Julius Kalibatas. COVID-19 vis dažniau vadinama „nerimo pandemija“

Jei prasidėjus koronaviruso pandemijai pradžioje visas dėmesys daugiausia buvo kreipiamas į plaučių audinio pažeidimus, tai, nenumaldomai nuo šio viruso augant mirusiųjų skaičiui, išplėstiniai tyrimai netrukus parodė, kad ši klastinga infekcija gali paliesti vos ne visus gyvybiškai svarbius žmogaus kūno organus.

Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>J.Stacevičiaus ir Unsplash nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>J.Stacevičiaus ir Unsplash nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>V.Balkūno nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>V.Balkūno nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pasak J. Kalibato, įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Prof. habil. dr. Julius Kalibatas, Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) asociacijos prezidentas

Jan 18, 2021, 11:56 AM, atnaujinta Feb 16, 2021, 6:17 PM

Pastaruoju metu buvo pradėta aktyviai tirti, kokią įtaką COVID-19 pandemija daro žmonių sveikatai ir ypač psichinei sveikatai. Nenuostabu, kad įvairiose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“. Daugeliui žmonių pasidarė neramu, ar koks nors atsiradęs simptomas, ar net menkiausias negalavimas nėra ligos pradžios simptomas.

Kai kuriuos asmenis gąsdina ir sutrikęs miegas, ir apetito stoka, ir atsiradę nugaros skausmai, kuriuos, pavyzdžiui, lengvai galima būtų lengvai paaiškinti pastoviai ilgu sėdėjimu prie televizoriaus ir panašiai, bet tam, kas bijo, jokie racionalūs aiškinimai nepadeda, todėl iš šeimos gydytojo prašoma ne tik nukreipimo testui dėl koronaviruso, bet ir eilinės porcijos benzodiazepinų ar antideptresantų.

Didelei daliai žmonių nerimą kelia finansinės problemos dėl sutrikdytos darbinės veiklos ar net didelė galimybė darbą iš viso prarasti. Pastoviai mus pasiekianti informacija, kad, nežiūrint vakcinos, koronavirusas atėjo visam laikui, kad paskiepyti vis tiek galės platinti virusą, kad kaukių dėvėjimas ir visos apsaugos priemonės bus būtinos, nežiūrint skiepijimo, ir mes jau niekuomet negyvensime, kaip anksčiau, daugeliui tikrai sukelia nerimą ir slogią nuotaiką.

Baimės akys visuomet didelės, ir tai gerai suprantama, kai užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius kasdien auga katastrofiškai. Tiek JAV, tiek Britanijos mokslininkų tyrimai parodė, kad, jei prieš koronaviruso pandemiją depresijos simptomai buvo diagnozuojami tik 10 proc. gyventojų, tai pandemijos metų šis skaičius išaugo iki 20 proc.

Įdomu ir tai, kad pandemija dvigubai padidino depresijos atvejų skaičių net ir studentų tarpe, todėl teiginiai, kad jaunimas mažiau bijo COVID-19, matomai, nėra visiškai pagrįsti. Taip, ištyrus 35 tūkstančius studentų JAV universitetuose, nerimo simptomai rasti 26 proc., o depresija – 15 proc. Lesbijiečių ir gėjų tarpe depresija nustatyta net 49 proc. atvejų, o biseksualų grupėje net 59 proc.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Oksfordo mokslininkų tyrimai parodė, jog pandemijos sąlygomis net 13% asmenų lengvos formos depresija progresavo į sunkią. Neramūs signalai mus pasiekia ir iš ligoninių. Nustatyta, kad nemažai daliai pacientų, gydomų stacionaruose dėl koronavirusinės infekcijos, nustatomi didesnio ar mažesnio laipsnio psichikos pažeidimai.

Net trečdaliui hospitalizuotų asmenų, kurie anksčiau nesirgo jokia psichine liga, nustatomi psichikos sutrikimai pradedant nuo lengviausių formų, pasireiškiančių visišku koncentracijos nebuvimu, sutrikusiomis kognityvinėmis funkcijomis, interesų rato susiaurėjimu, nemotyvuotu liūdesiu, baimėmis dėl ateities iki rimtesnių psichikos sutrikimų, pasireiškiančių fotofobija, išreikštomis vaizdinėmis, garsinėmis ir net suicidinėmis haliucinacijomis, kurios gali baigtis ir bandymais nusižudyti.

Manoma, kad smegenų funkcijos sutrimai, sergant kovidine infekcija, gali atsirasti dėl pastovaus deguonies trūkumo, kada virusas pažeidžia plaučių audinį (alveoles), todėl kraujas blogai įsotintas deguonimi, nors žinoma, kad koronavirusinės infekcijos atveju būna krešėjimo sistemos sutrikimai, sąlygojantis kraujagyslių mikro ar makrotrombozes, kas taip pat apsunkina deguonies patekimą į smegenis.

Beje, neatmetama ir galimybė, kad šis virusas gali tiesiogiai pažeisti smegenų audinį, ką demonstruoja ir gausūs histologiniai smegenų audinio tyrimai. Nuo pat pandemijos pradžios šeimos gydytojai pastebėjo, kad tiems asmenis, kurie linkę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, naudoja daug raminančiųjų vaistų, fiziškai nėra aktyvūs, dažnai persivalgo, nerimo ir depresijos apraiškos būna dažniau. Todėl siūloma kiekvienam susirasti būdą būti socialiai aktyviam.

Turime maksimaliai vengti nebūtinų tiesioginių socialinių kontaktų, bet niekas netrukdo pasikalbėti su draugais, matant juos kompiuterio ekrane. Kas neturi kompiuterio, yra telefoninis ryšys. Būtina susirasti mėgstamą užsiėmimą. Jei leidžia sveikata, pasivaikščiojimai gamtoje tikrai pagerina psichinę sveikatą, atstato dvasinę pusiausvyrą.

Pandemijos metu išlaikyti subalansuotą psichinę sveikatą yra tikrai svarbu, todėl šeimos medicinos ekspertų nuomone, jei atsirado nemotyvuotas liūdesys, kuris nepraeina 2 savaites, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.