, nes jis išeikvoja gerokai mažiau energijos. Be to, gali atsirasti vėmimas ar viduriavimas.
„Nereikia per prievartą savęs maitinti, kaip ir negerai per prievartą save riboti“, – aiškino medikė.
Anot jos, visiškai normalu, kad sergant norisi kitokio maisto nei būnant sveikam.
„Visais laikais ligoniui buvo siūlomas skanesnis maistas. Protinga, jei sirgdamas žmogus leidžia sau valgyti skanesnį, lengvesnį, lengviau paruošiamą maistą, nes ligonis greičiausiai saviizoliacijoje bus vienas ir neturės jėgų ruošti įmantrius patiekalus.
Dauguma įsivaizduojame apelsinus prie ligonio lovos. Ir tai – visiškai normalu. Sergančiam skanus maistas irgi yra vaistas“, – įsitikinusi J.Latauskienė.
