Daugiaveidė liga
Pasaulyje labai daug žmonių kenčia nuo depresijos. Visiškai nesvarbu, kokioje šalyje žmogus gimė ar kuo dirba. Ši liga gali paliesti kiekvieną.
Specialistų vertinimu, kas ketvirta moteris ir kas aštuntas vyras bent kartą gyvenime suserga depresija.
Kasmet 5,3 mln. vokiečių patiria depresiją – 11,3 proc. moterų ir 5,1 proc. vyrų. Kiekvienais metais daugiau šalies piliečių gyvybių nusineša savižudybės nei narkotikai, eismo nelaimės ir ŽIV kartu sudėjus.
Ši liga, vaizdžiai sakant, daugiaveidė. Bet yra keletas požymių, kurie būdingi daugumai kenčiančių nuo depresijos. Kuo skundžiasi pacientas ir kaip stipriai pasireiškia ligos simptomai, priklauso nuo konkretaus atvejo.
Paprastai sergantys depresija jaučiasi labai prislėgti, be nuotaikos. Tai, kas anksčiau teikė malonumą, nesukelia susidomėjimo, džiaugsmo. Jie labai greitai pavargsta, neturi jėgų, negali susikaupti ar sutelkti dėmesio, nepasitiki savimi, savo jėgomis, jaučiasi kalti ir nieko verti.
Ateitį piešia niūriomis spalvomis, labai dažnai galvoja apie pasitraukimą iš gyvenimo ar net bando tai padaryti. Kenčiantys nuo depresijos blogai miega, neturi apetito.
Dėl to skundžiasi daugelis, bet tai nereiškia, jog kiekvienas mūsų jau yra kentėjęs nuo depresijos. Bet jei tokios nuotaikos tvyro beveik visą dieną ilgą laiką – beveik dvi savaites, galima įtarti depresiją. Rimtas ligos signalas, kai nusiskundimai būna tokie ryškūs, kad pakeičia žmogaus gyvenimą.
Depresija gali pasireikšti ir skausmu, susierzinimu, svorio netekimu, lytinio potraukio sumažėjimu, nenoru bendrauti su kitais žmonėmis, baime, dažnu alkoholio vartojimu.
Priklausomai nuo nusiskundimų, gydytojai gali nustatyti lengvą, vidutinę ar sunkią depresijos formas.
Kokios depresijos priežastys?
Retai būna viena. Dažniausiai – visuma.
Fizinės priežastys: su kūnu susijusi sunki ar ilgalaikė liga.
Psichologinės: sunki vaikystė, menka savivertė, nesugebėjimas atsiriboti, pasakyti „ne“, kitos psichikos ligos, pavyzdžiui, priklausomybė nuo alkoholio.
Stresinės situacijos: įvykiai, kurie pakeičia gyvenimą, – partnerio netektis, iširusi santuoka, išėjimas į pensiją, nedarbas. Ilgalaikis stresas, patiriamas namuose, šeimoje ir kt.
Depresija gali plėtotis lėtai ir dėl to daugelis pacientų nepastebi, kad jie jau serga. Kartais liga užklumpa visiškai netikėtai.
Polinkis į depresiją gali būti paveldėtas. Bet tai lemia ne vienas ar du pagrindiniai genai. Specialistų teigimu, padidėjusi šios ligos rizika būdinga tiems žmonėms, kurių daugelio genetinių variantų santykis būna nepalankus. Jei nėra polinkio, depresija nesusergama, net jei gyvenimas kartus.
Atlikti tyrimai su pelėmis leidžia įtarti, jog depresijos pradžia veikiausiai susijusi su žarnyno mikrobioma, nes virškinimo sistemos bakterijų visuma galėtų turėti įtakos galvos smegenims, bet šios prielaidos mokslas kol kas negali tiksliai patvirtinti.
Depresijos gėdytis nereikėtų
Depresija – liga ir jai įveikti reikia tikslingos pagalbos. Tinkamas gydymas sutrumpina ligos trukmę ir apsaugo nuo pakartotinio atsinaujinimo.
Gydant būtina atsižvelgti į depresijos formą ir jos eigą. Esant lengvam, pirmą kartą pasireiškusiam susirgimui depresija gali būti tikslingi reguliarūs apsilankymai pas šeimos gydytoją ir ligos stebėjimas.
Sergant vidutinės ar sunkios formų depresija būtinos papildomos priemonės. Esant sunkiai formai skiriamas kelių metodų derinys. Dažniausiai – psichoterapija, medikamentinis gydymas (antidepresantai) ir jų derinys, nes šie metodai gerai papildo vienas kitą.
Taikomi ir kiti gydymo būdai, pavyzdžiui, šviesos terapija, fizinės treniruotės, ligoniui neleidžiama miegoti. Bet tai tėra pagrindinio gydymo papildymas.
Antidepresantų poveikis – veiksmingas, rezultatas greitas – jau po 2–3 savaičių. Priklausomai nuo paciento nusiskundimų, galimas tikslinis medikamento vartojimas. Pavyzdžiui, raminamasis, migdomasis, tonizuojantis. Nors galimas šalutinis poveikis, bet pavojingas pasitaiko retai.
Antidepresantai nesukelia priklausomybės, neveikia paciento asmenybės. Bet šie medikamentai nepakeičia kenčiančiojo gyvenimo, nepašalina ir priežasties, kuri sukėlė depresiją ar trukdo pasveikti. Pavyzdžiui, stiprus stresas, šeimos problemos, bendravimo trūkumas. Pabaigus antidepresantų terapiją pakartotinės depresijos tikimybė didesnė, palyginti su psichoterapija.
Psichoterapija – reguliarūs pokalbiai – individualūs ar grupėse – su šios srities specialistu. Gydymas – veiksmingas. Padeda suvokti ir ugdyti savo stipriąsias puses, prislopina negatyvias mintis, išgyvenimus, padeda save geriau suprasti.
Gydymo tikslai gali būti parenkami individuliai – atsipalaidavimas, socialinės kompetencijos plėtotė, gyvenimo būdo pakeitimas. Pabaigus psichoterapiją pakartotinio ligos atsinaujinimo tikimybė mažesnė nei gydant medikamentais.
Bet psichoterapijos rezultatai paaiškėja po 8–10 savaičių, terapija trunka ilgiau, nes būtini kassavaitiniai susitikimai su specialistu. Šis būdas veiksmingesnis, kai pacientas itin atviras su savo gydytoju. Tai padeda specialistui geriau suprasti ligonį ir parinkti terapiją, kuri tinka būtent jo būklei.
Vokietijoje galioja griežtos medicininės paslapties saugojimo nuostatos. Gydytojas neturi teisės kalbėti apie ligą be paciento sutikimo net su jo šeimos nariais. Darbdavys ar valstybinės institucijos taip pat negauna duomenų apie gydymą.
Terapija atliekama laisva valia. Pacientas bet kuriuo metu gali nutraukti gydymą.
Depresija nėra silpnumo požymis ir nereikia šios ligos gėdytis.
Ligai į veidą pažvelgusios garsenybės
Garsusis britų atlikėjas Robbie Williamsas (46 m.) taip apibūdina depresiją: „Kovoju su mano galvoje tūnančia liga, kuri nori mane nužudyti.“
Kembridžo kunigaikščiai 38-erių Williamas ir Catherine dalyvauja „Heads Together“ – organizacijos, kuri sprendžia su psichikos sveikata susijusias problemas, veikloje.
Kunigaikštienės brolis Jamesas Middletonas (33 m.) viešai prabilo kovojantis su depresija.
Praėjo ne vieni metai, kol Holivudo žvaigždė Nicole Kidman (53 m.) pagaliau prabilo apie savo problemą.
Tik 2001-aisiais po skyrybų su amerikiečių aktoriumi Tomu Cruise’u (58 m.) tuo metu 34-erių viena garsiausių australų kilmės aktorių prisipažino: „Ištekėjau labai greitai ir jauna. Ilgą laiką mano santuoka buvo laiminga. Paskui pastebėjau, kad vis labiau užsisklendžiu, ir man teko kovoti su depresija.“
